iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Markus J.Beyrer: „Lietuva turi visus šansus tapti skaitmeninės pramonės centru"

2017-05-05 15:31:52

Skaitmeninė pramonė, robotizuotos ir automatizuotos gamyklos, kuriose didelę darbo dalį atlieka mašinos ir robotai, o žmonės juos tik prižiūri, – daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos realybė.

Tai akivaizdžiausios skaitmeninės revoliucijos, vadinamosios „Industry 4.0“ pasekmės, tačiau ilgainiui tai keis ne tik pasaulį, kuriame gyvename, ar darbo, kurį dirbame, supratimą, bet ir turės įtakos tam, kaip gyvename ar net mąstome, įsitikinęs 34-ių Europos šalių verslininkus vienijančios organizacijos „BusinessEurope“ vadovas Markus J. Beyrer.

Apie tai, su kokiais iššūkiais bei naujomis galimybėmis susiduria Europos verslas, ir kodėl jau dabar turime galvoti, kaip Lietuvai spėti į skaitmeninimo traukinį, kalbėjomės prieš M. J. Beyrer vizitą į Lietuvą.

Kalbos apie pramonės skaitmeninimą ir robotizavimą sklando jau seniai, sukurta daug naujų technologinių sprendimų, tačiau ar iš tiesų būtent Europa yra šio proceso centras? Kaip atrodome kitų šalių bei rinkų kontekste?

Nors apie išmaniuosius fabrikus bei skaitmeninimą kalbame jau ne pirmi metai, Europos pramonėje šis procesas dar tik įsibėgėja. Atsiliekame nuo lyderiaujančių rinkų – JAV, Kanados ar Japonijos. Investicijos į skaitmeninimą, tenkančios vienam gyventojui per pastaruosius kelerius metus Europoje sumažėjo vidutiniškai nuo 106 eurų iki 99 eurų. Tuo tarpu Kanadoje ar JAV vienam žmogui tenka apie 200 eurų investicijų.

Europoje skaitmeninimo sektoriaus lyderės – Airija, Vokietija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys. Tačiau skirtumai tarp valstybių palyginti dideli, tikrai ne visos šalys vystosi vienodai ir būtent tai yra didžiausias iššūkis bendrai Europos rinkai. Kiekviena šalis turi savo politiką ir prioritetus, tačiau trūksta koordinavimo, bendrų veiksmų ir vieningos politikos gairių. Nė viena šalis paskirai nepavers Europos skaitmeninių sprendimų ir robotizuotos pramonės centru. Tam reikia bendrų visų šalių pastangų.

Žvelgiant istoriškai, kiekviena didžioji pramonės revoliucija iš esmės keisdavo ne tik pramonės, bet ir visuomenės veidą. Tokios vertybės kaip greitis, efektyvumas, sumažinti gamybos kaštai, žmonių darbo vertė ir pobūdis iš esmės keitė tai, kaip gyvename, vartojame ar mokomės. Kokios permainos šiuo požiūriu laukia, o gal jau ir prasidėjo visuomenėje, kalbant apie skaitmeninę revoliuciją ir išmaniuosius fabrikus?

Visiškai teisingai, istorija byloja, kad pokyčiai būna didžiuliai. Istorija byloja ir dar viena dalyką – pramonės revoliucija neišvengiama, jokia šalis ar pramonės sektorius negali tikėtis likti nuošalyje. Tad ir dabar turime suvokti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija nėra pasirinkimas – tai neišvengiamybė, kuri jau vyksta. Tad svarstymai ar joje dalyvauti nėra labai prasmingi, kur kas svarbiau suvokti, kad pasirinkimo nėra, o laimės tie, kurie bus aktyviausi ir sugebės tinkamai valdyti procesus.

Kalbant apie tai, kaip keisis gyvenimas, tai jau dabar galime prognozuoti, kad pokyčiai bus milžiniški: nepalyginamai saugesni ir greitesni logistikos sprendimai, geresnė sveikatos apsaugos sistema, kurioje skaitmeniniai sprendimai iš esmės keičia tyrimų bei nuolatinės sveikatos būklės stebėjimo galimybes, ir daugybė kitų sričių.

