Renovacijos pavara aiškiai vis dar per žema - 1 dalis

Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ dieną, kovo 3-ją, Lietuvoje buvo renovuoti 1573 daugiabučiai, o pastarųjų metų modernizavimo tempą kai kas iki šiol vadina „proveržiu“.

Taip, galima pripažinti tam tikrą pagreitėjimą, kadangi nuo 2004 iki 2012 metų atnaujinti tik 479 namai. Tačiau Lietuvos būsto strategijoje buvo numatyta iki 2020 metų modernizuoti – ne vien tik apšiltinti – daugiau kaip 27 tūkstančius namų, vadinasi, po 1,5 tūkst. daugiabučių kasmet.

Tad modernizacija tebevažiuoja geriausiu atveju antra pavara iš įprastinų penkių. Kuriame modernizacijos kelio taške bus Lietuva 2020 metais? Ar būsime bent privažiavę žiedinės arba žaliosios ekonomikos sankryžą ir ar žinosime kuria kryptimi judėti toliau?

Konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyviai išreiškė didelį susirūpinimą ir vardijo priežastis, kodėl modernizavimas stringa, o aptardami būdus jį spartinti ir tobulinti, be kita ko siūlė prie Vyriausybės įsteigti Būsto modernizavimo programos įgyvendinimo komitetą, kuris sutelktų svarbiausius modernizavimo proceso subjektus. Sėkminga ir sklandi, kylančia kreive vykstanti būstų modernizacija gali būti itin reikšmingas ekonominis ir socialinis veiksnys, be kita ko, slopinantis gyventojų mažėjimą.

Tačiau valdžios institucijų pastangos šalinti kliūtis modernizavimo kelyje bus mažai reikšmingos, jeigu pati visuomenė liks inertiška ir nesiryš išlaidoms, kurios iš karto pagerina gyvenimo kokybę ir visokeriopai atsiperka ilgesniu laikotarpiu. Akivaizdu, kad komunikacija apie modernizavimą tebėra problema.

Administratoriams – gebėjimų stiprinimas ir atestacija

2017 m. kovo pradžioje Lietuvoje atnaujinti 1573 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 400 renovuojama. Visi atnaujinti namai pasiekė planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo nuo 50 iki 80 proc. šilumos energijos, o tai yra daugiau, negu buvo planuota rengiant investicinius planus.

Tokius naujausius duomenis konferencijos dalyviams pateikė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas. Pasak jo, atnaujinant namus naudojamos ne tik standartinės šiltinimo priemonės, bet ir modernūs pastatų šildymo būdai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai, kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Neseniai papildyti statybos techniniai reglamentai, pabrėžiant pastatų atnaujinimo kokybę ir darbų atlikimo techninę priežiūrą.

Pasak E. Petrausko, viena silpnųjų kokybės valdymo grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų didinti administratorių kompetenciją ir juos atestuoti. Administratoriams reikalingos ne tik techninės, statybos teisės pagrindų žinios, bet ir gebėjimas bendrauti su gyventojais.

„Renovuojant senus namus neretai jau projekto įgyvendinimo metu būna smulkių pakeitimų, kadangi paaiškėja, jog neįmanoma įgyvendinti numatytų konstrukcinių sprendimų. Kita vertus, dirbama erdvėje, kur gyvena žmonės, jie teikia pasiūlymus, pastabas, ir jeigu būtų žmogus, kuris vietoje galėtų atsakyti į gyventojų klausimus, būtų didelė nauda“, – sakė E. Petrauskas.

Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas BETA atstovas sakė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. Dabar Šiauliuose, Utenoje ir Birštone įgyvendinami demonstraciniai projektai, kurie apima ne pavienius daugiabučius gyvenamuosius namus, bet tvarkomi ir inžineriniai tinklai, atnaujinami infrastruktūros objektai, tvarkoma aplinka.

„Pavyzdžiui, Utenoje Aukštakalnio kvartale 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, atnaujintas vaikų darželis, apšvietimo tinklai, o 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuoja baigti 2022 m., ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, – sakė E. Petrauskas. Turėtų pasiteisinti ir inovatyvūs šilumos taupymo projektai. Pavyzdžiui, viename pastate bus įdiegtas šiuolaikinis pastatų šilumos valdymas, dėl kurio šilumos paskirstymas turėtų būti daug efektyvesnis, o kartu su skandinavais rengiamas ypač mažai sąnaudų šilumos gamybai reikalaujantis demonstracinis šildymo mažomis temperatūromis projektas.

Atsakydamas į auditorijos klausimą, kodėl atnaujinant ir apšiltinant namus, ne visuomet keičiami naujais ankstesnės kartos plastikiniai langai, kurių šiluminė varža yra gerokai mažesnė, E. Petrauskas sakė, kad tai yra individuali investicija ir ne visi žmonės sutinka papildomai investuoti, tačiau auditas parodė, kad ir nekeičiant langų naujesniais sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc šilumos energijos.

