Lietuvos mokslininkų sukurtas įrankis palengvins gamybos procesą

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė sukūrė analogų rinkoje neturintį kombinuotą įrankį, kuris galėtų pakeisti paprastus įrankius, taip palengvindamas gamybos procesus.

Šis kombinuotas skylių formavimo-sriegimo įrankis skylės formavimo metu metalą ne pašalina į drožles, bet panaudoja jį papildomam paviršiui suformuoti. Taikant šią technologiją nereikia papildomai pastorinti detalės privirinant ar įpresuojant tam tikslui skirtas specialias veržles.

Įrankis sėkmingai gali būti taikomas metalo apdirbimo, baldų pramonėje, automobilių detalių gamybą ir kitose srityse.

Apie produkto kūrimo ir gamybos procesą, pritaikymą bei naudojimo specifiką papasakojo jo kūrėjai – Sigitas Kilikevičius (KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas (toliau – MIDF), Mechanikos inžinerijos katedra), Povilas Krasauskas (KTU MIDF, Gamybos inžinerijos katedra) ir Ramūnas Česnavičius (KTU MIDF, Mechanikos inžinerijos katedra).

– Trumpai pristatykite sukurtą produktą.

– Sukurtas kombinuotas skylių formavimo-sriegimo įrankis yra skirtas termoplastiškai (t. y. ekstruzijos būdu, be metalo drožlių susidarymo) suformuoti ir kalibruoti skylę, įvalcuoti sriegį ir suspausti aštriabriaunę, žiedo formos užvartą, susiformavusią dėl formavimo metu į detalės paviršių išspausto metalo pertekliaus. Šiuo metodu siūloma formuoti skyles su sriegiu plonasieniuose metalo lakštuose, plonasieniuose stačiakampio, apskrito ar kitokio skerspjūvio strypuose ir konstrukcijose.

– Kaip kilo šio gaminio idėja?

– Buvo atliekami skylės ir sriegio formavimo procesų eksperimentiniai ir kompiuterinio modeliavimo tyrimai, naudojant atskirus įrankius. Modeliuojant šiuos procesus kilo idėja šias dvi operacijas atlikti vienu įrankiu.

– Kiek laiko truko produkto kūrimas ir su kokiais iššūkiais proceso metu susidūrėte?

– Iš pradžių buvo eksperimentuojama su atskirais skylių ir sriegių frikciniam formavimui skirtais masinės gamybos įrankiais ir analizuojami procesų ypatumai, tuomet ir kilo idėja šias dvi atskiras operacijas apjungti į vieną. Teko išspręsti įrankio konstrukcijos, gamybos technologijos ir proceso modeliavimo problemas, tačiau visi su projektavimu, prototipo gamyba ir moksliniais tyrimais susiję uždaviniai buvo išspręsti savomis jėgomis. Eksperimentavimas, įrankio projektavimas, proceso kompiuterinis modeliavimas ir prototipo gamyba truko apie pusantrų metų. Ateityje numatoma įrankį tobulinti sukuriant efektyvesnį metalo pertekliaus pašalinimo mechanizmą.

– Kokiam rinkos segmentui skirtas šis produktas?

– Produktas orientuotas į metalo apdirbimo, baldų pramonę, plataus vartojimo reikmenų, automobilių detalių gamybą ir kitas pramonės šakas, kuriose gaminamos metalinės plonasienės konstrukcijos.

– Kokia kombinuoto įrankio naudojimo specifika?

– Mūsų pasiūlymo esmė yra ta, kad skylės ir sriegio formavimo operacija atliekama ekstruzijos būdu vienu kombinuotu įrankiu. Šis procesas yra beatliekis, nes metalas, skylės formavimo metu ne pašalinamas į drožles, bet panaudojamas papildomam paviršiui suformuoti, kuriame įvalcuojamas reikiamas vijų skaičius. Taikant šią technologiją nereikia papildomai pastorinti detalės privirinant ar įpresuojant tam tikslui skirtas specialias veržles.