Dar vienas išskirtinis šios revoliucijos bruožas – neįtikėtinas pokyčių greitis. Prieš tai vykusi revoliucija buvo susijusi su automatizavimu ir mes žinome, kaip ji pakeitė pasaulį, tačiau vis dėlto tai užtruko kone pusę amžiaus. Ir taip, ji taip pat turėjo ne tik šalininkų, bet ir tų, kurie baiminosi, jog technologijos pasaulį pavers nevaldomu. Dabar tai atrodo juokinga, bet, tarkime, buvo labai aršiai diskutuojama, ar galima grynųjų pinigų išdavimą patikėti mašinoms, ar žmonės dėl to nepraras darbo. Dabar bankomatas tapo visiškai įprastu dalyku, be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo.

Užsiminėte, kad visada vykstant pokyčiams diskutuojama, kaip jie paveiks darbo rinką, baiminamasi, kad dalis specialybių taps nepaklausios, žmonės neteks darbo. Panašūs nuogąstavimai girdisi ir kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, esą robotai pakeis žmones daugelyje sričių. Kaip vertinate tokius svarstymus?

Faktas, kad darbo pobūdis keisis, ir jis jau keičiasi. Tačiau kalbėti apie tai, kad žmonės kaip darbo jėga taps nereikalingi, tikrai nėra pagrindo. Jie dirbs kitokius, „protingesnius“ ir daugiau specifinių įgūdžių reikalaujančius darbus. Mano galva labai iškalbingas pavyzdys – „Red Bull“ gamykla Austrijoje. Per dieną ten pagaminama keli milijonai gėrimo skardinių, bet prie to proceso prisiliečia vos trys žmonės, nes visa gamybos grandis yra automatizuota. Tačiau tai nereiškia, kad dirbančių šiai įmonei sumažėjo, net gi priešingai – išaugo skaičius tų, kurie gamina ir prižiūri automatines sistemas, gamybos produktų tiekėjų vaidmuo taip pat padidėjo, rinkodaros reikšmė išaugo ir būtent šiose srityse koncentruojasi pagrindiniai žmogiškieji ištekliai.

Dabartinės skaitmeninės revoliucijos greitis, kaip sakiau, sunkiai suvokiamas ir bene labiausiai jis palies mokslo sistemą – tai, kokių specialistų dar tik reikės, turime numanyti ir tam ruoštis jau dabar. Tai, aišku, paradoksalu, nes kai kurių specialybių poreikio mes veikiausiai net neįsivaizduojame, bet jei norime būti konkurencingi pasaulio rinkose, turime nebijoti greitai keistis, bandyti ir būti truputį futurologais.

Čia labai svarbus vaidmuo apskritai tenka mokslininkams ir akademikams, kurie savo įžvalgomis, atradimais bei sukuriamomis inovacijomis labai prisideda prie pokyčių, bendradarbiaudami su verslu. Valstybės vaidmuo skatinant verslo ir mokslo partnerystę, taikant mokestines lengvatas bei skatinant daugiašalį bendradarbiavimą - taip pat yra neįkainojamas. Apie tai bei didžiuosius iššūkius ir kalbėsiu Vilniuje vyksiančioje parodoje „Balttechnika“.

Įvardijote, kokios ES šalys yra ketvirtosios pramonės revoliucijos lyderės Europoje. Tačiau ko iš jų gali pasimokyti mažesnės šalys, konkrečiai Lietuva? Kokie tokių šalių privalumai?

Kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, svarbiausia yra nesikoncentruoti ir neužsidaryti tik šalies viduje. Tai globalus procesas ir nesvarbu, kokio didumo ar mažumo yra šalis – svarbu, ką ji gali sukurti. Juk skaitmeninė revoliucija ir yra apie tai, kad visiškai į antrą planą nueina atstumo, transportavimo problemos, kurti produktus galima vienu metu keliose šalyse realiu laiku, vienam su kitu net nesusitikus. Tai ir padaro šiuos procesus tokiais efektyviais.

