Verslo ir ekonomikos studijoms vien tik vadovėlių neužtenka

„Vadovėlinės tiesos realiame gyvenime dažnai neveikia. „Bloomberg“ yra realaus laiko platforma, kurioje susijungia žinios, informacija, idėjos, profesionalų tinklas, ir tai suteikia galimybę atvesti realų gyvenimą į universiteto auditoriją“, – sako Edita Gimžauskienė.

Jos vadovaujamame KTU Ekonomikos ir verslo fakultete neseniai duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“.

„Bloomberg“ yra pasaulyje pirmaujanti finansinės informacijos tiekėja. Specialistų teigimu, jos atėjimas į Kauno technologijos universitetą (KTU) reiškia lūžį finansų ir ekonomikos studijose Lietuvoje.

Apie finansų ir rinkų laboratorijos „Bloomberg Financial Markets Lab“ teikiamas naujas galimybes įvairių mokslo sričių studentams ir tyrėjams pasakoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dekanė prof. Edita Gimžauskienė ir Finansų katedros vedėjas prof. Rytis Krušinskas.

– Kodėl studentams reikia tokio rimto finansininkų įrankio kaip „Bloomberg“ terminalas? Ar nebeužtenka vadovėlių?

E. Gimžauskienė: Verslo ir ekonomikos studijos negali vykti vien iš vadovėlių, nes vadovėlinės tiesos realiame gyvenime dažnai neveikia. „Bloomberg“ yra realaus laiko platforma, kurioje susijungia žinios, informacija, idėjos, profesionalų tinklas ir tai suteikia galimybę atvesti realų gyvenimą į universiteto auditoriją.

Būtent tokiu tikslu finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“ ir yra įsteigta KTU Ekonomikos ir verslo fakultete: kad tikros problemos ir situacijos patektų į auditorijas, į studentų studijų procesą.

Taigi, pirmasis aspektas, kodėl ši finansų ir rinkų laboratorija buvo įsteigta, – KTU EVF misijos ugdyti ekonominį ir finansinį raštingumą bei verslumą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad visi KTU studentai mažiausiai viename studijuojamame dalyke naudosis šia laboratorija ir jos teikiamomis galimybėmis. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visų KTU fakultetų absolventai suprastų, kas yra finansai, kaip veikia ekonomika ir gebėtų skaityti „Verslo žinias“ ne kaip romaną.

Antrasis – mūsų fakulteto studentai, tačiau ne tik studijuojantys finansus. „Bloomberg“ reikalinga ir ekonomikos, ir daugybės kitų verslo disciplinų studentams. Norime ugdyti studentų kompetenciją naudotis šia duomenų baze.

Trečiasis lygmuo – tyrėjai ir tyrimai, tai yra mūsų pačių – dėstytojų – kvalifikacijos kėlimas ir atliekamų tyrimų kokybės kėlimas.

– Kokius konkrečius uždavinius ir užduotis studentai ir dėstytojai atliks laboratorijoje?

R. Krušinskas: Paimkime konkrečią paskaitą, pavyzdžiui – apie valstybės skolą. Prisijungę prie „Bloomberg“ terminalo duomenų bazės, studentai iš karto gaus visą reikiamą informaciją – skolos dydis, palūkanos, laikotarpiai, galimos rizikos – ir analitinius instrumentus darbui su ta informacija.

„Bloomberg“ terminalas yra instrumentas, leidžiantis susieti teorines žinias su realaus pasaulio informacija online režimu. Galime pasidžiaugti, kad studentai galės ne tik gauti teorines žinias, bet iš karto jas išbandyti šiandieniniame finansų ir ekonomikos lauke.

– Ar sunku yra išmokti naudotis „Bloomberg“ platforma?

R. Krušinskas: Stažavausi Budapešto Korvinus universitete, kuris „Bloomberg“ terminalą turi jau pusantrų metų. Bandėme išsiaiškinti visus iškilusius procesinius trukdžius ir tokiu būdu išvengti galimų savo klaidų. Ten pamačiau, kad studentai yra daug imlesni naujoms technologijoms, nei mums atrodo.

Be to, pati „Bloomberg“ sistema turi labai gerą pagalbos infrastruktūrą, kurioje patalpinta daugybė instrukcijų, jos yra ir video formate: kur, ką, kaip spausti, kaip elgtis norint įtraukti vienus ar kitus duomenis ir panašiai.

Taigi viskas priklauso nuo to, kiek pats studentas yra imlus naujoms žinioms ir kaip greitai jis nori įsisavinti naujus gebėjimus. Korvinus universitete netgi atsirado sistemą gerai išmanantys studentai, kurie patys pasisiūlė neatlygintinai apmokyti kitas studentų grupes. Taigi nemanau, kad ir KTU bus daug problemų – mūsų studentai yra imlūs ir smalsūs, o bendruomenė stipri, juolab, kad darbas su duomenų bazėmis, internetinėmis platformomis niekam nebėra naujiena.

