KTU iniciatyva: nuo 2018 metų nori pereiti prie 3+2 studijų modelio

Norą siekti europietiškus standartus atitinkančios studijų kokybės ir 2018 m. pereiti prie 3+2 studijų modelio, vyraujančio Vakarų Europoje, Kauno technologijos universitetas (KTU) pristatė per Vilniuje surengtus verslo pietus, kuriuose dalyvavo ne tik verslo, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Prezidentūros atstovai.

„Analizuodami matome, kad Lietuvos universitetai nėra konkurencingi Europoje. Netgi Rytų ir Vidurio Europos regione pralaimime kovą dėl geriausių tarptautinių studentų, Lietuvos studentai taip pat dažnai renkasi studijas užsienyje. Dėl to būtina imtis veiksmų ir keisti studijų modelį bei turinį iš esmės, siekiant aukštesnės studijų kokybės“, – kalbėjo KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Pagrindinis tikslas – kokybė

„Būtent studijų kokybė yra pagrindinis mūsų tikslas. Būtina atnaujinti bakalauro studijų turinį, kuris turi atitikti besimokančiųjų lūkesčius, rinkos ir visuomenės poreikius, turi spėti su sparčiai besikeičiančiais procesais – technologijų kaita, atitikti tarptautinius standartus“, – teigė J. Šiugždinienė.

„Labai svarbu sudaryti laisvę studentui keisti studijų programos pasirinkimą pirmaisiais studijų metais. Matome, kad po pirmojo ar antrojo semestro, pasitikrinę savo galimybes, pasitvirtinę lūkesčius, dėl objektyvių priežasčių kai kurie studentai nusprendžia keisti studijų programą“, – pridūrė KTU prorektorė.

Lietuva yra pasirinkusi amerikietiškąjį aukštojo mokslo modelį, kur paprastai bakalauro studijos trunka 4, o magistrantūros – 2 metus. Tuo tarpu Europoje vyraujantis modelis – 3+2 metai.

„Jeigu panagrinėsime kaimynines Europos valstybes, tokias kaip Estija, Danija, Nyderlandai, Suomija, Švedija, ir kitas, pamatysime, kad labiausiai paplitusi studijų trukmė yra 3 bakalauro ir 2 magistrantūros studijų metai“, – teigė J. Šiugždinienė. Pasak jos, norint konkuruoti su Vakarų Europos universitetais dėl tarptautinių studentų, pokyčiai būtini.

Būtina pasukti Europos keliu

Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį prie 3+2 modelio perėjusios Estijos universitetuose užsienio studentai šiandien sudaro 12 proc., kai Lietuvoje – vos 4 proc. „Tai nereiškia, kad visos bakalauro studijos turi trukti 3 metus, bet vyraujantis modelis turėtų būti 3+2“, – sakė KTU prorektorė.

„Mūsų siūlomas modelis duotų visai kitą studijų kokybę, – pabrėžė J. Šiugždinienė. – Siekiama, kad po plačių bakalauro studijų studentai tęstų studijas labiau specializuotose, gilinamojo pobūdžio magistrantūros programose. Magistrantūros studijos yra neatsiejama universitetinio išsilavinimo dalis, ypač inžinerijos ir technologijų moksluose, kai kvalifikuotu inžinieriumi galima tapti tik pabaigus magistrantūros studijas.“

„Manau, tai yra teisinga kryptis, atliepianti XXI a. švietimo tendencijas, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. – Progresyvūs pokyčiai rengiant specialistus yra būtini. Kitos Europos šalys jau senokai suvokė švietimo svarbą šalies konkurencingumui, o Lietuva turi vytis. Pirmaujančių šalies universitetų iniciatyva ir indėlis yra itin svarbūs šiose lenktynėse“.

Lietuvoje viso yra registruota apie 1800 studijų programų. Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta jų skaičių sumažinti iki 700. Į studijų programų nerentabilumą dėmesį atkreipė ir J. Šiugždinienė.