O jūsų stiprybė – puiki infrastruktūra, greičiausias internetas, kuriuo tikrai galite didžiuotis, ir aukštos klasės specialistai, kurių šalyje tikrai daug.

Yra ir dar vienas dalykas – jūs jau galite pasimokyti ir nebekartoti tų eksperimentinių klaidų, kurias ant savo kailio išbandė kitos šalys. Tai labai didelis privalumas. Naudokitės juo.

„BusinessEurope“ vadovas Lietuvoje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika“ lankysis gegužės 10 d. bei dalyvaus tarptautinėje skaitmeninės revoliucijos aktualijoms skirtoje konferencijoje. Jubiliejinėje 25-ojoje parodoje gegužės 10-12 d. bus pristatomos inžinerinės pramonės naujovės, Lietuvos mokslininkų bei verslininkų išradimai, užsienio įmonių produkcija, taip pat vyks specialistams skirti renginiai ir susitikimai.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-07-23 16:23:17

Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai

Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai, šių tinklų plėtra nekoordinuojama centralizuotai, nepakankamas šių ryšių tinklų saugumas – tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros auditas.
iliustracija2017-07-23 16:07:28

Kokius įgūdžius valdo arba turi valdyti šių laikų komunikacijos specialistas?

Gyvename laikais, kai kasdienybės be komunikacijos nebeįsivaizduojame. Net ir būdami vieni namuose iš tikrųjų esame ne vieni. Telefonais, kompiuteriais ar kitais išmaniaisiais įrenginiais su elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais esame prijungti prie likusio pasaulio, kuris, atrodo, niekada nemiega ir visuomet gyvena XXI amžiaus tempu bei aktualijomis.
iliustracija2017-07-23 15:38:08

Per pusmetį Lietuvoje grąžintos pakuotės sveria daugiau negu Eifelio bokštas

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą grąžino beveik 260 milijonų stiklinių ir plastikinių butelių bei metalinių skardinių. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, grąžintos pakuotės sveria daugiau nei 10 300 tonų.
iliustracija2017-07-23 15:28:06

EK leido Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams kurti mokėjimų platformą

Didžiausi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ – šiandien gavo Europos Komisijos leidimą kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą.
iliustracija2017-07-23 15:23:27

Kas devintas į šalį įvežamas automobilis turės būti sunaikintas

Nuo šių metų liepos 3 d. Lietuvos muitinei patikrinus apie 1300 naudotų automobilių, iš jų, pirminiais duomenimis, 149 – arba net 11 proc. – pripažinti atliekomis. Tai reiškia, kad pastarieji į Lietuvą importuoti automobiliai turi būti sunaikinti arba sutvarkyti kaip atliekos.
iliustracija2017-07-23 15:15:24

Moksleivių ir specialistų balsas: kokių pedagogų Lietuvai reikia šiandien?

Prastai parengti specialistai, kritęs mokytojo vardo prestižas, kai kurių sričių pedagogų trūkumas, į užsienio mokyklas bėgantys baigiamųjų klasių moksleiviai – švietimo sistemos pertvarkoje prisimenamos ir įsisenėjusios ar naujai iškilusios bendrojo lavinimo mokyklų problemos.
iliustracija2017-07-20 16:23:38

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook'u“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė.
iliustracija2017-07-20 08:39:37

Pasaulinė tendencija: atiduotuvių idėjos plinta ir Lietuvoje

Nesudėvėtas, bet jau nereikalingas drabužis, nesunešiota avalynė, nebenaudojamas, tačiau veikiantis telefonas, vaiko žaislas, kėdė ar indas – kiekvienas namuose atrasime dar tinkamų naudoti, bet mums nereikalingų daiktų.
iliustracija2017-07-19 15:55:02

Elektros energetika: sritis universaliam specialistui

ietuvos Respublikos Vyriausybė skiria daug dėmesio energetinio efektyvumo ir energetikos sektoriaus nepriklausomumo stiprinimui, tačiau plečiant šį sektorių susiduriama su dideliu bei vis augančiu šiuolaikinių specialistų trūkumu.
iliustracija2017-07-19 15:40:40

Specialistė pataria: ką daryti, kad startuolis sulauktų sėkmės?

