iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Liudo Mažylio pranešimas dėl Vasario 16-osios Akto

2017-04-22 16:59:59

Po to, kai kovo 29 d. Berlyne atsirado Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16-osios nutarimo (Vasario 16-osios Akto) dvikalbis originalas, spaudoje pasirodė kontraversiškų interpretacijų apie kitų šio dokumento versijų galimą egzistavimą.

Manau, kad verta reziumuoti, kas dabar apie tai žinoma ir nekelia abejonių. Būtent, tikslinga glaustai apibendrinti keturis klausimus.

Pirma, apie egzistavusių lietuviškojo ir vokiškojo tekstų formuluočių niuansus. Antra, apie to meto dvikalbių Lietuvos Tarybos dokumentų kontekstą. Trečia, teksto užrašymo variantus (mašinraščiu bei rankraščiu). Ketvirta, apie signatarų parašus – jų buvimą ar nebuvimą po dokumento tekstais, taip pat tam tikrus tų parašų niuansus. Manau, kad tai svarbu tolesnėms dokumentų paieškoms bei istorinių įvykių rekonstrukcijai.

Taigi pirma - dėl formuluočių. Berlyne, Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve (vokiška santrumpa PAAA; čia ir toliau nuorodos į archyvinius dokumentus būtinos), saugoma daug svarbių dokumentų. Visų pirma tai dvikalbis 1918 m. vasario 16-osios nutarimo (Vasario 16-osios Akto) originalus tekstas; jis išdėstytas dvigubame perlenktame lape lietuviškai (PAAA RZ-201 R21717-4, 000083) ir vokiškai (PAAA RZ-201 R21717-4, 000084). Lietuviškasis Berlyne rastasis tekstas (PAAA RZ-201 R21717-4, 000083) yra iš esmės identiškas žinomam, bet dingusiam 1918 m. vasario 16-osios nutarimo (Vasario 16-osios Akto) mašinraštiniam tekstui, kurio faksimilė visuotinai skelbiama nuo 1928 metų. Kaip žinia, pastarajame yra netikslumų (pvz., „Tyraba“, žodis „kaipo“ įrašytas ranka, ir kt.).

Iš esmės identiški ir Lietuvos Tarybos tos dienos protokolo (Nr. 62) tekstas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F.923. Ap.1.) bei „Rankraščio teisėmis“ tuo metu išleistos Proklamacijos tekstas. Gi „Lietuvos aide“ 1918 m. vasario 19 d. numeryje išspausdintas tekstas atitinka originalųjį tik iš dalies: prasideda ne žodžiu „Nutarimas“, o „Lietuvos Taryba skelbia nepriklausomybę“, be to, jame trūksta paskutinės pastraipos.

Dėl vokiškojo teksto. Berlyne rastasis (PAAA RZ-201, R21717-4, 000084) tekstas yra identiškas Mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje esančiam nutarimo („Beschluss“, Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius, F. 255-1007, L.1) tekstui. Be to, identiškas tekstas pateikiamas 1918 m. vasario 16 d. 8 val. 40 minučių vakaro von Bonino siųstoje į Berlyną telegramoje. Telegramą taip pat aptikau Berlyno archyve (PAAA RZ 201, R21714). Iš esmės identiški tekstai buvo paskelbti ir to meto Vokietijos spaudoje – 1918 m. vasario 18 d. „Vossische Zeitung“ (tekstas viešai prieinamas) ir 1918 m. vasario 19 d. „Taegliche Rundschau“. Be to, identiškas tekstas yra Reichstago dokumentuose (jie taip pat viešai prieinami).

Tarp visų vokiškųjų tekstų, esančių minėtuose dokumentuose bei publikacijose, skirtingos yra tik dar vieno vokiško teksto formuluotės. Būtent, tai formuluotės teksto, esančio leidinyje „Litauisches Echo“ (PAAA RZ 201, R21715). Numanomai, jis verstas iš lietuviškojo, tad atsirado frazių skirtumų.