Kita vertus, pabrėžė BETA atstovas, pastatų energijos suvartojimo auditas energijos sąnaudas skaičiuoja pagal kitą metodiką ir palyginti su pastatų energinio naudingumo vertinimo metodika, apima tik dalį statinio energijos vartojimo rodiklių, o pastato modernizavimo tikslingumas vertinamas pagal tai, kiek sumažėja energijos suvartojimas ir atsiperka investicijos. Todėl prognozuojant investuotų lėšų atsiperkamumą labai svarbu kuo tiksliau įvertinti energiją taupančių priemonių efektyvumą.

Būsto rūmai: proveržis per lėtas!

Būsto savininkų interesus atstovaujantis Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis apgailestavo, kad Lietuvoje 97 proc. būstų yra privati nuosavybė, todėl negalime jų atnaujinti taip, kaip tai darė Vokietija, kur šį procesą lėmė politinė valia. O Lietuvoje net tų namų, kuriuos renovuoti visiškai neapsimoka, negalima nugriauti, nes tai yra privati nuosavybė.

„Lietuva yra vienintelė šalis, kur pagrindinis daiktas yra butas, o sienos, stogas ir visa kita yra priklausiniai, ir tai yra blogai, kai reikia priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų eksploatavimo, remonto ir renovacijos“, – sakė jis.

Pasak J. Antanaičio, esant vienodai 1 kwh šilumos kainai, naujos statybos namai suvartoja 3–3,5 karto mažiau šiluminės energijos, nei senos statybos namai, o senos statybos renovuoti namai suvartoja apie 2,5 karto mažiau šilumos energijos už nerenovuotus.

„Beveik 80 proc. namų, kurie yra kiauri kaip rėtis, žmonėms labai daug kainuoja. Deja, daugelis gyventojų mato vieną išeitį – reikia mažinti šilumos kainą. Bet ne tai sumažins sąskaitas už šilumą. Problemą išspręs ne kainos sumažinimas, o suvartojimo mažinimas. Todėl mes turime sudominti žmones, aiškinti jiems, kad reikia mažinti suvartojimą – teisingai eksploatuoti namą, teisingai jį administruoti ir renovuoti, nes aš daug moku todėl, kad daug suvartoju, o daug suvartoju todėl, kad netvarkau savo būsto“, - gyventojų švietimo svarbą pabrėžė J. Antanaitis.

Lietuvos būsto strategijoje, kuri buvo patvirtinta 2004 metais, numatyta, kad iki 2020 metų daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų namų padaugės iki 80 proc. (šiuo metu yra apie 20 proc.), bus atnaujintos ir(ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys, pašalinti stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų sienų šiluminis laidumas, beveik trečdaliu sumažinti šilumos energijos ir kuro sąnaudas. Tais pačiais metais patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje numatyta iki 2020 metų modernizuoti ne mažiau kaip 70 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., o šilumos energijos ir kuro sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 30 proc.

„Mes kiekvienais metais turėjome modernizuoti po 1500 namų, kad pasiektume tokį rezultatą. Bet iki 2012 metų atnaujinti ar iš dalies renovuoti tik 479 namai. Pokytis įvyko 2013 m., bet mums iki 2020 metų dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų – po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime? Juk šita vyriausybė, šitas Seimas turės atsiskaityti prieš Europos Komisiją“, – sakė J. Antanaitis.

Anot jo, visų bendromis pastangomis švietimu turime išjudinti visuomenę. J. Antanaitis taip pat sakė palaikantis siūlymą, kad modernizavimo projekto administratorius turi būti atestuotas.

Lietuvos būsto rūmai turi daug pasiūlymų, kaip efektyviai taupyti energiją tiek modernizuojant senus daugiabučius, tiek juose toliau gyvenant, tačiau tvarkantis kaip tikriems šeimininkams. Be kita ko, Rūmai siūlo panaikinti kompensacijas už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, panaikinti lengvatinį PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, o iš sutaupytų lėšų suformuoti Nepasiturinčių gyventojų rėmimo fondą, kuris veiktų pagal Vyriausybės patvirtintą fondo nuostatuose nustatytą tvarką.

„Kalti mes visi, todėl susiimkime, dirbkime kartu. Mes siūlome įsteigti prie Vyriausybės valstybinį būstų modernizavimo programos įgyvendinimo priežiūros komitetą, kurį sudarytų statybininkai, architektai ir kitų sričių atstovai“, – sakė J. Antanaitis.

Nauja EK direktyva – energijos suvartojimo stebėsenai

KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Edmundas Monstvilas sakė, kad energinio naudingumo vertinimo metodai buvo parengti ir tobulinami atsižvelgiant į Europos Komisijos direktyvą, todėl jais naudojantis galima rengti investicinį planą bei įvertinti pastatų atnaujinimo teikiamą naudą ir jų energinį naudingumą.

„Pagrindinis tikslas – kad lėšos, kurias investavome į modernizavimą, atsipirktų. Neapšiltinti vamzdynai daugiabučiame pastate karštam vandeniui ruošti 1500 kv. m name sunaudoja apie 125 kwH, o jeigu rengdami investicinius planus numatysime ir vamzdynų apšiltinimą, sumažinsime sąnaudas iki 42 kwH, ir bendros sąnaudos pastatui šildyti dar labiau sumažėtų, nes karšto vandens ruošimo sistema šiuo metu daugiabučiuose pastatuose suvartoja daug energijos“, – sakė jis.

