Per šiuos metus elektros kainas Lietuvoje lems trys veiksniai

Sklandžiai veikianti „NordBalt“ ir kitos elektros jungtys tarp Baltijos šalių išliks pagrindiniu stabilių elektros kainų garantu šįmet, pastebi nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. Kiti du veiksniai – didėti linkusi naftos ir dujų kaina bei politiniai sprendimai, – gali paskatinti elektros brangimą rinkoje.

1. „NordBalt“ – mažesnės kainos su trumpalaikiais šuoliais

Prieš metus pradėjusi veikti elektros jungtis „NordBalt“ lėmė vidutiniškai 13 proc. mažesnes kainas rinkoje, negu ankstesniais metais. Įmonės šį poveikį pajuto nuo metų pradžios, o gyventojams tarifai mažėjo net du kartus – praėjusių metų viduryje iš šių metų pradžioje.

Nors elektros kaina per pastaruosius metus atpigo, rinkos dalyviai turėjo įprasti prie didelių elektros kainų šuolių, kuriuos dažniausiai sukeldavo netikėti „NordBalt“ jungties sutrikimai. Bet didžiausi kainų šuoliai „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje fiksuoti tuo laikotarpiu, kai tuo pačiu metu neveikdavo ir „NordBalt“, ir kitos strategiškai svarbios jungtys tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Didžiausia per 2016 m. elektros energijos kana Lietuvoje siekė apie 202 €/MWh. Tuo metu mažiausia kaina sudarė vos 6 €/MWh, ją nulėmė mažas vartojimas ir perteklinė elektros energijos pasiūla rinkoje.

„Per 2017-uosius rinkoje toliau stebėsime trumpalaikius kainų šuolius. Jei jungtys tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių nesusidurs su rimtais gedimais, tokie kainų svyravimai neturės didelės įtakos vidutinei elektros kainai, kuri turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir praėjusiais metais“, – prognozuoja „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ dėl nepastovaus veikimo režimo artimiausioje ateityje neturės ženklios įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse. Tuo metu 2017 m. bus pradėta tiesti nauja 600 MW galios elektros jungtis tarp Latvijos ir Estijos, kuri po kelerių metų dar labiau suvienodins elektros kainas Šiaurės šalių regione.

2. Prognozuojamas naftos ir dujų brangimas

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančios valstybės sutarė riboti išgaunamos naftos kiekį ir taip paskatinti naftos kainos augimą. Naftos kainai ėmus didėti, iš paskos turėtų pasekti ir dujų kaina. Be to, Lietuvos dujų vartotojai turi būti pasirengę žiniai, kad šių metų viduryje bus išnaudota dujų kainos nuolaida, kurią 2014 m. suteikė koncernas „Gazprom“.

„Tikėtina, kad, išnaudojus visą suteiktą nuolaidą, dujų kaina padidės tiek buitiniams vartotojams, tiek įmonėms. Kita vertus, tai bus palankus metas į dujų rinką ateiti naujiems dalyviams, kadangi rinkos patrauklumas padidės. Konkurencija tarp rinkos dalyvių neleis dujų kainai smarkiai stiebtis į viršų“, – teigia J. Bethers.

Brangesnės dujos susidarius tam tikroms aplinkybėms gali nulemti aukštesnę elektros kainą. Kadangi didžioji dalis elektros energijos gamybinių pajėgumų Lietuvoje yra paremti dujomis, staigiai padidėjus elektros paklausai rinkoje, tai gali paskatinti didesnį elektros kainos svyravimą tiek per atitinkamą dieną, tiek per visą sezoną.

3. Kainos priklausys ir nuo šią vasarą priimtų politinių sprendimų

Rinkos reguliuotojai praėjusių metų pabaigoje paskelbė tiek vartotojams, tiek verslui palankių naujienų: nuo 2017 m. pradžios sumažinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifai, todėl sumažėjo šio tarifo dedamoji dalis galutinėje elektros kainoje; taip pat sumažinta elektros skirstymo paslaugos kaina vidutinės ir žemos įtampos tinklais. Vis dėlto reguliuojamų tarifų mažinimui taip pat yra ribos.

Neseniai darbą pradėjusi naujoji Lietuvos Vyriausybė planuoja šių metų viduryje planuoja atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją. Peržiūrėjus dabartinius ar suformulavus naujus tikslus energetikos srityje, tai taip pat gali turėti įtakos elektros kainoms.

„Šiandien Lietuva yra pakankamai gerai diversifikavusi savo galimybes apsirūpinti elektra. Tačiau padėtis tiek visame pasaulyje, tiek kaimyninėse šalyse kasmet pasikeičia. Nuo to, kaip šiuos iššūkius pasirinks spręsti politikai, gali priklausyti, kokią galutinę kainą už elektrą mokės tiek gyventojai, tiek verslas“, – pastebi J. Bethers.

Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo išnaudota visa 500 MW instaliuotos galios kvota, numatyta vėjo elektrinėms. Norint ją padidinti, reikės įvertinti dabartines elektros tinklo galimybes ir numatyti naują kompensacijos už atsinaujinančią energetiką tvarką.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148