Antra, dėl dvikalbių Lietuvos Tarybos dokumentų konteksto. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve saugomi Lietuvos Tarybos dokumentų juodraštiniai projektai. Tai 1917 m. rugsėjo 23 d. raštas Bavarijos princui Leopoldui (F. 96-69) ir 1918 m. sausio 26 d. raštas Vokietijos Vyriausybei (F. 96-100). Šie dokumentų projektai gali pasitarnauti apmąstymams apie tai, jog svarbūs Lietuvos Tarybos dokumentai paprastai būdavo dvikalbiai.

Trečia, dėl rašysenos. Beveik neabejotinai (galėtų patvirtinti grafologai) Berlyne atrastasis dvikalbis originalas rašytas to paties asmens ranka, lygiai kaip ir ten pat atrastasis 1917 m. gruodžio 11-osios vokiškasis „Erklaerung“ (PAAA RZ-201, R21716), su 19 Lietuvos Tarybos narių (išskyrus Praną Dovydaitį) parašais. To paties asmens ranka rašyti ir 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje protokolai (Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius, F165, L.1R) bei minėtas 1918 m. sausio 26 d. raštas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvas, F. 96-100). Visi minėti dokumentai rašyti signataro dr. Jurgio Šaulio ranka.

Ketvirta, dėl parašų. Kiekvieno iš 20 signatarų parašai po lietuviškąja formuluote (PAAA RZ-201 R21717-4, 000083) praktiškai nesiskiria nuo atitinkamų parašų po vokiškąja teksto formuluote (PAAA RZ-201 R21717-4, 0000084). Žinomojoje mašinraštinio teksto (dingusio) faksimilėje matomi parašai taip pat itin nežymiai tesiskiria nuo parašų, esančių ant to Berlyne atsiradusio dvikalbio1918 m. vasario 16-osios nutarimo (Vasario 16-osios Akto) originalo. Tai leidžia manyti, kad visi parašai vienalaikiai. Tą tikriausiai galėtų patvirtinti ir grafologai.

​​​​Liudas Mažylis

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-07-23 16:23:17

Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai

Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai, šių tinklų plėtra nekoordinuojama centralizuotai, nepakankamas šių ryšių tinklų saugumas – tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros auditas.
iliustracija2017-07-23 16:07:28

Kokius įgūdžius valdo arba turi valdyti šių laikų komunikacijos specialistas?

Gyvename laikais, kai kasdienybės be komunikacijos nebeįsivaizduojame. Net ir būdami vieni namuose iš tikrųjų esame ne vieni. Telefonais, kompiuteriais ar kitais išmaniaisiais įrenginiais su elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais esame prijungti prie likusio pasaulio, kuris, atrodo, niekada nemiega ir visuomet gyvena XXI amžiaus tempu bei aktualijomis.
iliustracija2017-07-23 15:38:08

Per pusmetį Lietuvoje grąžintos pakuotės sveria daugiau negu Eifelio bokštas

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą grąžino beveik 260 milijonų stiklinių ir plastikinių butelių bei metalinių skardinių. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, grąžintos pakuotės sveria daugiau nei 10 300 tonų.
iliustracija2017-07-23 15:28:06

EK leido Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams kurti mokėjimų platformą

Didžiausi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ – šiandien gavo Europos Komisijos leidimą kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą.
iliustracija2017-07-23 15:23:27

Kas devintas į šalį įvežamas automobilis turės būti sunaikintas

Nuo šių metų liepos 3 d. Lietuvos muitinei patikrinus apie 1300 naudotų automobilių, iš jų, pirminiais duomenimis, 149 – arba net 11 proc. – pripažinti atliekomis. Tai reiškia, kad pastarieji į Lietuvą importuoti automobiliai turi būti sunaikinti arba sutvarkyti kaip atliekos.
iliustracija2017-07-23 15:15:24

Moksleivių ir specialistų balsas: kokių pedagogų Lietuvai reikia šiandien?

