iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

VU mokslininkai siekia, kad jų palydovas skrietų ilgiausiai

2017-06-02 12:44:07

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.

Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.

Projekto „QB50“ metu iš Žemės paleistos raketos nugabena grupę palydovų į kosmosą. Dalis palydovų jau skrieja orbitoje. Kiekvienoje raketoje yra nuo 1 iki 3 palydovų, per visą misiją bus paleista 12 raketų – palydovų nešėjų su 37 palydovais, vadinamais „CubeSats“. Šie prietaisai yra nuo 10 iki 30 centimetrų ilgio, aukščio ir pločio, sveria po 1,3 kilogramo. Lietuvių palydovas kartu su indų raketa į orbitą išskries birželio pabaigoje.

Daugiau palydovų – patikimiau, o kaina lieka ta pati

VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjas dr. Liudas Tumonis sako, jog idėja paleisti daugybę palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosfera labai stabdo palydovus. Taigi jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį – tokiu atveju vienas palydovas labai trumpai gali rinkti duomenis, be to, jis ištiria erdvę tik viename taške.

„Naudojant keliasdešimt mažų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas – misija iškart pasibaigtų, o jei suges nors ir keli iš šių, kaip aš juos vadinu, miniatiūrinių palydovų – tyrimus toliau galėsime tęsti. Beje, visi šie palydovai kartu sudėjus kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – paaiškino mokslininkas.

„Ši misija mums kaip vieninteliam mažųjų kosminių palydovų gamintojui regione yra labai svarbi visų pirma technologiniu požiūriu: palydovas, cheminis variklis ir kiti komponentai bus patikrinti kosmoso aplinkoje, taigi perkops į aukštesnį techninės parengties lygmenį. Tai itin svarbu komercializuojant produktus“, – kalbėjo bendrovės „NanoAvionics“, pagaminusios šį palydovą, vadovas Vytenis Buzas.

Lietuvių išradimas gali atpiginti palydovų skrydžius į kosmosą

Iš viso prie projekto prisideda per 50 mokslininkų ir apie 300 studentų. VU atstovaujantis L. Tumonis džiaugiasi, kad kiekvienai akademinei komandai suteikta galimybė sukurti savo palydovą ir atlikti savo individualius tyrimus.

VU mokslininkai kurdami „Lituanica SAT-2“ buvo atsakingi už mokslinę dalį, o bendrovės „NanoAvionics“ inžinieriai kūrė palydovo platformą, raketinį variklį ir yra atsakingi už misijos koordinavimą. Šis palydovas, be bendrų tyrimų, atliks ir mikro raketinio variklio bandymus orbitoje.
„Cheminiu kuru varomas variklis tokio tipo, kaip aš juos vadinu – nykštukiniuose, palydovuose bus išbandomas pirmą kartą, – sakė dr. L. Tumonis. – Kam reikalingas variklis? Jis padeda palydovui susigrąžinti prarastą greitį. Termosferoje išretėjusi aplinka nuolat stabdo palydovą. Taigi toks variklis, kokį sumontavome šiame palydove, jį įgreitina, tuomet jis ilgiau nenukrenta. Tokio tipo variklį galima panaudoti ir didžiuosiuose palydovuose. Variklis leidžia palydovą pakreipti atitinkama kryptimi, keisti jo padėtį. Visi šio variklio brėžiniai yra visiškai lietuviški, išbandyti čia, vietoje, lietuviška bandymų įranga.“

„Palydovo su tokio tipo varikliu paleidimas yra beprecedentis įvykis – „Lituanica SAT-2“ bus pirmasis tokio tipo palydovas, varomas cheminiu varikliu. Išbandžius technologiją kosmose, bus žengtas didelis žingsnis pirmyn vystant mažųjų palydovų technologijas ir turės įtakos jų rinkai – esame apskaičiavę, kad toks variklis smarkiai pailgintų mažųjų palydovų gyvavimo laiką, tad apie 4 kartus sumažintų misijos sąnaudas“, – pabrėžė V. Buzas.

Paklaustas, ar sėkmingo eksperimento metu lietuvių palydovas skries ilgiau už kitus, dalyvaujančius šiame projekte, Vilniaus universiteto mokslininkas dr. L. Tumonis atsako teigiamai. „Lituanica SAT-2“ bus paleistas iš Indijos (dalis kitų palydovų jau paleisti iš JAV) ir skries poline orbita. Mokslininkas pasidžiaugė, kad toje pačioje raketoje, kuri bus paleista iš Indijos, skris ir pirmasis latvių palydovas „Venta-1“, nors jis projekte nedalyvauja.

