Kauno IT entuziastai nagrinėjo duomenų mokslo tematiką

Vos metus gyvuojanti Kauno informacinių technologijų (IT) bendruomenė „KIT club“ vėl sukvietė entuziastus į susitikimą. Šį kartą klubas persikėlė į tarptautinį lygį – vienas pranešėjas atvyko net iš Didžiosios Britanijos.

Iš viso keturi pranešėjai iš skirtingų kompanijų bei startuolių atstovai dalinosi įžvalgomis apie paslaptingą bei mažai girdimą, tačiau reikšmingą duomenų mokslą (angl. data science).

Dabar dažnai girdime terminą „didieji duomenys“ (angl. big data), todėl nenuostabu, kad šįkart „KIT club“ dalyviai ir svečiai tyrinėjo duomenų mokslą. Kas tai yra? Trumpai kalbant, duomenų mokslas yra automatizuotų metodų panaudojimas analizuojant didžiulius duomenų kiekius, siekiant iš jų išgauti informaciją, žinias ar įžvalgas ir pritaikyti jas praktinėje veikloje.

Duomenų mokslas sparčiai populiarėja

„KIT club“ iniciatorius ir įkūrėjas, „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas, Dainius Aksinavičius sako, kad didžiųjų duomenų informacija įvairiose srityse auga greičiau nei bet kada anksčiau.

„Duomenų mokslas – įdomi ir nauja sritis, kurioje plačiai naudojami didieji duomenys, jų analizė ir statistiniai įrankiai. Šis sparčiai augantis mokslas tampa vis reikšmingesnis, todėl populiarėja ir duomenų mokslininko (angl. data scientist) profesija. Šiame „KIT club“ susitikime patyrę IT specialistai, studentai ir kiti besidomintys informacinių technologijų sritimi dalinosi naujausiomis duomenų mokslo tendencijomis ir aptarė šios srities reikšmę“, – pasakoja D. Aksinavičius.

Renginyje buvo daug pirmųjų kartų: pirmasis pranešėjas iš užsienio, pirmoji gyva video transliacija. Šįkart IT entuziastų susitikimas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, kuris perkopė 160.

Lietuvoje šios profesijos atstovų nėra daug

Pirmasis pranešėjas Edgaras Dunajevas iš įmonės „Oberlo“ ne tik paaiškino kas yra duomenų mokslas, tačiau papasakojo kaip atrodo tipinė duomenų mokslininko darbo diena. „Mano darbo diena neturi tipinės darbotvarkės. Kartais reikia sugalvoti kaip gauti tinkamus duomenis arba pasikalbėti su verslo žmonėmis ir rasti tinkamą sprendimą darbui įgyvendinti, o kartais – išsiaiškinti, kodėl duomenų bazė veikia ne taip, kaip reikėtų“, – pasakoja duomenų mokslininku dirbantis vaikinas.

Pasak E. Dunajevo, šios srities specialistų Lietuvoje nėra daug – apie 50, o didieji duomenys ir duomenų mokslas vienas kitą papildo. „Įmonės mato duomenų mokslo vertę ir geba tinkamai panaudoti savo turimus duomenis. Juk jie gali būti naudojami nuo oro prognozių nuspėjimo iki filmo vakarui rekomendavimo“, – paprastą pavyzdį pateikia E. Dunajevas.

Renginys persikėlė į tarptautinį lygį

Antrasis pranešėjas Jonathan Gill iš įmonės „Callcredit Information Group“, susirinkusiems papasakojo apie didžiųjų duomenų ir duomenų mokslo sąsajas ir pabrėžė, kad nors ir kaip intriguojančiai skamba darbas su duomenimis, tačiau net 90 procentų laiko užima duomenų tvarkymas ir valymas. J. Gill akcentavo, kad duomenų mokslininkai pastaruoju metu intensyviai dirba su duomenimis iš socialinių tinklų.

Svečias iš užsienio atskleidė ką tyrinėja duomenų mokslas, kas yra save mokančios sistemos (angl. machine learning), kokie duomenų apdorojimo iššūkiai kyla bei kokia šio pakankamai naujo mokslo ateitis.



Startuolių pozicija

Trečiasis pranešėjų duetas – startuolio „Icybit“ kūrėjai Giedrius Sirevičius ir Simonas Stepanovas. „Icybit“ unikalus tuo, kad jis siekia sumatyti masių susibūrimo vietas, t. y. norima realiuoju laiku nustatyti miestuose esančių žmonių susibūrimo vietas bei stebėti jų kitimą laike. Skamba išties intriguojančiai ar ne? Štai ką sako patys vaikinai: „Visi mobilieji bei IoT įrenginiai sparčiai plinta pasaulyje ir generuoja begalę duomenų, kuriuos apdorojus galima gauti nemažai naudingos informacijos“.

Į pirmąjį „KIT club“ susitikimą atėjo apie 40 žmonių, antrajame dalyvių skaičius perkopė 100, o į šį atėjo net 160 žmonių. „Džiaugiamės, kad susidomėjimas klubo veikla auga ir tikimės, kad kitų susitikimų metu dalyvių skaičius išaugs dvigubai“, – optimistiškai kalba D. Aksinavičius.

„KIT club“ – tai neformali bendruomenė, vienijanti Kauno informacinių technologijų įmones, akademinės bendruomenės atstovus ir visus smalsuolius, norinčius pažinti pasaulį ir jo įvairovę bei tuos, kurie yra atviri kaitai ir naujovėms. Klubo nariai domisi IT naujovėmis, kuria idėjas bei jas įgyvendina, o taip pat – bendrauja tarpusavyje ir turiningai leidžia laiką. Prisijunkite prie „KIT club“ ir sekite naujienas „Facebook“ grupėje – https://www.facebook.com/groups/KITclubas

Apie „Callcredit Information Group“

„Callcredit Information Group“ yra duomenų valdymo lyderė Jungtinėje Karalystė, paslaugas teikianti tarptautiniu mastu. Kaune „Callcredit Information Group“ padalinys veikia jau ketverius metus.

„Callcredit Information Group“ Kauno komanda kuria ir palaiko inovatyvius technologinius produktus ir tarptautinę kompanijos IT infrastruktūrą. Padalinys įsikūręs Nemuno saloje, Žalgirio arenoje. Šiuo metu Kauno biure dirba 170 specialistų, kurie yra atsakingi už programinės įrangos ir duomenų bazių kūrimą, testavimą, projektų valdymą, IT palaikymą, duomenų analizės, elektroninės rinkodaros paslaugas bei klientų aptarnavimą.

„Callcredit Information Group“ yra vartotojų informacijos, rinkodaros paslaugų, kredito rizikos vertinimo, interaktyvių sprendimų ir konsultacinės analitikos ekspertai. Bendrovės padaliniai be Jungtinės Karalystės taip pat veikia Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Lietuvoje. Iš viso „Callcredit Information Group“ dirba daugiau nei 1000 darbuotojų.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147