– KTU šiais metais bus pradedami rengti didžiųjų verslo duomenų analizės specialistai. Pasirinkusieji šią studijų programą taip pat naudosis „Bloomberg“ terminalu, ar ji nėra taip glaudžiai susijusi su finansais?

E. Gimžauskienė: Ir taip, ir ne. „Bloomberg“ yra vienas iš duomenų šaltinių, kurie bus naudojami studijuojant didžiųjų verslo duomenų analitiką. Tačiau pati studijų programa yra išskirtinė tuo, kad kilo iš labai aiškios problemos: įvairiose vietose ir sistemose yra nuolatos kuriamas milžiniškas kiekis duomenų ir jų panaudojimas efektyviems ir greitiems verslo sprendimams yra iš tiesų didelis iššūkis.

Negalima sakyti, kad mokydami studentus naudosimės tik „Bloomberg“ terminalu, nes pati programa, būdama tarpkryptinė, fokusuojasi tiek į matematiką, tiek į informatiką, tiek į verslo studijas. Taigi, nors bus skiriama daug dėmesio duomenų analizei, naudosimės ir kitomis priemonėmis, ne tik „Bloomberg“ laboratorija.

– Ko trūksta šiandieninėms finansų studijoms ir ar daug yra norinčių rinktis šią, atrodytų, nelengvą sritį? Juk neretai sakoma, kad bankininko profesija yra nedėkinga – daug streso, atsakomybės.

R. Krušinskas: Visų pirma, reikėtų suprasti, kad finansai savaime nereiškia bankininko profesijos. Finansai yra gana plati sritis, apimanti įmonių, viešojo sektoriaus, valstybės finansus.

Ko trūksta finansų studijoms? Labiausiai trūksta užsidegusių studentų, bet tikiu, kad jie ateis. Turime siekį nuolatos gerinti studijų kokybę ir tai darome. Pasakyti, kad kažko trūksta, būtų galbūt ne visiškai teisinga. Mes turime sau išsikėlę aukštus tikslus, norime dirbti su naujausia informacija, suteikti studentams geriausias žinias. Ir ne tik vietiniame, lokaliame lygmenyje, bet ir tarptautiniame – dažnai kviečiame užsienio ekspertus, profesorius dalintis savo patirtimi.

Žvelgiant į skaičius, pagal pastarųjų trejų metų tendencijas Kaune, mūsų finansų programos sulaukia didžiausio skaičiaus studentų – per šį laikotarpį parengėme 90 finansų specialistų, o tai yra labai geras rodiklis.

– Tačiau ar Lietuvai reikia tiek daug finansų specialistų?

R. Krušinskas: Mes į tai žvelgiame truputį kitaip. Vėlgi, norėčiau akcentuoti, kad tai nėra tik bankų darbuotojai. Kuriam verslui nereikia gerai išmanančio tiek ekonomikos, tiek finansų sritį specialisto? Mes matome, kad šiandien daugelyje įstaigų ir organizacijų gerų ekonomistų ir gerų vadybininkų, plačiąja prasme, labai trūksta.

– Kokie specialistai rengiami KTU Ekonomikos ir verslo fakultete ir kuo jie patrauklūs darbo rinkai?

E. Gimžauskienė: Fakultetas turi tokią dvejopą strategiją ir mūsų programų portfelyje yra dvejopo tipo programos. Pirmosios – verslo funkcinės programos: tai yra jau minėti finansai, apskaita, ekonomika, esančios arčiausiai mūsų aptartos „Bloomberg“ laboratorijos. Tačiau mes taip pat turime ir rinkodaros/marketingo programą, industrinių technologijų vadybą, verslo administravimą.

Fakultetas kombinuoja ir modeliuoja dviejų tipų studijas. Tai yra plačiosios, skirtos labai aiškioms funkcijoms, su labai aiškiai numatyta vieta organizacijoje ir profesine karjera. Ir yra lanksčiosios studijos – leidžiame studentams patiems susikonstruoti savo kompetencijų portfelį. Jie turi galimybę pasirinkti pačias įvairiausias gretutines studijas.

Į finansus įstojęs studentas gali rinktis rinkodaros studijas, o rinkodarą studijuojantis – žmonių išteklių vadybą. Tai yra lankstus studijų modelis ir mūsų fakultetas jį yra įveiklinęs ko gero labiausiai universitete. Tačiau galimybės neapsiriboja vien ekonomikos ir verslo studijomis – įstoję į apskaitą gali rinktis studijuoti informatiką, mokydamiesi matematiką, gali rinktis ekonomiką. Šį mūsų siūlomą itin lankstų studijų modelį apibrėžia labai paprastas šūkis: „Susikonstruok profesiją sau pats!“.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148