– Taip pat naudojant siūlomą kombinuotą įrankį sriegis įvalcuojamas dar santykinai karštoje detalėje, todėl lyginant su šaltuoju sriegio valcavimu, dėl didesnio metalo plastiškumo, sumažėja paviršinis įtempis, geriau užpildomos paviršiaus poros, gaunamas geresnės struktūros sriegis. Be to, sriegiant sumažėja pasipriešinimo momentas ir reikiama elektros variklio galia, todėl gaunama elektros energijos ekonomija. Įrankio privalumas geriausiai atsiskleidžia naudojant programines stakles.

– Kokie įrankio naudojimo pramonėje privalumai?

– Formuojant skyles ir sriegį siūlomu kombinuotu įrankiu gaunamas ekonominis efektas, nes eliminuojamas laikas tarp operacijų, kuris reikalingas įrankio keitimui ir naujų formavimo režimų nustatymui, be to, baigiant valcuoti sriegį, susiformavusi aštriabriaunė užvarta suspaudžiama, dėl to nereikia papildomos mechaninio apdirbimo operacijos jai pašalinti.

Ieškos suinteresuoto verslo atstovo

Išradimo komercializacijos procesą komentavo bei apie jo iššūkius papasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas.

– Kokių veiksmų reikia imtis siekiant pritraukti verslo partnerius ir norint, kad išradimas patektų į rinką?

– Universitetai Lietuvoje vis dar išgyvena „silo“ efektą. Tik mažas ratas žmonių žino, kokie sprendimai yra sukurti universitetuose, todėl pirmiausiai privalome informuoti rinką apie tokio technologinio sprendimo egzistavimą. Taip pat labai svarbu validuoti idėją įvertinant jos ekonominę naudą įmonei.

– Su kokiomis kliūtimis susidursite komercializuodami šį produktą?

– Svarbiausia yra rasti suinteresuotą verslo atstovą, kuriam toks sprendimas teiktų didžiausią komercinę naudą. Esant interesui dauguma iššūkių tampa tik procesine technologijos perdavimo dalimi.

– Kas labiausiai lemia kuriamo technologinio sprendimo sėkmę?

– Technologinio sprendimo sėkmei įtaką daro daugybė kintamųjų, t. y., kuriama pridėtinė vertė vartotojui, alternatyvos rinkoje, sprendžiamos problemos ekonominis gylis, pasirinkta marketingo strategija ir t. t. Prognozuoti naujų technologinių sprendimų sėkmę yra sunku, o pasaulinė praktika rodo, kad vidutiniškai tik 4 iš 100 naujų technologijų atneša komercinę sėkmę.

– Esu pastebėjęs, kad pasiekti komercinę naudą lengviau, jei kūrimo procese yra glaudžiai bendradarbiaujama su verslo atstovais. Įmonės geba tikslingai nukreipti atliekamus mokslinius tyrimus ir bandymus, taip didinant tokių tyrimų pritaikomumo galimybes. Kita vertus, daug atradimų buvo padaryta netyčia arba tyrinėjant visai kitą sritį, kuri neturi nieko bendro su pačiu atradimu, todėl laisvė nuo mokslo taip pat neturėtų būti atskirta.

– Kokios šio kombinuoto įrankio komercializacijos perspektyvos Lietuvoje ir užsienyje?

– Šio įrankio pritaikomumas yra pakankamai siauras ir ekonominė nauda pasiekiama tik esant didelės apimties gamybai. Lietuvoje toks sprendimas galėtų dominti baldų gamybos sektorių, taip pat stipriai atsinaujinančią metalo apdirbimo pramonę. Didžiausias pritaikomumas sriegio formavime plonasieniame metale – automobilių pramonėje. Daugiau apie perspektyvas bus galima kalbėti išbandžius įrankį realiomis, gamybinėmis sąlygomis.

• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148