Vienas E. Monstvilo pateiktų pasiūlymų – skatinti įvairių energiją taupančių priemonių, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, o rengiant investicinius planus įvertinti visų jų tikslingumą – ne tik tai, kiek bus sutaupoma šilumos energijos. Taip pat jis siūlė tobulinti vertinimo metodiką, kad būtų galima visapusiškai įvertinti, kiek energijos sutaupoma atnaujinant pastatus.

Pasak jo, Europos Komisija jau yra parengusi naujos direktyvos projektą, „ir ryškėja tendencijos, kad energijos vartojimo stebėsenai bus skiriamas vis didesnis dėmesys“.

„Iki pastolių“ – ilgiau, statyba – trumpiau

Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius pastebėjo, kad yra gražių pavyzdžių, kai visa daugiabučių renovacija atlikta už namo savininkų lėšas, ir tokie projektai visuomet įgyvendinami sėkmingai, o projektai, kuriuos remia valstybė, kartais stringa.

Apžvelgęs visą projekto įgyvendinimo eigą, R. Encius sakė matąs būdą, kuris leistų paspartinti darbus: „Pirmajame etape skaičiuojama ne kiek kainuos statybos darbai, o kokią mes turėsime naudą, per kiek laiko atsipirks investicija. Projektuotojas susirinktų visus duomenis ir parengtų labai tikslų projektą. Jeigu rangovui pateiktume tokį techninį darbo projektą, jis kainą pasakytų tiksliau ir greičiau, o mes sutaupytume laiko ir pinigų, nes rangovui nebūtų kaip pridėti „atsargos koeficiento“. Kai kurie rangovai gal dirbtų už didesnę kainą, bet rezultatas būtų geresnis. Pirmas etapas „iki pastolių“ – pasirengimas statybos darbams – pailgėtų, bet bendras laikas, mūsų įmonės įsitikinimu, sutrumpėtų ir statyboje praleistume mažiau laiko“.

Pasak R. Enciaus, tai svarbu, nes būtent statybos darbai visus gyventojus labiausiai erzina, kadangi sutrikdo jų kasdienį gyvenimą. Jis taip pat pabrėžė, kad užsakovams turėtų atstovauti kvalifikuotas specialistas, kuris galėtų būti samdomas ir už valstybės lėšas.

Labai svarbu kaupti duomenis ir techninę dokumentaciją apie pastatą, nes jų prireikia projektuojant. Kita vertus, sakė R. Encius, dėl tam tikros daugiabučių modernizavimo specifikos iš tiesų reikia ne projektavimo, o modeliavimo, todėl bendradarbiaujant su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga rengiami projektuotojų mokymai, ir iki kovo pradžios 4 dienų mokymuose jau buvo dalyvavę 109 projektuotojai. R. Encius taip pat pristatė SPSC iniciatyva ir lėšomis sukurtą kompiuterinę programą NRGpro, kuri jau turi apie 100 vartotojų. Ateityje šią programą ketinama integruoti į statinio informacinio modeliavimo aplinką.

Apie pastatų šiltinimo kokybės valdymo perspektyvas kalbėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbi ir pastatus atnaujinančių darbininkų kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas. „Darbuotojų kvalifikaciją patvirtinti galėtų jų sertifikavimas, o jiems baigus atitinkamas mokymo programas būtų išduodamas atestavimo pažymėjimas“, – siūlė jis. Pabrėžęs, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas labai svarbus, kadangi keičiasi naudojamos medžiagos ir technologijos. V. Ramanauskas sakė, kad užsakovai turėtų reikalauti rangovų atestatais pagrįsti atitinkamą statybininkų kvalifikaciją.

Eksploatacinio modelio link

LSA prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė, kad mūsų gyvenime vis labiau įsitvirtina samprata „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“ (BIM), todėl labai svarbu tinkamai ir kuo daugiau sukaupti informacijos apie esamus pastatus ir jų eksploatacinius rodiklius. Tai gali labai praversti rengiant investicinius projektus ir pritraukiant investuotojus.

LSA vadovas patvirtino statybų sektoriaus nuostatą, kad nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės projektai turėtų būti atliekami 3D formatu, ir žadėjo inicijuoti, kad ateityje viešųjų pirkimų procedūrose būtų įteisintas reikalavimas, kad ne tik statant, bet ir modernizuojant pastatus būtų taikomas BIM metodas. Plėtojant statinio informacinio modelio metodus, ateityje turės būti sukurtas ir apčiuopiamos naudos eksploatuojant pastatą duosiantis statinio eksploatacinis modelis.

D. Gedvilas pabrėžė, kad šiuolaikinių informacinių technologijų būtinybę reikia aiškinti ne tik projektuotojams ar statybininkams, bet ir politikams, kurie taip pat turi pasirūpinti, kad nuo paslaugų pirkimo už mažiausią kainą būtų pereita prie ekonominio naudingumo kriterijų.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148