Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?

Dirbtinį intelektą (DI) vis dažniau įsileidžiame į kasdienį darbą – klausiame, redaguojame, generuojame, tikriname. Tai darome greitai, beveik automatiškai, nes atsakymai pasirodo per kelias sekundes.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tačiau, kaip pastebi „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė, ilgalaikį šios technologijos poveikį aplinkai vis labiau lemia ne pati infrastruktūra, o tai, kaip intensyviai ir kokiu mastu ja naudojasi vartotojai – kiek užklausų jie sukuria, kiek teksto sugeneruoja ir kiek perteklinių veiksmų atlieka.

„Kiekviena DI užklausa vartotojo akimis atrodo labai paprasta – mes pateikiame klausimą ir gauname atsakymą. Tačiau technologiniu požiūriu sistema tuo metu aktyvuoja didelį skaičiavimo tinklą, kuris apdoroja tekstą, suskaido jį į mažus vienetus, vadinamus tokenais, ir kiekvieną jų analizuoja per daugiasluoksnius modelius. Todėl net ir trumpas pasikreipimas į DI pradeda skaičiavimo procesą, kuris naudoja elektros energiją, apkrauna serverius ir prisideda prie bendro duomenų centrų darbo krūvio“, – teigia A. Žėkienė.

Augantis DI naudojimas jau veikia elektros sistemas

Kaip pastebi tvarumo vadovė, pastaraisiais metais vis aiškiau matyti, kad DI plėtra tiesiogiai veikia energetikos infrastruktūrą. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pažymi, kad duomenų centrų elektros vartojimas sparčiai auga ir tampa vis didesne bendro energijos poreikio dalimi, o prie šios tendencijos vis labiau prisideda ir DI sprendimų plėtra.

Nuo 2010 m. interneto naudotojų skaičius pasaulyje padvigubėjo, o duomenų srautai išaugo apie 25 kartus – todėl, nepaisant didėjančio efektyvumo, vien duomenų centrai ir tinklai jau dabar sunaudoja apie 1-1,5 proc. pasaulio elektros.

Tačiau A. Žėkienės teigimu, šie pokyčiai susiję ir su augančia skaitmeninių paslaugų svarba – DI tampa vis labiau integruotas į kasdienes sistemas, todėl duomenų centrų plėtra išlieka būtina šiuolaikinės ekonomikos dalis, net ekonomikos augimo sąlyga.

Kartu šių tendencijų poveikis jau matomas ir praktiškai. Pavyzdžiui, Airijoje duomenų centrai sunaudoja didelę dalį visos šalies elektros, todėl reguliuotojai riboja naujų centrų prijungimą prie tinklo, o Nyderlandų valdžia buvo sustabdžiusi naujų duomenų centrų plėtrą, siekdama sumažinti tinklo apkrovą.

„Kai duomenų centrų infrastruktūra susitelkia viename regione, elektros poreikis ima augti labai sparčiai ir kartais lenkia tinklų galimybes prisitaikyti. Dėl to atsiranda ribojimai, diskusijos dėl naujų prijungimų ar net plėtros stabdymas.Tai vis dažniau tampa svarbia energetikos planavimo dalimi, su kuria kasdien dirba tiek reguliuotojai, tiek energijos tiekėjai“, – aiškina ekspertė.

Pasak jos, be elektros energijos, DI infrastruktūra nuolat išskiria šilumą, todėl ją reikia aušinti. Tam naudojamos specialios sistemos, kurios dažnai pasitelkia vandenį arba jo pagrindu veikiančias technologijas, kad palaikytų stabilų serverių darbą.

„Duomenų centras yra fizinė infrastruktūra, kuri veikia be pertraukos. Serveriai apdoroja užklausas, generuoja šilumą, todėl juos reikia aušinti. Kai šį procesą padauginame iš milijonų vartotojų veiksmų, susidaro nenutrūkstamas skaičiavimo ciklas, kuris nesustoja nei dieną, nei naktį. Vartotojas to nemato, tačiau sistema dirba visą laiką“, – teigia A. Žėkienė.

