R. Masiulis: prioritetas susisiekimo sektoriaus skaidrumas ir efektyvumas

Valstybės įmonių veiklos skaidrinimas, korupcijos mažinimas susisiekimo sektoriuje, infrastruktūrinių projektų plėtra ir IT technologijų vaidmens stiprinimas - pagrindiniai šios kadencijos Susisiekimo ministerijos prioritetai, kuriuos pristatė susisiekimo ministras Rokas Masiulis susitikime su verslo atstovais.

„Pagrindinis mūsų prioritetas - didesnis susisiekimo sektoriaus skaidrumas ir efektyvumas. Tam dabar skiriame daugiausiai dėmesio ir į tai aktyviai investuojame. Tokio paties skaidrumo siekiame ir viešųjų pirkimų konkursuose, kur iki šiol dalyvaudavo keli tie patys rangovai. Šią sistemą mes keičiame, kad konkursai būtų skaidrūs ir juose dalyvautų kuo daugiau rinkos žaidėjų. Jau dabar galime pasidžiaugti, kad padidėjo dalyvių skaičius, kai kur kainos sumažėjo apie 40 procentų", - teigė susisiekimo ministras R. Masiulis.

Ministras pabrėžė, kad Valstybė neturi konkuruoti su privačiu sektoriumi tose srityse, kur privatus sektorius tvarkosi gerai. Valstybei nėra prasmės investuoti savo pinigus į tas sritis, kur nepermokama už paslaugas ir yra sveika, gyva konkurencija.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sklandi infrastruktūros projektų plėtra yra labai svarbi Lietuvos verslui, kadangi tai didina šalies ekonominį patrauklumą, padeda pritraukti papildomas užsienio investicijas, sudaro sąlygas vietos verslininkams plėtoti savo verslą.

„Geležinkelių tiesimas, oro uostų statyba, IT technologijų diegimas, kiti logistikos projektai - labai svarbūs mūsų šalies ekonomikai ir, be abejo, verslui. Atidžiai sekame Vyriausybės veiksmus šiais klausimais, kadangi norėtume matyti skaidriai veikiančias valstybės įmones, kurios nekonkuruotų su privačiu verslu. Taip pat daug dedame pastangų, kad būtų kuo mažiau piktnaudžiavimo viešaisiais pirkimais ar piktnaudžiavimo teise atvejų, kai Lietuvai svarbių projektų įgyvendinimai yra dirbtinai stabdomi ir įsisuka teisminių ginčų karuselė", - susitikime kalbėjo V. Sutkus.

R. Masiulis išskyrė didžiausius infrastruktūrinius projektus, kuriuos bus siekiama toliau įgyvendinti: „Rail Baltica" - Lietuvos geležinkelio projektą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų ištiesinimo projektą, Vilniaus oro uosto naujo terminalo statybos projektą.

Kalbėdamas apie „Rail Baltica" projektą, ministras pastebėjo, kad iki šios dienos Lietuva yra pasiekusi didesnę pažangą šio projekto įgyvendinime nei Latvija ir Estija. Lietuva jau turi nutiestą vėžę iki Kauno. Yra svarstoma ar modernizuoti esamą vežę, ar tiesti naują.

„Mūsų pozicija - naujos vėžės statyti nereikia. Reikia kuo greičiau atnaujinti esamą. Rudenį bus atlikta studija, kuri parodys, ar ši vėžė tinkama. Jeigu mes nutiestume naują vėžę iki Kauno, ji mums sutaupytų 8 min. kelionės laiko, tačiau ruože nuo Varšuvos iki Lietuvos sienos didesnio greičio nei 160 km/h pasiekti nepavyks. Nepaisant to, nuo Kauno iki Talino greitis galėtų siekti 200-220 km/val. Manome, kad vėžė iki Kauno yra tinkama, tam tiesiog reikia investicijų, kad ji pasiektų maksimalų greitį. Ateityje Kaunas galėtų būti krovinių paskirstymo centras", - sakė R. Masiulis.

Ateityje planuojama, kad Lietuvos geležinkeliai išvystys keleivių vežimo verslą, kuris iki šios dienos neveikia efektyviai. Bus įvesta vieno bilieto sistema, todėl keleiviams darant tarpinius persėdimus nereikės kiekvieną kartą pirkti naujo bilieto. Ši sistema ypač bus naudinga keliaujantiems tranzitu keleiviams iš užsienio.

Vilniaus oro uosto potencialas, pasak Susisiekimo ministro, yra pasiekti 10 mln. keleivių, bet tam reikia pokyčių. Viena iš galimybių - investuoti į esamo terminalo plėtrą arba brangesnis, ambicingesnis ir galbūt valstybei įdomesnis variantas - statyti naują terminalą.

„Neslėpkime, kartais tikrai yra gėda priimti užsieniečius Vilniaus oro uoste, todėl svarstome ir apie naujo terminalo statybą, kuriame būtų įdiegtos naujausios technologijos, kad uostas būtų reprezentatyvus ir modernus. Tam reikėtų išspręsti logistikos ir susisiekimo klausimus, planuoti naujus privažiavimus, kadangi bent jau geležinkelio atšakos prie naujo terminalo nelabai pavyktų privesti", - teigė Susisiekimo ministras.

Susitikimo metu buvo pasidžiaugta, kad Klaipėdos jūrų uostas yra neužšąlantis ir gali funkcionuoti ištisus metus, tačiau problema yra jo gylis. Dėl 13 m. grimzlės į Klaipėdą atplaukę laivai krovinius pasikrauna tik dalinai. Spręsti šią problemą, pasak R. Masiulio, reikėtų nuo uosto vartų rekonstrukcijos.

„Būtina rekonstruoti uosto vartus, šiek tiek pakeičiant jų konfigūraciją, kadangi esant audringai jūrai laivams kyla sunkumų įplaukti. Kitas etapas prailginti įplaukos kanalą, kad laivai galėtų be problemų įplaukti į jūrų uostą. Patį jūrų uostą reikėtų gilinti bent jau iki 17 metrų, jei norime priimti pačius didžiausius laivus", - susirinkusiems kalbėjo R. Masiulis.

Dar vienas iš Susisiekimo ministerijos įvardytų prioritetų - informacinių technologijų ( IT ) vaidmens stiprinimas. Čia turima galvoje, pasak ministro, siekį, kad Lietuva būtų pirmose gretose pagal technologijų plėtrą apimant telekomunikaciją, IT ir kt., tačiau tam reikia struktūrinių pokyčių.

„Dėl IT politikos įgyvendinimo Vyriausybėje vyksta diskusija, kuri institucija bus atsakinga už šio sektoriaus formavimą ir įgyvendinimą. Lietuvoje turime tris ministerijas - Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Teisingumo, kurios valdo skirtingas sritis ir, kaip praeitis rodo, trys ministrai nesugebėjo sutarti dėl glaudaus bendradarbiavimo. Yra svarstomi įvairūs variantai, nagrinėjami kitų šalių pavyzdžiai. Štai estai sėkmingai pasuko centralizuotu keliu, kai prie Vyriausybės buvo įsteigtas informacinių sistemų centras. Galbūt ir mūsų Vyriausybės kanceliarija galėtų prisiimti analogišką vaidmenį", - prielaidomis dalijosi R. Masiulis.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148