Prastai parengti specialistai, kritęs mokytojo vardo prestižas, kai kurių sričių pedagogų trūkumas, į užsienio mokyklas bėgantys baigiamųjų klasių moksleiviai – švietimo sistemos pertvarkoje prisimenamos ir įsisenėjusios ar naujai iškilusios bendrojo lavinimo mokyklų problemos.
iliustracija2017-07-20 16:23:38

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook'u“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė.
iliustracija2017-07-20 08:39:37

Pasaulinė tendencija: atiduotuvių idėjos plinta ir Lietuvoje

Nesudėvėtas, bet jau nereikalingas drabužis, nesunešiota avalynė, nebenaudojamas, tačiau veikiantis telefonas, vaiko žaislas, kėdė ar indas – kiekvienas namuose atrasime dar tinkamų naudoti, bet mums nereikalingų daiktų.
iliustracija2017-07-19 15:55:02

Elektros energetika: sritis universaliam specialistui

ietuvos Respublikos Vyriausybė skiria daug dėmesio energetinio efektyvumo ir energetikos sektoriaus nepriklausomumo stiprinimui, tačiau plečiant šį sektorių susiduriama su dideliu bei vis augančiu šiuolaikinių specialistų trūkumu.
iliustracija2017-07-19 15:40:40

Specialistė pataria: ką daryti, kad startuolis sulauktų sėkmės?

Pasaulinė statistika rodo, kad kone 90 proc. startuolių žlunga nė nespėję iš esmės realizuoti savo verslo idėjos. Dažniausios nesėkmių priežastys – komandos narių patirties bei lankstumo stoka, taip pat finansų trūkumas.
iliustracija2017-07-14 18:35:21

Lietuvos aviacijos centru 35 vasaros dienoms tapo Kauno oro uostas

Gerokai išaugusios darbuotojų pajėgos, papildomos automobilių stovėjimo vietos, daugiau atvykimo galimybių, rekonstruotas esamas bei pastatyti laikini terminalai. Taip Kauno oro uostas pasiruošė šiandien, liepos 14 d., įvykusiam estafetės perėmimui iš Vilniaus oro uosto, kuriame 35 vasaros dienas bus vykdoma kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.
iliustracija2017-07-14 18:32:59

Būsto užliejimų priežasčių TOP 3: kaip dažnai žalas sukelia vasaros liūtys?

Būsto užliejimas – bene dažniausia nelaimė, kurios baiminasi savo namus kruopščiai prižiūrintys gyventojai. Dažniausiai ją nulemia netvarkingi senos statybos namų vamzdynai. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Lietuvos nepaliekantis liūčių sezonas į užliejimo priežasčių trejetą kilstelėjo ir prakiurusius stogus.
iliustracija2017-07-14 16:47:44

Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa"

Ūkio ministerijoje bus pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kuriant ir vystant teminį Vilniaus maršrutą, kuris bus UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje" dalis.
iliustracija2017-07-14 16:40:39

Kovai su klimato kaita reikalingos ne tik technologijos, bet ir specialistai

Pasaulinę klimato kaitą lemia daugybė veiksnių – nuo žemės orbitos nukrypimų, iki žmogaus ūkinės veiklos. Nors Lietuvoje į atmosferą išmetamas palyginti nedidelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, šalies indėlis įgyvendinant tarptautinius kovos su klimato kaita susitarimus yra pakankamai didelis.
iliustracija2017-07-13 21:05:49

Eismo kultūra sostinėje ir likusioje Lietuvoje: lyg du skirtingi pasauliai

Vilniuje susiformavo specifinė vairavimo kultūra, kuri ne juokais trikdo miesto svečius ir naujokus. Staigus, greitas manevravimas nerodant posūkių – sostinės vairuotojų kasdienybė, todėl jie patys pripažįsta gana tolerantiškai žiūrintys į tokį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
iliustracija2017-07-13 21:02:27

Geros žinios skrendantiems – iš Vilniaus į Kauno oro uostą keliaus su „Uber“

„Uber“ Lietuvoje pristato naujieną keliautojams – jau netrukus iš sostinės Kauno oro uosto link iškeliaus pirmieji „Uber“ programėle besinaudojantys keleiviai, o nusileidusieji Kaune turės galimybę į Vilnių grįžti greta oro uosto ar netoliese esančių „Uber“ partnerių-vairuotojų automobiliais.
iliustracija2017-07-13 20:58:16

Psichologas: kaupdami daiktus darome sau meškos paslaugą

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi - „o gal prireiks".
iliustracija2017-07-13 20:54:43

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis.
iliustracija2017-07-13 20:50:46

„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

„Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką.
iliustracija2017-07-13 20:48:15

Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – keisti švietimo sistemą taip, kad ji leistų augti ateities profesijų atstovams.
iliustracija2017-07-13 20:45:10

Kaip ir kodėl naujosios technologijos skatina sportuoti?

