iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

„Amžini vadovai“ šluojami, naujokams - atlyginimai iki 2 mln. Eur

2017-01-25 11:33:11

„Lietuvoje yra daugybė talentingų specialistų, tai – nauja karta, kuri nori ir gali keisti Lietuvą. Tokiems jauniems žmonėms darbo užmokestis svarbu, tačiau tai ne vienintelis dalykas, kurio reikia.

foto

Reikia ir geros komandos bei prasmingų tikslų – tai dažnai motyvuoja labiau nei pinigai“, - teigia Ukrainoje gyvenantis bei šioje šalyje valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ekspertu dirbęs Adomas Audickas.

Buvęs Lietuvos ūkio viceministras prognozuoja, jog, mūsų šalyje vykdant valstybės valdomų įmonių reformą, kuri, kaip siūlo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, būtų pradėta nuo „amžinų vadovų“ keitimo, Lietuvai pakaktų 1-2 metų, kad būtų matomi akivaizdūs rezultatai.

Taip pat, tikėtina, kad gali būti padidintas valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokestis – analogišką reformą įgyvendinus Ukrainoje, vadovų atlygimai šiuo metu siekia net iki 2 mln. Eur (metinis).

Reforma Ukrainoje – keičiami vadovai, keliamas darbo užmokestis

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė siūlymus riboti valstybės valdovų įmonių „amžinų vadovų“ kadencijas. Siūloma, kad tokių įmonių vadovai negalėtų vadovauti ilgiau nei dvi kadencijas (iki 5-10 metų). Kaip vertinate tokį siūlymą – ar tikrai ilgai dirbantis vadovas reiškia „per ilgai dirbantis“?

- Geriausia praktika yra tokia, kai nėra apribojimų per trumpą laiką pakeisti prastai dirbantį vadovą. Tačiau valstybiniame sektoriuje taip nėra. Todėl labai svarbu, kad kadencijos nebūtų traktuojamos taip, kad vadovas negali būti keičiamas per kadencijos laiką. Turi galioti taisyklė, kad prastai dirbantis vadovas būtų keičiamas nedelsiant ir nelaukiant, kol pasibaigs jo kadencijos laikas. Taigi svarbu riboti ne tik kadencijos laiką, bet užtikrinti, kad neefektyvus vadovas būtų keičiamas nauju per kuo trumpesnį laiką.

- Dirbote Ukrainos ekonomikos ministro patarėju, buvote atsakingas už Ukrainos valstybinių įmonių reformą. Kiek Ukraina turi valstybinių įmonių, ar didelis šis sektorius?

- Ukraina turi beveik 3 tūkstančius valstybės valdomų įmonių. Šiose įmonėse dirba apie 1 mln. žmonių. Dauguma šių įmonių yra nedidelės, tačiau Ukraina turi ir tikrų milžinų. Tarp tokių yra dujų ir naftos bendrovė „Naftogaz“, Ukrainos geležinkeliai (dirba 300 tūkst. žmonių), „Energoatom“ (įmonė valdanti branduolines jėgaines), „Antonov“ (įmone gaminanti lėktuvus), pastaroji taip pat yra pagaminusi didžiausia pasaulyje lėktuvą „Mriya“ ir kitos.

- Lietuva siekia įgyvendinti beveik analogišką valstybės valdomų įmonių reformą, optimizuojant valdomų įmonių sektorių. Nuo ko tokia reforma buvo pradėta Ukrainoje? Kokie buvo keliami tikslai ir ką pavyko įgyvendinti?

Pradžioje iššūkių netruko, kadangi neturėjome nei komandos, nei reikalingos informacijos apie valstybės valdomų įmonių sektorių. Tad ir pradėjome nuo komandos bei nuo analitikos. Per 3 mėnesius padarėme valstybinių įmonių sektoriaus finansinę, teisinę ir procesų valdymo apžvalgą.

Reformos piko metų komandoje dirbo net 20 aukšto lygio profesionalų su investicinės bankininkystės ar verslo konsultacijų patirtimi. Veiklų, kurias darėme, skaičius buvo didelis, tarp svarbiausių buvo vadovų keitimo proceso organizavimas, įmonių privatizavimo proceso paleidimas, viso valstybės valdomų įmonių sektoriaus skaidrumo didinimas bei „Naftogaz“ įmonės korporatyvinio valdymo reforma. Mums pavyko į valdybą pritraukti itin aukšto lygio vadovus, tokius kaip buvusi amerikiečių energetikos giganto „ConocoPhilips“ vadovą bei britų naftos bendrovės „British Petrolem“ regioninį prezidentą. Tai vieni stipriausių šios šakos vadovų pasaulyje.