Pasaulinė statistika rodo, kad kone 90 proc. startuolių žlunga nė nespėję iš esmės realizuoti savo verslo idėjos. Dažniausios nesėkmių priežastys – komandos narių patirties bei lankstumo stoka, taip pat finansų trūkumas.
iliustracija2017-07-14 18:35:21

Lietuvos aviacijos centru 35 vasaros dienoms tapo Kauno oro uostas

Gerokai išaugusios darbuotojų pajėgos, papildomos automobilių stovėjimo vietos, daugiau atvykimo galimybių, rekonstruotas esamas bei pastatyti laikini terminalai. Taip Kauno oro uostas pasiruošė šiandien, liepos 14 d., įvykusiam estafetės perėmimui iš Vilniaus oro uosto, kuriame 35 vasaros dienas bus vykdoma kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.
iliustracija2017-07-14 18:32:59

Būsto užliejimų priežasčių TOP 3: kaip dažnai žalas sukelia vasaros liūtys?

Būsto užliejimas – bene dažniausia nelaimė, kurios baiminasi savo namus kruopščiai prižiūrintys gyventojai. Dažniausiai ją nulemia netvarkingi senos statybos namų vamzdynai. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Lietuvos nepaliekantis liūčių sezonas į užliejimo priežasčių trejetą kilstelėjo ir prakiurusius stogus.
iliustracija2017-07-14 16:47:44

Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa"

Ūkio ministerijoje bus pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kuriant ir vystant teminį Vilniaus maršrutą, kuris bus UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje" dalis.
iliustracija2017-07-14 16:40:39

Kovai su klimato kaita reikalingos ne tik technologijos, bet ir specialistai

Pasaulinę klimato kaitą lemia daugybė veiksnių – nuo žemės orbitos nukrypimų, iki žmogaus ūkinės veiklos. Nors Lietuvoje į atmosferą išmetamas palyginti nedidelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, šalies indėlis įgyvendinant tarptautinius kovos su klimato kaita susitarimus yra pakankamai didelis.
iliustracija2017-07-13 21:05:49

Eismo kultūra sostinėje ir likusioje Lietuvoje: lyg du skirtingi pasauliai

Vilniuje susiformavo specifinė vairavimo kultūra, kuri ne juokais trikdo miesto svečius ir naujokus. Staigus, greitas manevravimas nerodant posūkių – sostinės vairuotojų kasdienybė, todėl jie patys pripažįsta gana tolerantiškai žiūrintys į tokį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
iliustracija2017-07-13 21:02:27

Geros žinios skrendantiems – iš Vilniaus į Kauno oro uostą keliaus su „Uber“

„Uber“ Lietuvoje pristato naujieną keliautojams – jau netrukus iš sostinės Kauno oro uosto link iškeliaus pirmieji „Uber“ programėle besinaudojantys keleiviai, o nusileidusieji Kaune turės galimybę į Vilnių grįžti greta oro uosto ar netoliese esančių „Uber“ partnerių-vairuotojų automobiliais.
iliustracija2017-07-13 20:58:16

Psichologas: kaupdami daiktus darome sau meškos paslaugą

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi - „o gal prireiks".
iliustracija2017-07-13 20:54:43

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis.
iliustracija2017-07-13 20:50:46

„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

„Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką.
iliustracija2017-07-13 20:48:15

Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – keisti švietimo sistemą taip, kad ji leistų augti ateities profesijų atstovams.
iliustracija2017-07-13 20:45:10

Kaip ir kodėl naujosios technologijos skatina sportuoti?

