3 iš 4 vairuotojai kelyje sutinka paspirtukus – kaip išvengti nelaimių?

Pastaraisiais metais vaikų dalyvavimas eisme reikšmingai pasikeitė – šiandien 3 iš 4 vairuotojų nurodo kelyje sutinkantys paspirtukais judančius moksleivius, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kartu su šiuo pokyčiu atsiranda ir naujų rizikų − vaikai paspirtukais juda greitai, neretai kyla sunkumų juos suvaldyti, jų dažnai nepastebi vairuotojai, nemaža dalis nedėvi apsauginių šalmų ir atšvaitų.

Elektriniai ir mechaniniai paspirtukai išpopuliarėjo kaip viena iš pagrindinių vaikų mikrojudumo priemonių – jie leidžia greitai ir patogiai pasiekti mokyklą, būrelius ir grįžti namo. Remiantis tyrimo duomenimis, vaikai aktyviai naudojasi paspirtukais ne tik didmiesčiuose (78 proc.), bet ir rajonų centruose (79 proc.) bei kaimo vietovėse (71 proc.).

Vaikams trūksta įgūdžių, vairuotojams – atidumo

Nors ši transporto priemonė patogi ir itin populiari tarp vaikų, saugaus eismo kontekste ji kelia papildomų iššūkių, sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.

„Vaikai dar neturi gerų situacijos vertinimo įgūdžių, todėl gali netikėtai išvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį – ypač stovėjimo aikštelėse, prie perėjų, tarp automobilių. Be to, dėl žemesnio ūgio vairuotojams sudėtinga iškart pastebėti netikėtus vaikų manevrus paspirtuku. Dėl to rekomenduojama prie pėsčiųjų perėjų, mokyklų ar gyvenamųjų namų kiemuose sumažinti greitį ir būti itin atidiems – būtent šiose vietose vaikai dažniausiai išrieda į kelią“, – sako A. Kazlauskienė.

Ekspertės teigimu, viena didžiausių rizikų kyla dėl prasto vaikų matomumo – jį lemia ne tik žemas ūgis, bet ir atšvaitų trūkumas. Tamsiuoju paros metu vairuotojai lėčiau judančius eismo dalyvius su atšvaitais pastebi už 150 metrų, o be jų – vos už 50 metrų.

„Toks atstumas yra ypač rizikingas, nes vaikai paspirtukais juda didesniu greičiu, jų manevrai dažnai būna spontaniški ir sunkiau prognozuojami. Todėl rudenį, kai švinta vis vėliau ir temsta anksčiau, būtent rytais ir vakarais – aktyviausiu vaikų dalyvavimo eisme metu – atšvaitai ar šviesą atspindinti liemenė tampa būtina saugumo priemone“, – pažymi A. Kazlauskienė.

Važiuoja greitai ir be apsaugos priemonių

Papildomų rizikų saugiam eismui kelia ir paspirtukų techninės savybės – dėl kelio dangos nelygumų paspirtukai lengvai praranda stabilumą. Pasak ekspertės, vaikams vis dažniau renkantis elektrinius paspirtukus rizika išauga – didesnis greitis reikalauja geresnės transporto priemonės kontrolės, kurios vaikams dažnai dar stinga.

„Elektriniai paspirtukai patrauklesni dėl pažangesnių techninių galimybių. Tačiau vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių ir patirties, kad suvaldytų tokią transporto priemonę ar laiku išvengtų kliūties. Dėl to gali susiklostyti situacijų, kuomet netikėtai išvažiuojama į kelią, užkertamas kelias automobiliui ar kliudomi pėstieji, sukeliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams“, – pažymi A. Kazlauskienė.

Pasak ekspertės, tokiose situacijose itin svarbios tampa apsaugos priemonės – ypač galvos apsaugos, padedančios išvengti rimtų traumų. Vis dėlto, apie 60 proc. vairuojančių gyventojų teigia pastebintys moksleivius dalyvaujant eisme be jokių apsaugų, įskaitant ir galvos šalmus.

„Apsauginių priemonių nedėvėjimas yra nemenka problema – vaikai be apsaugų aktyviai dalyvauja eisme ne tik judėdami paspirtukais, bet ir dviračiais (55 proc.) bei motoroleriais (26 proc.), todėl traumų rizika išlieka itin aukšta. Saugaus eismo situaciją dar labiau apsunkina atvejai, kai paspirtukas naudojamas nusižengiant taisyklėms, pavyzdžiui, juo vienu metu važiuoja keli vaikai“, – sako A. Kazlauskienė.

Ekspertė priduria, kad svarbu nepamiršti ir teisės aktų: elektriniais paspirtukais važiuoti kelio dalimi, dviračių takais ar gyvenamojoje zonoje leidžiama tik nuo 16 metų, o išklausius mokymo kursą ir gavus mokyklos pažymėjimą – nuo 14 metų.

Kelių eismo taisyklės dažnai lieka nuošalyje

Didėjantis vaikų mobilumas be tinkamo saugumo žinių pagrindo kuria naujas, anksčiau nebūdingas rizikas − vaikai paspirtukais juda per greitai, dažnai nesilaiko važiavimo krypties, staigiai stabdo. Pasak A. Kazlauskienės, tokiomis aplinkybėmis net ir patyrę vairuotojai gali būti bejėgiai sureaguoti laiku.