Bendrai kalbant, reforma tik prasidėjo ir dirbti reikia dar labai daug. Tačiau jau dabar rezultatai matomi. Prieš dvejus metus VVĮ sektoriaus finansinis nuostolis siekė 5 mlrd. USD, per metus pavyko pasiekti, kad nuostolis sumažėjo iki 1 mlrd. USD, 2016 metais jau tikimasi pelno (oficialių duomenų dar nėra).

- Valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai šiuo metu dažnai aptariama tema Lietuvoje. Kokia situacija su vadovų atlyginimais Ukrainoje?

Dar iki reformos Ukrainoje buvo įprasta praktika, kad oficialūs didžiausių Ukrainos valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai siekdavo apie 1000-2.000 Eur per mėnesį. Tuo tarpu privačiame sektoriuje panašių pagal dydį įmonių vadovai uždirbdavo per milijoną ir daugiau Eur.

Matydami tokį skirtumą tarp privačių ir valstybinių įmonių vadovų atlyginimų, supratome, kad geriausi talentai pasirinks privatų sektorių. Privačiame sektoriuje atlyginimai aukštesni ir rizikos mažesnės. Darbas didžiausiose Ukrainos valstybės valdomose įmonėse tikrai labai neadekvatus, kadangi dėl įtakos joms nuolat kovoja stiprios interesų grupės. Tad privalėjome peržiūrėti atlyginimų sistemą. Tai ir padarėme. Dabar naujų vadovų atlyginimai susieti su rezultatais ir gali siekti milijoną ir daugiau eurų.

Svarbu pabrėžti, kad atlyginimai susieti su rezultatais. Atlyginimas susideda iš pastovios ir kintamos dalies. Kintama dalis – priedas sudaro net 75% viso atlyginimo. Ir, aišku, kad toks priedas mokamas tik už gerus rezultatus. Tad, jei rezultatai yra, – tuomet ir geras atlyginimas, jei rezultatų nėra, tuomet nėra ir gero atlyginimo.

- Ukrainoje atlyginimai labai dideli, ar reikėtų tokių ir Lietuvoje?

- Lietuvoje turėtų būti taikomi tokie pat principai. Visų pirma, VVĮ vadovų atlyginimai turi būti panašus (bet ne didesni) nei privačiame sektoriuje. Lietuvoje vadovų atlyginimai privačiame sektoriuje yra mažesni nei Ukrainoje, tad ir valstybinių įmonių vadovų atlyginimai bus mažesni. Antra, atlyginimai turi būti susieti su rezultatais. Jei „Lietuvos geležinkeliai“ padidintų savo pelną 100 mln EUR, tuomet nematyčiau nieko blogo, jei nedidelę procentinę dalį tokio pelno gautų „Lietuvos geležinkelių“ vadovų komanda.

Ukraina sprendžia – ar tikrai nori europietiško kelio

- Tačiau Ukrainoje vykdant pertvarkas yra tokių problemų, kokių Lietuvoje mes neturime. Gal galite paminėti esmines?

- Taip, Ukrainoje iš tikrųjų yra tokių problemų, kokių išvengė Lietuva, ir šios problemos akivaizdžiai stabdo reformų spartą. Šalis yra susiskaldžiusi: į tuos, kurie tiki europietišku keliu, ir tuos, kurie norėjo rusiško kelio.

Iki Maidano revoliucijos proeuropečių ir prorusų buvo beveik tiek pat, tad šalis negalėjo pasirinkti vienos krypties. Po karinės Rusijos agresijos palaikančių rusišką kelią gerokai sumažėjo ir išaugo skaičius palaikančių europietišką kelią. Tačiau po dvejų metų, kurie tikrai buvo sunkūs ukrainiečiams (gerokai išaugo nedarbas), vis daugėja žmonių, manančių, kad Ukraina turi nesirinkti nei rusiško, nei europietiško kelio, tačiau rinktis trečią – savitą ukrainietišką kelią. Apklausos rodo, kad šiuo metu apie 30% šalies gyventojų turi tokią nuomonę.