Galės geriau numatyti ir orus

Šis projektas – tai pirmasis globalus ir realiu laiku vykdomas tyrimas. Mažieji palydovai rinks duomenis, kuriuos mokslininkai dar ilgai naudos siekdami geriau suprasti Žemės atmosferos ir Saulės radiacijos sąveiką bei kitus termosferoje vykstančius fizikinius procesus. Finansavimą projektui „QB50“ skiria Europos Sąjunga. Projekto metu bus atlikti išsamūs Žemės termosferos tyrimai, ištirtos dujinės molekulės, elektrinis laukas, išbandytos naujos technologijos. Žemutinės termosferos sluoksnis plyti maždaug 120–740 kilometrų aukštyje nuo žemės iki šiol yra mažiausiai tyrinėtas.
„Termosferos sluoksnis taip pat lemia ir Žemės orus. Taigi geresnis termosferos reiškinių suvokimas prisidės ir prie geresnio klimato numatymo“, – sakė dr. L. Tumonis.

„Kartu su Vilniaus universitetu žengėme dar vieną žingsnį užbaigdami ilgą ir sudėtingą projektą – mums kaip įmonei tai dar vienas svarbus žingsnelis patirties ir profesionalumo mažųjų palydovų industrijoje link“, – pasakojo „NanoAvionics“ vadovas V. Buzas.

Palydovai termosferoje skries apie 1–2 metus (vėliau natūraliai sudegs). Jie kasdien po keliolika kartų apskries Žemę. Gautus duomenis apdoros von Karmano instituto mokslininkai.

Manoma, kad per artimiausius dešimtmečius kosmoso inžinerija taps svarbia technologijų sritimi, nes dar reikia išsiaiškinti daug nežinomos informacijos Saulės sistemoje ir už jos ribų.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-07-23 16:23:17

Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai

Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai, šių tinklų plėtra nekoordinuojama centralizuotai, nepakankamas šių ryšių tinklų saugumas – tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros auditas.
iliustracija2017-07-23 16:07:28

Kokius įgūdžius valdo arba turi valdyti šių laikų komunikacijos specialistas?

Gyvename laikais, kai kasdienybės be komunikacijos nebeįsivaizduojame. Net ir būdami vieni namuose iš tikrųjų esame ne vieni. Telefonais, kompiuteriais ar kitais išmaniaisiais įrenginiais su elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais esame prijungti prie likusio pasaulio, kuris, atrodo, niekada nemiega ir visuomet gyvena XXI amžiaus tempu bei aktualijomis.
iliustracija2017-07-23 15:38:08

Per pusmetį Lietuvoje grąžintos pakuotės sveria daugiau negu Eifelio bokštas

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą grąžino beveik 260 milijonų stiklinių ir plastikinių butelių bei metalinių skardinių. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, grąžintos pakuotės sveria daugiau nei 10 300 tonų.
iliustracija2017-07-23 15:28:06

EK leido Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams kurti mokėjimų platformą

Didžiausi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ – šiandien gavo Europos Komisijos leidimą kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą.
iliustracija2017-07-23 15:23:27

Kas devintas į šalį įvežamas automobilis turės būti sunaikintas

Nuo šių metų liepos 3 d. Lietuvos muitinei patikrinus apie 1300 naudotų automobilių, iš jų, pirminiais duomenimis, 149 – arba net 11 proc. – pripažinti atliekomis. Tai reiškia, kad pastarieji į Lietuvą importuoti automobiliai turi būti sunaikinti arba sutvarkyti kaip atliekos.
iliustracija2017-07-23 15:15:24

Moksleivių ir specialistų balsas: kokių pedagogų Lietuvai reikia šiandien?