Vis dėlto sektoriuje yra vis aktyviau stengiamasi augimą derinti su tvarumu – diegiami efektyvesni sprendimai, pereinama prie atsinaujinančios energijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje vystomas „Telia“ duomenų centras bus aprūpinamas 100 proc. žaliąja energija.

Svarbūs ir vartotojų įpročiai

Pasak. A. Žėkienės, technologijų sektorius taip pat ieško ir kitų veiksmingų būdų, kaip mažinti DI poveikį – kuria efektyvesnius modelius, optimizuoja skaičiavimus, plečia atsinaujinančios energijos naudojimą. Tačiau kartu sparčiai auga ir pats DI naudojimas: vartotojai vis dažniau pasitelkia jį kasdienėms užduotims ir generuoja vis daugiau užklausų.

„Kalbėdami apie tvarų DI panaudojimą, dažnai koncentruojamės į technologijas, tačiau realus poveikis labai priklauso nuo vartotojų elgsenos. Kiekviena papildoma užklausa, perteklinis sakinys ar įprotis bendrauti su DI taip, lyg tai būtų žmogus, didina bendrą skaičiavimo apimtį. Atrodo, kad vienas veiksmas nieko nereiškia, bet kai taip elgiasi daugybė vartotojų, poveikis tampa labai apčiuopiamas“, – teigia A. Žėkienė.

Pasak jos, tvaresnis DI naudojimas gali prasidėti nuo paprastų sprendimų – aiškiau suformuluotos užklausos, kelių klausimų sujungimo į vieną ar perteklinio teksto atsisakymo. Tai leidžia sumažinti pakartotinių užklausų skaičių ir bendrą skaičiavimo krūvį, net jei pats DI naudojimas nemažėja.

„DI į bendravimo toną nereaguoja taip, kaip žmogus – jam nėra skirtumo, ar su juo pasisveikinama ar ne, kalbama mandagiai, ar trumpai. Kai kuriais atvejais net pastebima, kad atsakymų kokybė realiai priklauso nuo to kaip konkrečiai ir aiškiai paklausime, ko norime, net ne kartais, visada. Todėl DI nereikėtų nei humanizuoti, nei bendrauti pernelyg mandagiai“, – teigia A. Žėkienė.

Į tokius kasdienius įpročius įmonės vis dažniau atkreipia dėmesį ir Lietuvoje. „Telia“ inicijuota akcija „e.psivalom“ kviečia peržiūrėti savo skaitmeninį turinį, įvertinti naudojimo įpročius ir atsisakyti to, kas nebereikalinga.Taip siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad pertekliniai duomenys ir skaitmeninės atliekos be reikalo didina sistemų apkrovą ir energijos sąnaudas.

• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.
• Nerimas dėl kylančio EURIBOR: ar verta skubėti fiksuoti įmokas?
• Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
• Telecentro 2025-ieji: pagal pelną vieni sėkmingiausių bendrovės istorijoje.
• Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
• Tinginių balandėliai: sotus ir jaukus patiekalas, kurį pagaminsite be vargo.
• Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
• Skundai, konsultacijos ir ginčai: kada kuris kelias tinkamiausias?
• Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
• Kada plombuotą dantį jau reikia protezuoti?
• Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
• Dirbtiniu intelektu naudojasi mažiau nei kas trečia moteris.
• Žmogaus smegenys sunaudoja apie 20 vatų galios: o dirbtinis intelektas?
• Telefoniniai sukčiai prakalbo lietuviškai: DI apgauna net ir pačius budriausius.
• Geriausi scenos menininkai pagerbti „Auksiniais scenos kryžiais“.
• Mitai ir tiesa: kas iš tikrųjų nulemia sėkmę darbo pokalbyje?
• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137