Lietuvoje tokių problemų neturėjome, visos mūsų politinės partijos iš karto strategiškai nusprendė, kad mūsų politinis partneris - Europos Sąjunga, ir mes būtinai turime tapti ES ir NATO nariais.

Kita problema, kurios mes neturėjome, Ukrainoje labai išvešėjusi oligarchinė korupcinė sistema, ji neleidžia taip sparčiai, kaip norėtųsi, pakeisti esamos situacijos.

Pokyčių rezultatai Lietuvoje – jau po 1-2 metų

-Jūs teigiate, jog, vykdant Lietuvos valstybės valdomų įmonių reformą, kurią siūlo ir šalies Prezidentė, ir, panašu, palaikys ir Lietuvos Vyriausybė, įmanoma pasiekti, kad akivaizdūs rezultatai būtų matomi jau po vienerių ar dvejų metų?

Taip, rezultato galima sulaukti greitai. Ir mes jau dabar turime gerų pavyzdžių, kai geri vadovai sugeba parodyti gerą rezultatą. Pavyzdžiui, „Lietuvos Energija“ ir „Klaipėdos nafta“. Abi įmonės rodo aukštus pasiekimus per gana trumpą laiką. Tiek finansinius, tiek ir atskaitomybės bei skaidrumo.

Mano siūlymas Lietuvai centralizuoti strateginių įmonių valdymą į vienas rankas. Pavyzdžiui, įkurti valdymo bendrovę, kuri valdytų visas pagrindines komercines strategines įmones, tokias kaip: „Lietuvos energija“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“, „Klaipėdos nafta“ ir kitos.

Tuo tarpu tokias įmones, kurios yra ne strateginės, o komercinės, reikia privatizuoti. Pavyzdžiui, poilsio namų ir sporto bazės, vaistinės ir kitos panašios. O įmones, kurios užsiima daugiau viešo administravimo ar socialinės veiklomis, palikti prie ministerijų taip, kaip yra dabar (pavyzdžiui, „Regitra“, „Registrų centras“ ir kt).

Paskyrus stiprų vadovą į mano minėtą valdymo įmonę būtų galima daug ką sutvarkyti bei pasiekti esminių rezultatų per labai trumpą laiką.

Ministerijos neturi valdyti komercinių įmonių dėl kelių priežasčių. Pirma, kuo mažiau turto ministerijos turės, tau labiau jos galės sukoncentruoti savo dėmesį į teisingo reguliavimo kūrimą, į reformas, kurios svarbios žmonėms – švietimo, verslo sąlygų, sveikatos apsaugos ir kitas. Ministrams taip pat nereikės rūpintis nebaigta statyba, kuriomis užsiima VVĮ, ar kitomis ūkinėmis problemomis, kurios iš politikų atima daug energijos ir laiko i. Antra, komercinio turto valdymas reikalauja specifinių žinių ir kompetencijų, tad geriausia tokias kompetencijas sutelkti vienoje vietoje, o ne bandyti jas turėti kiekvienoje ministerijoje. Trečia, ministrai negalėtų naudoti savo įtakos ir siekti politinių tikslų per valstybės valdomas įmones. Pavyzdžiui, įdarbinti savo pažįstamus ar kaip kitaip pasinaudoti savo politine galia.

Problema - ne valstybės tarnautojai ir maži atlyginimai

-Premjeras S.Skvernelis nekartą akcentavo, jog mūsų valstybės valdyme dirba per didelė valstybės tarnautojų armija. Ar, Jūsų manymu, reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių Lietuvoje?

Tikrai yra vietos optimizuoti viešąjį sektorių ir sumažinti tarnautojų skaičių (apie 10-20 proc.). Tačiau optimizavimas nereiškia vien tik darbuotojų mažinimą.

Rezultatui pasiekti politikai turi nubrėžti aiškią viziją bei turėti labai konkrečius tikslus, ko reikia siekti. Jei organizacijos vadovai suformuoja iškelti aiškius tikslus, valstybės tarnautojai padės tikslus pasiekti. Jei tikslų ir aiškiai nubrėžto kelio nėra, tuomet nesvarbu, kiek valstybės tarnautojų mes turėsime. Taigi manau, svarbiausia yra ne darbuotojų skaičius, o kaip efektyviai ir kryptingai jie dirba.