Vos tik išėję pasivaikščioti, įsitikinsime, kad sportuojančiųjų mūsų šalyje, o ypač sostinėje, netrūksta. Riedučiai, dviračiai, bėgimas, ėjimas, prisitraukimai ir viskas, kas susiję su fiziniu aktyvumu, rodos, vis labiau užkariauja žmonių širdis.
iliustracija2017-07-13 20:43:04

Skaitmeninis perversmas sukurs keturių trilijonų rinką verslui

Tokių inovatyvių technologijų plėtra, kaip daiktų internetas, papildyta realybė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, verslams atvers apytiksliai keturių trilijonų eurų rinkos galimybes, prognozuoja „Microsoft“ savo kasmetinėje partnerių konferencijoje „Inspire“.
iliustracija2017-07-13 20:41:38

Tyrimas atskleidė: parduotuvėse mokėti grynais pinigais – vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. Dažniausiai banko kortele prekybos centruose atsiskaito 20 proc., o grynaisiais pinigais – 19 proc. gyventojų.
iliustracija2017-07-13 20:39:28

Vartojami vaistai. Kaip nesusigadinti kelionės dar oro uoste?

Kokius vaistus galima skraidinti rankiniame bagaže, kokiems būtina turėti gydytojo receptą, o kokius medikamentus iš viso draudžiama imti kartu su savimi.
iliustracija2017-07-07 12:01:53

Šių dienų pirkėjo dilema: taupyti ar skolintis?

SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai - 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą. Taip pat aktyviau skolinasi miestiečiai, didesnes pajams gaunantys, vidutinio amžiaus gyventojai (beveik pusė 36-45 metų amžiaus respondentų yra skolinęsi vartojimo reikmėms).
iliustracija2017-07-07 11:57:48

Ar tikrai šviečiant mėnuliui padaugėja avarijų ir paūmėja ligos?

Pilnatį supa daugybė įvairiausių nusistatymų: per ją žmonės prasčiau miega, jaučiasi dirglesni ir net nusikaltimų bei nelaimingų atsitikimų skaičius šokteli į viršų. Tačiau ar tikrai vien mėnulio fazė gali išprovokuoti daugiau nelaimių kelyje bei sveikatos problemų paūmėjimą?
iliustracija2017-07-07 11:54:45

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Dainuojate chore? Tikriausiai jums būdingas įsiklausymas, siekiate harmonijos darbiniuose ir asmeniniuose santykiuose, mokate dalintis atsakomybe už rezultatą. Sportuojate? Tikėtina, kad esate ištvermingas, atkakliai siekiate tikslo, mokate žaisti ir dirbti komandoje.
iliustracija2017-07-07 11:50:25

Vairuotojų dėmesiui: 4 išmanūs sprendimai saugiam eismui

Pasirodo, eismo saugumo sprendimai gimsta ne tik automobilių gamyklose, bet ir išmaniųjų telefonų gamintojų dirbtuvėse. Technologijų kompanijos siekia spręsti aktualiausias eismo problemas ir sumažinti nelaimių riziką, neleidžiant vairuotojams įsispoksoti į telefono ekraną ir įvairiais būdais primenant apie saugų vairavimą.
iliustracija2017-07-05 22:03:24

Pasirinkimas: studijos Lietuvoje ar užsienyje?

Daugiau kaip 30 tūkstančių abiturientų šiemet baigė Lietuvos mokyklas ir renkasi tolesnį savo kelią. Nemaža jų dalis sieks aukštojo mokslo Lietuvos arba užsienio šalių universitetuose. Tai, kad vis daugiau jaunimo važiuoja mokytis į užsienį yra globalizacijos pasekmė.
iliustracija2017-07-05 21:59:43

Šansai pritraukti „Tesla“ investicijas į Lietuvą išaugo 4 kartus

Originali idėja ir atkaklumas ją įgyvendinant. Tokių dviejų ingredientų užtenka norint, kad Lietuvos vardas būtų linksniuojamas didžiosiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse ir pastebėtas vienos iš vertingiausių planetos įmonių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.