Vos tik išėję pasivaikščioti, įsitikinsime, kad sportuojančiųjų mūsų šalyje, o ypač sostinėje, netrūksta. Riedučiai, dviračiai, bėgimas, ėjimas, prisitraukimai ir viskas, kas susiję su fiziniu aktyvumu, rodos, vis labiau užkariauja žmonių širdis.
iliustracija2017-07-13 20:43:04

Skaitmeninis perversmas sukurs keturių trilijonų rinką verslui

Tokių inovatyvių technologijų plėtra, kaip daiktų internetas, papildyta realybė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, verslams atvers apytiksliai keturių trilijonų eurų rinkos galimybes, prognozuoja „Microsoft“ savo kasmetinėje partnerių konferencijoje „Inspire“.
iliustracija2017-07-13 20:41:38

Tyrimas atskleidė: parduotuvėse mokėti grynais pinigais – vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. Dažniausiai banko kortele prekybos centruose atsiskaito 20 proc., o grynaisiais pinigais – 19 proc. gyventojų.
iliustracija2017-07-13 20:39:28

Vartojami vaistai. Kaip nesusigadinti kelionės dar oro uoste?

Kokius vaistus galima skraidinti rankiniame bagaže, kokiems būtina turėti gydytojo receptą, o kokius medikamentus iš viso draudžiama imti kartu su savimi.
iliustracija2017-07-07 12:01:53

Šių dienų pirkėjo dilema: taupyti ar skolintis?

SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai - 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą. Taip pat aktyviau skolinasi miestiečiai, didesnes pajams gaunantys, vidutinio amžiaus gyventojai (beveik pusė 36-45 metų amžiaus respondentų yra skolinęsi vartojimo reikmėms).
iliustracija2017-07-07 11:57:48

Ar tikrai šviečiant mėnuliui padaugėja avarijų ir paūmėja ligos?

Pilnatį supa daugybė įvairiausių nusistatymų: per ją žmonės prasčiau miega, jaučiasi dirglesni ir net nusikaltimų bei nelaimingų atsitikimų skaičius šokteli į viršų. Tačiau ar tikrai vien mėnulio fazė gali išprovokuoti daugiau nelaimių kelyje bei sveikatos problemų paūmėjimą?
iliustracija2017-07-07 11:54:45

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Dainuojate chore? Tikriausiai jums būdingas įsiklausymas, siekiate harmonijos darbiniuose ir asmeniniuose santykiuose, mokate dalintis atsakomybe už rezultatą. Sportuojate? Tikėtina, kad esate ištvermingas, atkakliai siekiate tikslo, mokate žaisti ir dirbti komandoje.
iliustracija2017-07-07 11:50:25

Vairuotojų dėmesiui: 4 išmanūs sprendimai saugiam eismui

Pasirodo, eismo saugumo sprendimai gimsta ne tik automobilių gamyklose, bet ir išmaniųjų telefonų gamintojų dirbtuvėse. Technologijų kompanijos siekia spręsti aktualiausias eismo problemas ir sumažinti nelaimių riziką, neleidžiant vairuotojams įsispoksoti į telefono ekraną ir įvairiais būdais primenant apie saugų vairavimą.
iliustracija2017-07-05 22:03:24

Pasirinkimas: studijos Lietuvoje ar užsienyje?

Daugiau kaip 30 tūkstančių abiturientų šiemet baigė Lietuvos mokyklas ir renkasi tolesnį savo kelią. Nemaža jų dalis sieks aukštojo mokslo Lietuvos arba užsienio šalių universitetuose. Tai, kad vis daugiau jaunimo važiuoja mokytis į užsienį yra globalizacijos pasekmė.
iliustracija2017-07-05 21:59:43

Šansai pritraukti „Tesla“ investicijas į Lietuvą išaugo 4 kartus

Originali idėja ir atkaklumas ją įgyvendinant. Tokių dviejų ingredientų užtenka norint, kad Lietuvos vardas būtų linksniuojamas didžiosiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse ir pastebėtas vienos iš vertingiausių planetos įmonių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.