Taip pat noriu pastebėti, kad Lietuvos ministerijose nedirba tiek daug valdininkų, kokia yra viešoji nuomonė. Pavyzdžiui, Ukrainos Ekonomikos ministerijoje darbavosi per 1000 valdininkų (iš jų 40% Aivaras Abromavičius atleido), pas mus Ūkio ministerijoje - 200.

Nenorėčiau labai kritikuoti valstybės tarnautojų, tarp jų yra labai gerų specialistų, kurie vertinami Europoje ir kitose šalyse. Šiandien, kaip ir minėjau, manau, svarbiausia, kaip vadovai geba jiems deleguoti tinkamus uždavinius.

-Kaip į valstybės valdymą pritraukti jaunus talentus, pavyzdžiui, garsių tarptautinių universitetų absolventus. Ar tam reikia kelti atlyginimus?

- Reikia juos drąsiau kviesti. Valstybės tarnyba yra pakankamai įdomi sritis, dirbama su labai įdomiais, didelio masto projektais, tai motyvuoja jaunus žmones. Reikėtų peržiūrėti ir atlygio sistemą, ką šiomis dienomis mini ir Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Ji įvardijo savo atlyginimą - 2000 eurų „į rankas“, kas galbūt nėra taip mažai, tačiau Milda yra labai aukšto lygio vadovė ir jos atlyginimas yra didesnis nei vidutinis viešajame sektoriuje. Vidutinis atlyginimas viešajame sektoriuje, deja, nėra konkurencingas atlyginimui privačiame sektoriuje.

Tačiau šiandienos jauni talentingi žmonės, rinkdamiesi darbo vietą, vertina ne tik atlyginimą. Manau, kad įdomiems projektas galima pritraukti talentus ir su mažesniu atlyginimu, nes motyvuos ir galimybė prisidėti prie savo šalies augimo bei gerovės.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-09-23 11:56:34

Popiežius paragino dovanoti save kitiems netrokštant tapti herojais

Šv. Mišių metu Kauno Santakoje susirinkusiems žmonėms Šventasis Tėvas sakė homiliją: „Krikščionio gyvenimo kelias visuomet veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekuomet nesibaigs.
iliustracija2018-09-23 11:47:12

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas - turtuolis iš gaunamų pajamų sugeba kiekvieną mėnesį atsidėti bent eurą, o vargšas išleidžia bent 1 euru daugiau nei gauna.
iliustracija2018-09-23 11:40:41

Kodėl jūsų verslui reikia internetinės svetainės?

Net ir mažiausioms įmonėms klientus galinčios pritraukti internetinės svetainės yra reikalingos, nes taip įrodama, kad jūsų verslas – gyvas. Nors pastaruoju metu internetinių verslo svetainių svarba išaugo kaip niekada, daug mažesnių įmonių to dar nesupranta.
iliustracija2018-09-21 19:34:13

Vilnių garsinantis paveikslas atgijo virtualioje realybėje

Popiežiaus Pranciškaus vizito proga Vilniuje technologijų pagalba žymusis Dievo Gailestingumo paveikslas įgaus dar nematytą virtualų pavidalą.
iliustracija2018-09-20 08:47:08

Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį

Ant sporto entuziastų ir mėgėjų riešų besipuikuojančių išmaniųjų laikrodžių pasirinkimas itin platus, o kur dar jų siūlomų funkcijų gausa. Miego bei streso stebėsena, kalorijų ir žingsnių skaičiavimas, įvairios sveikatingumo programos, galimybė atsiliepti į skambučius ir kitos funkcijos bei techninės galimybės.
iliustracija2018-09-20 08:32:45

„RENAULT Z35.2“ savavaldis elektromobilis: pristatymo paslaugų vizija

Skaičiuojama, kad sparčiai didėjant urbanizacijai iki 2030 metų daugiau kaip 70 % pasaulio gyventojų gyvens miestuose ir metropoliuose, todėl užtikrinti miestų gyventojų mobilumą reikia vis pažangesnių sprendimų.
iliustracija2018-09-19 21:35:25

