Lietuvoje įdiegta viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų

Nuo šiandien Lietuvoje pradeda veikti viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų. Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20-30 proc. vaistų nesuderinamumų sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, galintis sukelti rimtų pasekmių sveikatai.

Įdiegtas sprendimas leis stebėti pacientų perkamų ir vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas ir taip užkirs kelią galimiems sveikatos pavojams. Šiuo metu sistema įdiegta visose „Gintarinėse vaistinėse".

20 tūkst. vaistų sąveikų

Vaistų suderinamumo sistemoje sukaupta informacijos apie 20 tūkst. skirtingų vaistų sąveikų, kurios sudarytos remiantis Karolinska instituto klinikinės farmakologijos departamento Švedijoje, Stokholmo apskrities tarybos ir Suomijos universitetų duomenis. „Gintarinėse vaistinėse" įdiegta sistema leidžia matyti paciento vartojamų vaistų rizikos profilį. Informacija apie vaistus ir jų suderinamumą sistemos duomenų bazėje atnaujinama 4 kartus per metus, remiantis naujausiais tyrimais, kurių skaičius kasmet siekia 1000-1500.

Tokia sistema gydymo įstaigose ir vaistinėse, naudojama kasdienėje medicinos praktikoje, taip pat įdiegta Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir nuo 2016 m. Estijoje. Statistika rodo, kad tai yra labiausiai naudojama vaistų suderinamumo duomenų bazė Skandinavijos šalyse.

„Vaistininko vaidmuo, bendradarbiaujant kartu su gydytojais, yra itin svarbus, siekiant informuoti ir šviesti pacientą apie galimas neigiamas vaistų tarpusavio sąveikas. Siekdami užtikrinti maksimalų rūpestį pacientų sveikata ir suteikti jiems geriausią patirtį įsigyjant medikamentus, pirmieji Lietuvoje integravome pažangiausių užsienio valstybių patirtį vaistų suderinamumo srityje", – sako Rūta Bagdonavičienė, „Gintarinės vaistinės" generalinė direktorė.

Skaudžios nesuderinamumo pasekmės

„Nors Lietuvoje apie vaistų nesuderinamumą valstybiniu lygmeniu duomenų nekaupiama, sistemos testavimo mūsų vaistinėse metu pasitvirtino kitose šalyse matomos tendencijos. Pastebėjome, kad pasitaiko apie 4 proc. nesuderinamumo atvejų. Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo dažnai turi suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais. Taip pat būna situacijų, kai vitaminas C ir E trukdo kai kurių antibiotikų veikimui. Matydami tokią informaciją ir pastebėję vaistų nesuderinamumo atvejį, iškart galime informuoti pacientą ir jo gydytoją, kad būtų išvengta galimų neigiamų komplikacijų paciento sveikatai", – sako Martynas Gelžinis, „Gintarinės vaistinės" valdybos narys.

Pasak M. Gelžinio, įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai patvirtina vaistų suderinamumo svarbą. Tyrimai rodo, kad žmonėms, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc. Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonių tarpe, mat 4,8 proc. jų į ligonines patenka būtent dėl vaistų nesuderinamumo sukeliamų šalutinių poveikių.

JAV tyrimų statistika rodo, kad iš visų į ligonines patenkančių žmonių 6,7 proc. arba 150 tūkst. jose atsiduria dėl neigiamos vaistų tarpusavio sąveikos. 106 tūkst. iš šių atvejų baigiasi mirtimi. Tuo tarpu Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 3,8 proc. populiacijos vartoja vaistų kombinacijas, kurios turėtų būti vengiamos, o 38 proc. – kombinacijas, kai vaistų nesuderinamumo pasekmių galima išvengti koreguojant vaistų dozes. Beveik trečdalis visų vaistų kombinacijų, galinčių sukelti neigiamą šalutinį poveikį, yra susiję su nereceptiniais vaistais.

Tad sąveikaudami tam tikri vaistai gali ne tik neatlikti savo funkcijos, bet ir – dar blogiau – iššaukti priešingą efektą nei tikimasi. Viso to galima išvengti vartojant tinkamai parinktus medikamentus, kurių veikliosios medžiagos nekenkia viena kitai. Būtent tuo remiasi ir įdiegta sistema – ji leis užkirsti kelią sveikatos sutrikimams, kuriuos gali sukelti netinkamas vaistų kombinacijų vartojimas, ir taip užtikrinti maksimalų rūpestį paciento sveikatos būkle ir gydymu. Jau ir „Norfos vaistinės" nusprendė prisijungnti prie suderinamumo programos.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148