Prastai parengti specialistai, kritęs mokytojo vardo prestižas, kai kurių sričių pedagogų trūkumas, į užsienio mokyklas bėgantys baigiamųjų klasių moksleiviai – švietimo sistemos pertvarkoje prisimenamos ir įsisenėjusios ar naujai iškilusios bendrojo lavinimo mokyklų problemos.
iliustracija2017-07-20 16:23:38

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook'u“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė.
iliustracija2017-07-20 08:39:37

Pasaulinė tendencija: atiduotuvių idėjos plinta ir Lietuvoje

Nesudėvėtas, bet jau nereikalingas drabužis, nesunešiota avalynė, nebenaudojamas, tačiau veikiantis telefonas, vaiko žaislas, kėdė ar indas – kiekvienas namuose atrasime dar tinkamų naudoti, bet mums nereikalingų daiktų.
iliustracija2017-07-19 15:55:02

Elektros energetika: sritis universaliam specialistui

ietuvos Respublikos Vyriausybė skiria daug dėmesio energetinio efektyvumo ir energetikos sektoriaus nepriklausomumo stiprinimui, tačiau plečiant šį sektorių susiduriama su dideliu bei vis augančiu šiuolaikinių specialistų trūkumu.
iliustracija2017-07-19 15:40:40

Specialistė pataria: ką daryti, kad startuolis sulauktų sėkmės?

Pasaulinė statistika rodo, kad kone 90 proc. startuolių žlunga nė nespėję iš esmės realizuoti savo verslo idėjos. Dažniausios nesėkmių priežastys – komandos narių patirties bei lankstumo stoka, taip pat finansų trūkumas.
iliustracija2017-07-14 18:35:21

Lietuvos aviacijos centru 35 vasaros dienoms tapo Kauno oro uostas

Gerokai išaugusios darbuotojų pajėgos, papildomos automobilių stovėjimo vietos, daugiau atvykimo galimybių, rekonstruotas esamas bei pastatyti laikini terminalai. Taip Kauno oro uostas pasiruošė šiandien, liepos 14 d., įvykusiam estafetės perėmimui iš Vilniaus oro uosto, kuriame 35 vasaros dienas bus vykdoma kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.
iliustracija2017-07-14 18:32:59

Būsto užliejimų priežasčių TOP 3: kaip dažnai žalas sukelia vasaros liūtys?

Būsto užliejimas – bene dažniausia nelaimė, kurios baiminasi savo namus kruopščiai prižiūrintys gyventojai. Dažniausiai ją nulemia netvarkingi senos statybos namų vamzdynai. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Lietuvos nepaliekantis liūčių sezonas į užliejimo priežasčių trejetą kilstelėjo ir prakiurusius stogus.
iliustracija2017-07-14 16:47:44

Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa"

Ūkio ministerijoje bus pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kuriant ir vystant teminį Vilniaus maršrutą, kuris bus UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje" dalis.
iliustracija2017-07-14 16:40:39

Kovai su klimato kaita reikalingos ne tik technologijos, bet ir specialistai

Pasaulinę klimato kaitą lemia daugybė veiksnių – nuo žemės orbitos nukrypimų, iki žmogaus ūkinės veiklos. Nors Lietuvoje į atmosferą išmetamas palyginti nedidelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, šalies indėlis įgyvendinant tarptautinius kovos su klimato kaita susitarimus yra pakankamai didelis.
iliustracija2017-07-13 21:05:49

Eismo kultūra sostinėje ir likusioje Lietuvoje: lyg du skirtingi pasauliai

Vilniuje susiformavo specifinė vairavimo kultūra, kuri ne juokais trikdo miesto svečius ir naujokus. Staigus, greitas manevravimas nerodant posūkių – sostinės vairuotojų kasdienybė, todėl jie patys pripažįsta gana tolerantiškai žiūrintys į tokį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
iliustracija2017-07-13 21:02:27

Geros žinios skrendantiems – iš Vilniaus į Kauno oro uostą keliaus su „Uber“

„Uber“ Lietuvoje pristato naujieną keliautojams – jau netrukus iš sostinės Kauno oro uosto link iškeliaus pirmieji „Uber“ programėle besinaudojantys keleiviai, o nusileidusieji Kaune turės galimybę į Vilnių grįžti greta oro uosto ar netoliese esančių „Uber“ partnerių-vairuotojų automobiliais.
iliustracija2017-07-13 20:58:16

Psichologas: kaupdami daiktus darome sau meškos paslaugą

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi - „o gal prireiks".
iliustracija2017-07-13 20:54:43

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis.
iliustracija2017-07-13 20:50:46

„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

„Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką.
iliustracija2017-07-13 20:48:15

Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – keisti švietimo sistemą taip, kad ji leistų augti ateities profesijų atstovams.
iliustracija2017-07-13 20:45:10

Kaip ir kodėl naujosios technologijos skatina sportuoti?