„Beveik pusė šalies gyventojų, tai yra 46 proc., moksleivius gatvėse vertina kaip nedrausmingus – dėl tokio elgesio kone trečdalis vairuotojų yra patekę į avarinę situaciją. Kasdienybėje galima matyti situacijų, kuomet vaikai kerta perėjas nenulipdami nuo paspirtuko, nepasirenka saugaus greičio ar net juda prieš eismą. Šią problemą galima spręsti tik nuosekliai ugdant vaikų eismo kultūrą ir nuolat primenant taisyklių laikymosi svarbą“, – pažymi ekspertė.

Prasidėjus mokslo metams ir suintensyvėjus eismui, saugaus eismo tema tampa ypač aktuali: net 40 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukenčia vaikai, tenka pradinių klasių moksleiviams, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Siekiant didinti vaikų žinias apie saugų eismą, rugsėjį bendrovė vykdo akciją „Apsaugok mane“.

„Pernai pristatėme knygą „Saugus kelyje“, skirtą pradinių klasių moksleiviams, o šiemet mūsų darbuotojai lankosi mokyklose visoje Lietuvoje ir veda interaktyvias saugaus eismo pamokas. Taip pat rugsėjį visus moksleivius apdraudžiame nuo nelaimingų atsitikimų keliuose iki 5 tūkst. eurų suma: draudimas galioja vaikams, keliaujantiems pėsčiomis arba neelektrinėmis transporto priemonėmis“, – teigia ekspertė.

„Apsaugok mane“ yra viena iš seniausių socialinės atsakomybės iniciatyvų Lietuvoje, kurią „Lietuvos draudimas“ pradėjo organizuoti nuo 2000 metų.

Daugiau informacijos apie akciją „Apsaugok mane“: https://www.ld.lt/apsaugok-mane

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

• Telefoniniai sukčiai prabyla artimųjų balsais: DI jau perprato lietuvių kalbą.
• Aktualu tėvams: ką verta žinoti prieš perkant vaikui pirmąjį išmanųjį įrenginį.
• Kodėl automobilių remonto kainos skiriasi kelis kartus?
• Nuo 2026 m. – automobilių pardavimas tik su galiojančia technine apžiūra.
• Rugsėjį prognozuoja šiltesnį: kokių elektros kainų tikėtis gyventojams?
• Visi jūsų skaitmeniniai dokumentai vienoje vietoje: kaip juos apsaugoti?
• Šiltas ruduo kviečia vakarieniauti lauke: pigūs ir gardūs patiekalai ant grilio.
• ChatGPT – daugiau nei pokalbių robotas: 10 netikėtų panaudojimo būdų.
• Muzika parduotuvėje: kodėl skambant mėgstamai dainai išleidžiame daugiau?
• Šį sekmadienį – įspūdingas Mėnulio užtemimas.
• „Elektrum Lietuva“: rugpjūčio mėnesį elektros kainos augo 70 proc.
• „Sukčiai pelnosi iš jūsų nelaimės – ko nedaryti, jei praradote telefoną“.
• KTU ekonomistas: ar Lietuva brangi šalis?
• Kodėl sunku mokytis naujų profesijų po 40-ies ir kaip organizacijos gali padėti?
• Kylant elektros kainoms – ekspertų žvilgsnis į rudenį: ko tikėtis.
• Periodikos pristatymo nuostoliai – 9,49 mln. eurų, leidinių kiekiai mažėja.
• Kaip per 30 metų pasikeitė Lietuva: pamatykite iš paukščio skrydžio.
• Ar galima stebėti krepšinio čempionato varžybas darbo metu?
• Poatostoginis stresas paveikia tūkstančius: ką svarbu žinoti.
• Baigėsi kelionių sezonas - kaip pašalinti išvykų pėdsakus?
• LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“.
• Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
• Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
• Paruoškite šaldiklį rudeniui – ką ir kaip užšaldyti žiemos atsargoms.
• Televizija Lietuvoje: antžeminė, palydovinė ir naujausios tendencijos.
• Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
• Vadovo pasitraukimas – tikrasis egzaminas valdybai: kodėl dažnai virsta krize?
• Erkės, dėlės, širšės ir gyvatės – pavojai gamtoje, galintys sugadinti poilsį.
• Nedarykite klaidų dar neprasidėjus darbo santykiams: ką būtina žinoti.
• Elektros biržoje – pokyčiai: kaip tai palies gyventojus?
• Ekspertai priminė technologinius sprendimus didesniam vaikų saugumui.
• Kaip išsirinkti televizorių? Ekspertas įvardijo 5 pagrindinius žingsnius.
• Raudonikiai: spalvingi miško gyventojai.
• Ar žinote kokius nuostolius dengia jūsų draudimas?
• Viskas, ką reikia žinoti apie televizorius: tipai, kokybė ir pasirinkimas.
• Kondicionieriai ir šilumos siurbliai: skirtumai, veikimas ir pasirinkimo gairės.
• Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
• Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
• Darbuotojų karjera gali priklausyti ir nuo netikėtų biuro sprendimų.
• Melionius skanaukite ne tik su kumpiu – 5 tiesiog neatsivalgomi deriniai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19