36 metai po pirmojo „emodžio“: 5 faktai, kurių galbūt nežinojote

Lygiai prieš 36 metus šiandien JAV profesorius ir kompiuterių mokslininkas Scottas Fahlmanas savo elektroniniame laiške pirmą kartą panaudojo šypsenėlės simbolį – „: - )“. Taip pat jis panaudojo ir kitą gerai žinomą simbolį – „: - (“.
iliustracija2018-09-16 19:31:10

Pradedamas retransliuoti kanalas „Current Time (Nastojaščeje Vremia)“

Penktadienį 15 val. Vilniaus televizijos bokšte, dalyvaujant Lietuvos užsienio reikalų ministrui ir JAV ambasadorei, oficialiai pradėta JAV "Current Time (Настоящее время)" televizijos transliacija.
iliustracija2018-09-15 09:07:06

Vilnius privažiavo sankryžą: ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?

Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose.
iliustracija2018-09-15 08:59:22

Briuselyje atvertas kelias oficialiai pradėti Baltijos šalių sinchronizaciją

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.
iliustracija2018-09-13 16:35:42

Programuotojų dieną – mitybos patarimai dirbantiems protinį darbą

Įtemptas analitinis ar kūrybinis darbas reikalauja tiek fizinių, tiek emocinių resursų, ypač, jei valandų valandas tenka praleisti nejudrioje pozicijoje, susikoncentravus į kompiuterio ekraną. Tokia situacija – dažno IT specialisto kasdienybė, ilgainiui tampanti iššūkiu jo organizmui.
iliustracija2018-09-07 16:34:18

Kaip išmaniosios technologijos gali padėti mokytis jūsų vaikui?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, namuose vėl užvirė ginčai su vaikais dėl nepadarytų namų darbų ar neperskaitytų knygų? Ar žinojote, kad puikus būdas motyvuoti, ugdyti bei lavinti vaikus gali būti ir išmaniosios technologijos?
iliustracija2018-08-28 10:17:06

Optimizuojamas keleivių vežimas traukiniais: veš ir autobusai

Siekdama optimizuoti keleivių vežimą traukiniais ir mažinti dėl šių paslaugų patiriamus nuostolius, Susisiekimo ministerija siūlo vietiniais traukinių maršrutais keleivius vežti kombinuotuoju būdu, pasitelkiant ir autobusus.
iliustracija2018-08-28 10:13:20

Galvosūkis darbdaviams: kaip motyvuoti Y kartos darbuotojus?

Laikai, kuomet darbdavys rinkosi darbuotoją – jau praeityje. Šiais laikais atranka yra abipusė: kol įmonė ieško nepriekaištingo kandidato, pastarasis matuojasi, ar įmonė jam tinka. Todėl personalo specialistai susiduria su esminiu klausimu: kas motyvuoja išrankiuosius Y kartos atstovus?
iliustracija2018-08-28 09:46:18

Technologijų amžiuje neleiskite vaikų smegenims aptingti

Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto.
iliustracija2018-08-27 09:36:26

Tyrimas: Lietuvos vyrai pirkimo aistrą tenkina dažniau nei moterys

Lietuvoje kas trečias žmogus, užsukęs į parduotuvę, patikusius daiktus perka spontaniškai. Tyrimai rodo, kad pirkimo aistrai dažniau nei moterys pasiduoda vadovaujančias pareigas užimantys vyrai. Psichoterapeuto tvirtinimu, toks elgesys rodo didelį Lietuvos žmonių užimtumą, atsakomybių darbe krūvį bei nemažą laisvų pinigų kiekį.
iliustracija2018-08-27 09:31:34

Kelionės: iš kokių įpročių jau išaugome ir kaip prisivijome vakariečius?

Daugelis atostogas, keliones priskiria prie geriausių gyvenimo akimirkų. Vis dėlto jei pats atostogų ir kelionių kaip malonumo ir geros pramogos faktas – nekvestionuojamas, tai pačios atostogų formos keičiasi taip, kad net istorinių nuotraukų ieškoti nebereikia.
iliustracija2018-08-27 09:26:14

5 dalykai, kurių nebedarome atsiradus išmaniosioms technologijoms

Ar pagalvojate, kaip technologijos pakeitė jūsų gyvenimo būdą mažiau nei per 20 metų? Šiandien kai kurie iš mūsų net nežino ir neįsivaizduoja, ką reiškia nors vieną dieną gyventi be išmaniojo telefono, kompiuterio ar kitų naujausių įrenginių.
iliustracija2018-08-27 09:23:21

Grybų sezonas: kaip po baravyku nepalikti naujo „iPhone“?