Vos tik išėję pasivaikščioti, įsitikinsime, kad sportuojančiųjų mūsų šalyje, o ypač sostinėje, netrūksta. Riedučiai, dviračiai, bėgimas, ėjimas, prisitraukimai ir viskas, kas susiję su fiziniu aktyvumu, rodos, vis labiau užkariauja žmonių širdis.
iliustracija2017-07-13 20:43:04

Skaitmeninis perversmas sukurs keturių trilijonų rinką verslui

Tokių inovatyvių technologijų plėtra, kaip daiktų internetas, papildyta realybė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, verslams atvers apytiksliai keturių trilijonų eurų rinkos galimybes, prognozuoja „Microsoft“ savo kasmetinėje partnerių konferencijoje „Inspire“.
iliustracija2017-07-13 20:41:38

Tyrimas atskleidė: parduotuvėse mokėti grynais pinigais – vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. Dažniausiai banko kortele prekybos centruose atsiskaito 20 proc., o grynaisiais pinigais – 19 proc. gyventojų.
iliustracija2017-07-13 20:39:28

Vartojami vaistai. Kaip nesusigadinti kelionės dar oro uoste?

Kokius vaistus galima skraidinti rankiniame bagaže, kokiems būtina turėti gydytojo receptą, o kokius medikamentus iš viso draudžiama imti kartu su savimi.
iliustracija2017-07-07 12:01:53

Šių dienų pirkėjo dilema: taupyti ar skolintis?

SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai - 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą. Taip pat aktyviau skolinasi miestiečiai, didesnes pajams gaunantys, vidutinio amžiaus gyventojai (beveik pusė 36-45 metų amžiaus respondentų yra skolinęsi vartojimo reikmėms).
iliustracija2017-07-07 11:57:48

Ar tikrai šviečiant mėnuliui padaugėja avarijų ir paūmėja ligos?

Pilnatį supa daugybė įvairiausių nusistatymų: per ją žmonės prasčiau miega, jaučiasi dirglesni ir net nusikaltimų bei nelaimingų atsitikimų skaičius šokteli į viršų. Tačiau ar tikrai vien mėnulio fazė gali išprovokuoti daugiau nelaimių kelyje bei sveikatos problemų paūmėjimą?
iliustracija2017-07-07 11:54:45

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Dainuojate chore? Tikriausiai jums būdingas įsiklausymas, siekiate harmonijos darbiniuose ir asmeniniuose santykiuose, mokate dalintis atsakomybe už rezultatą. Sportuojate? Tikėtina, kad esate ištvermingas, atkakliai siekiate tikslo, mokate žaisti ir dirbti komandoje.
iliustracija2017-07-07 11:50:25

Vairuotojų dėmesiui: 4 išmanūs sprendimai saugiam eismui

Pasirodo, eismo saugumo sprendimai gimsta ne tik automobilių gamyklose, bet ir išmaniųjų telefonų gamintojų dirbtuvėse. Technologijų kompanijos siekia spręsti aktualiausias eismo problemas ir sumažinti nelaimių riziką, neleidžiant vairuotojams įsispoksoti į telefono ekraną ir įvairiais būdais primenant apie saugų vairavimą.
iliustracija2017-07-05 22:03:24

Pasirinkimas: studijos Lietuvoje ar užsienyje?

Daugiau kaip 30 tūkstančių abiturientų šiemet baigė Lietuvos mokyklas ir renkasi tolesnį savo kelią. Nemaža jų dalis sieks aukštojo mokslo Lietuvos arba užsienio šalių universitetuose. Tai, kad vis daugiau jaunimo važiuoja mokytis į užsienį yra globalizacijos pasekmė.
iliustracija2017-07-05 21:59:43

Šansai pritraukti „Tesla“ investicijas į Lietuvą išaugo 4 kartus

Originali idėja ir atkaklumas ją įgyvendinant. Tokių dviejų ingredientų užtenka norint, kad Lietuvos vardas būtų linksniuojamas didžiosiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse ir pastebėtas vienos iš vertingiausių planetos įmonių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.