„Universitetuose dirbame tuščiomis apsukomis. Egzistuoja labai daug nerentabilių modulių, nerentabilių programų. Tai yra labai neefektyvu, todėl nepasiekiame nei studijų, nei mokslo kokybės“, – sakė J. Šiugždinienė.

Studijos intensyvės

J.Šiugždinienė pabrėžė, kad mechaninis studijų trumpinimas rezultato neduos – privalo keistis ir studijų turinys. „Ypač tai liečia didaktiką – ji turi keistis. Ji turi būti šiuolaikiška. Jei įsivaizduojame, kad dėstytojas vis dar turi viską išdėstyti stovėdamas prie lentos – taip, tokioms studijoms ir ketverių metų neužteks“.

Pristatydama žingsnius, reikalingus atlikti įgyvendinant 3+2 studijų modelį, J.Šiugždinienė pabrėžė būtinybę kelti stojimo balo kartelę, kad būtų aiškus skirtumas tarp universitetų ir kolegijų.

„Europoje kolegijose studijos gali trukti ir 4 metus, nes kolegijose daugiau praktinių modulių. Turime išgryninti, kad universitetai rengia žmogų, kuris ne tik moka dirbti su įrenginiais, bet yra technologijų vystytojas“, – sakė KTU prorektorė.

Baimes, kad suintensyvėjusioms studijoms abiturientai nebus pasirengę, J. Šiugždinienė ramino pristatydama išlyginamųjų pagrindų modulius. Atnaujintos KTU bakalauro studijos taip pat sudaro sąlygas studentams per pirmuosius stipriai unifikuotus metus perstoti į kitą studijų programą krypčių grupėje. KTU prorektorė taip pat pristatė produkto vystymo projekto įvedimą į bakalauro studijas.

Bendradarbiaudami su verslo įmonėmis studentai vystytų inovatyvius projektus nuo pačios idėjos iki produkto realizavimo rinkoje, taip įgydami šiandieniniams technologams taip reikalingų „minkštųjų“ – komunikacijos, vadybos, verslumo – įgūdžių.

Pritaria ir Vyriausybė, ir verslas

UAB „Arginta Group“ direktorius Gintautas Kvietkauskas sutiko, jog studijų metu studentai turėtų susikoncentruoti į studijas, kad į darbo rinką, studijoms pasibaigus, įsilietų būdami visiškai pasirengę. „Jei norime kokybės, studentai visą dėmesį turi skirti studijoms – tai turi būti „full-time job“ veikla“, – akcentavo ir J. Šiugždinienė.

ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas atkreipė dėmesį į tai, kad įsilieti į darbo rinką dar studijų metu studentus verčia nestabili finansinė padėtis. Tiesa, G. Viliūnas čia pat pateikė ir galimą išeitį: „Vakaruose įprasta, kad studentai studijų metų ima paskolas. Pas mus tai neveikia, tačiau stiprinant studijų kokybę, tai turėtų keistis“.

Viliūnas teigė, kad 3+2 modelio įgyvendinimas glaudžiai susijęs su visa Vyriausybės vykdoma aukštojo mokslo reforma. „Studijų kokybės gerinimas be universitetų konsolidacijos būtų resursų švaistymas. Viskas susiję – aukštųjų mokyklų konsolidavimas, finansavimo modelio patvirtinimas ir 3+2 studijų įdiegimas. Turime prisiimti socialinę bei politinę atsakomybę ir imtis permainų“, – sakė viceministras.

Verta pažymėti, kad KTU jau dabar siūlo studentams šiuolaikines bakalauro studijas: programose studentai dirba tarpdisciplininėse komandose ir sprendžia realias rinkos užduotis; yra taikoma šiuolaikinė mokymosi didaktika – problemoms grįstas mokymasis, dizainu grįstas mokymasis, atvejo metodo taikymas, ypatingai gabiems studentams yra sudaromos galimybės dalyvauti talentų „Gifted.com“ programoje, taip pat suteikiama reikalinga mentorių, tutorių pagalba, KTU veikia daug modernių laboratorijų, taikoma moderni studijų infrastruktūra.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148