Y karta persikelia į kelius: drąsi ir nesidraudžianti

Jauniausi vairuotojai pasižymi ne tik nepamatuotai drąsiu elgesiu kelyje, bet ir itin dideliu išsiblaškymu. Nors jauni žmonės Europoje patiria didžiausią riziką žūti eismo įvykyje, aiškėja, kad Lietuvoje būtent jie dažniausiai neturi net ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Draudimo bendrovė BTA pastebi, kad vairuotojų pareigingumas šalyje žemiausias 18–20 metų grupėje, kurios atstovai pernai sudarė daugiau kaip ketvirtadalį savo civilinės atsakomybės neapdraudusių ir eismo įvykius sukėlusių vairuotojų.

„Jauniems žmonėms dabar tenka priminti elementarius dalykus, kurie tarsi turėtų būti aiškūs savaime: nesėsti už vairo apsvaigus, vairuojant nekalbėti telefonu, nerašyti žinučių, nenaršyti internete. Lietuvoje yra nutikę ypač skaudžių eismo įvykių, kuomet jauni vairuotojai nesuvaldė galingų automobilių, neįvertino savo greičio ir manevro galimybių, todėl buvo smarkiai sužaloti ar žuvo žmonės. Tipinis privalomojo draudimo neturinčio vairuotojo portretas būtų 20–30 metų vyras, važinėjantis kuriame nors šalies didmiestyje“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

BTA pastebi, kad vairuotojų drausmingumas pernai ypač krito pačių jauniausių vairuotojų amžiaus grupėje, kuri priskiriama vadinamajai Y kartai. Jei 2014 metais jie sudarė apie 8 proc. draudimo neturinčių avarijų kaltininkų, tai pernai jų padaugėjo net iki 27 procentų.

Vairuotojai iki 30 metų praėjusiais metais sukėlė iš viso du trečdalius eismo įvykių, kurių kaltininkai neturėjo privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Europoje jauni 20–24 metų vyrai patenka į didžiausios rizikos grupę žūti eismo įvykyje.

BTA duomenimis, vyresnių nei 30 metų vairuotojų drausmingumas kur kas geresnis, o rečiausiai privalomąjį draudimą pamiršta perkopusieji penkiasdešimtmetį.

„Nemažai žmonių į nemalonias situacijas patenka ne dėl to, kad nesugeba, nenori susimokėti už draudimą ar demonstruoja principus – jie tai užmiršta padaryti dėl greito gyvenimo tempo, darbų, kitų reikalų. Vertinant vairuotojų amžių ir spėjant, kad patys užmaršiausi dažniausiai gyvena virtualioje realybėje, siūlyčiau pirmiausiai pasirinkti patikimą draudiką, kuris iš anksto pasirūpins ir primins, kad baigiasi draudimas“, – teigia A. Žiukelis.

Pasak jo, prisiminus, kad privalomuoju draudimu nepasirūpinta, vairuotojui saugiau ir pigiau būtų eiti pėsčiomis, važiuoti viešuoju transportu ar išsikviesti taksi.

BTA kiekvienais metais administruoja mažiausiai po kelis šimtus įvykių, kuriuos sukėlę vairuotojai buvo neapsidraudę.

Neretas atvejis, kai pakliuvus į įvykį bandoma susitarti su kitu vairuotoju, nurodyti vėlesnę įvykio datą, o per tą laiką susitvarkyti draudimą, arba bandyti įtikinti deklaraciją užpildyti vėliau. Kartais tokie „susitarimai“ baigiasi tuo, kad savo duomenų nepalikęs ir sukčiauti įtikinęs avarijos kaltininkas paprasčiausiai pabėga.

Nukentėjusiam vairuotojui įtarimų turėtų kilti, jei avarijos kaltininkas ima siūlyti keisti laiką, jam reikalingus dokumentus kažkas atveža ar duomenis sudiktuoja telefonu. Taip pat reikia stebėti, kad nebūtų palikti tušti deklaracijos laukeliai, o laikas ir kitos eismo įvykio aplinkybės nurodytos tiksliai.

Deklaracija yra dokumentas, o dokumento klastojimas yra traktuojamas kaip nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.

Apie bandymus sukčiauti draudikai be išlygų informuoja policiją, o susitarimo dalyviai – baudžiami, jiems gresia teistumas.

Nukentėjęs vairuotojas neturėtų bijoti ar pasiduoti spaudimui, nes gaus išmoką, nepaisant to, ar kaltininkas apsidraudęs, ar ne.

„Nukentėjęs vairuotojas turi nepasiduoti spaudimui, nes išmoka jam vis tiek bus pervesta. Manau, tai pagrindinis dalykas, ko bijo nukentėjusieji. Jei kaltininkas sutinka, galima pildyti deklaraciją ir nėra būtina kviesti policiją – tokią bylą administruos draudimo bendrovė, tačiau galiausiai žala vis tiek bus priverstinai išieškota iš kaltininko. Tačiau jei avariją sukėlęs vairuotojas nesutinka teisingai užpildyti dokumentų, lieka viena išeitis – kviesti policijos pareigūnus“, - sako A. Žiukelis.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147