Baigiantis vasarai vieni braukia liūdesio ašarą, o kiti jau trina rankomis, nes nenumaldomai artėja grybų karštinė. Ruošiantis rudens pradžiai ir grybų antplūdžiui, kaip įprasta, tikrinama, ar ne kiauros pintinės, prisimenami grybų pavadinimai bei naršomi atokesnių miškų žemėlapiai.
iliustracija2018-08-27 09:20:24

Tingėjimo nauda: tampame laimingesniais žmonėmis ir ramesniais klientais?

Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu.
iliustracija2018-08-27 09:14:44

Vadovų įrašai „Facebook“ – neišnaudota kovos su fake news priemonė

Remiantis konsultacijų įmonės „Brandfog“ tyrimo duomenimis, net 82 proc. žmonių labiau pasitiki įmone, kurios vadovai socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais. Deja, Lietuvoje dar ne visi vadovai į šį soc. tinklą žiūri kaip į būtinybę ir rimčiau vertina tik „LinkedIn“.
iliustracija2018-08-22 12:50:35

5 sėkmingiausi Lietuvoje gimę IT išradimai

Lietuva neretai vadinama informacinių technologijų (IT) valstybe – šalyje daugybė užsienio investuotojų įsteigtų klientų aptarnavimo centrų, programuotojų biurų. Tačiau lietuviai nėra tie, kurie tik priima užsienio investicijas – jie patys kuria ateities technologijas.
iliustracija2018-08-22 12:47:04

Išmanusis laikrodis su GPS funkcija – ramybė dėl vaikų saugumo. Kaip išsirinkti?

Patarimai, kaip protingai išsirinkti išmanųjį laikrodį vaikui. Išmanieji laikrodžiai savo išvaizda primena tradicinius laikrodžius, tačiau pasižymi kur kas platesniu įdomiu funkcionalumu.
iliustracija2018-08-22 12:22:07

Skaitmeninė antžeminė TV nesiruošia užleisti pozicijų?

„Telia Lietuva“ AB nusprendė nutraukti kurį laiką teiktą mokamos skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugą ir rugpjūčio pradžioje išplatino žiniasklaidoje pranešimus, esą „daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų”.
iliustracija2018-08-22 12:15:54

Asmens duomenys: kaip programišiai juos pavagia ir kaip nuo to apsisaugoti?

Vis dažniau pasigirstant apie programišių atakas ne vien prieš įmones, bet ir prieš tokius pasaulinės svarbos politinius įvykius kaip JAV prezidento rinkimai, natūralu klausti – ar saugūs kiekvieno mūsų duomenys?
iliustracija2018-08-20 07:35:02

VMI atnaujins elektroninio deklaravimo sistemą (EDS)

2018 m. rugpjūčio 16 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su UAB „NRD“, kuri jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „NFQ Technologies“ laimėjo viešojo pirkimo konkursą dėl elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) plėtojimo.
iliustracija2018-08-20 07:28:53

Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet savo pačių namuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, ką būtina žinoti apie slaugos paslaugas, kurias gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) žmonės.
iliustracija2018-08-20 07:23:06

5 filmai, kurie leis pasijusti, lyg patys dalyvautumėte veiksme

Vienas galingiausių įrankių kino filmų režisierių rankose neabejotinai yra spalvos. Jos gali ne tik padėti geriau atsiskleisti aktorių kuriamiems personažams, išryškinti net menkiausias detales, bet ir sukurti ypatingą nuotaiką.
iliustracija2018-08-16 08:41:15

Iš sodybų vagia net maistą: 5 patarimai, kaip apsisaugoti nuo vagių

Vasarą sodybose ir sodų bendrijose verdantis gyvenimas privilioja ir ilgapirščius – bendrovė „Lietuvos draudimas“ šiemet fiksuoja dešimtadaliu daugiau vagysčių iš vasarnamių negu prieš metus.
iliustracija2018-08-16 08:29:49

Norintiems sutaupyti: 4 patarimai, kaip sunaudoti mažiau duomenų

Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Technologijų lyderė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.