Duonos vartojimas: Baltijos šalių gyventojai labiau panašūs nei skirtingi

Baltijos šalių gyventojai dažnai lyginami įvairiose gyvenimo srityse - nuo ekonomikos iki mitybos įpročių. Duonos vartojimas - ne išimtis. Kaip pastebi duonos gamintojai, šioje srityje visgi galima pastebėti daugiau šių trijų šalių gyventojų panašumų nei skirtumų.

Kaip sako kepimo įmonių lyderei Skandinavijoje ir Baltijos šalyse „Lantmannen Unibake" priklausančios „Vilniaus duonos" marketingo direktorius Artūras Kokoškinas, stebint duonos valgymo įpročius Baltijos valstybėse, nekyla abejonių, kad nors tendencijos ir šiek tiek skiriasi, tai yra šalys, kuriose gyvena tikri duonos mėgėjai.

„Visos trys šalys pasižymi giliomis duonos gamybos ir vartojimo tradicijomis, todėl čia galima sutikti beveik tiek pat ir kvietinių, ir ruginių gaminių mėgėjų. Visgi pastebima, kad įvairūs mitybos ir kiti gyvenimo būdo įpročiai - vakarietiška kultūra, sveikos mitybos bumas, išaugęs dėmesys vietiniams gamintojams, kelionės, daro įtaką ir duonos vartojimo įpročiams", - sako jis.

„Vilniaus duona" išskiria 5 ryškiausias duonos gaminių vartojimo tendencijas Baltijos šalyse.

Sveikos gyvensenos svarba. Visų Baltijos šalių gyventojai pastaruosius pora metų pasižymi itin dideliu dėmesiu sveikai gyvensenai, todėl stengiasi ieškoti kuo sveikesnių duonos gaminių. Tai sąlygojo dideliu maistingumu pasižyminčių ruginių bei ruginių gaminių su sėklomis ir grūdais pardavimų augimą.

„Visos šalys gali pasigirti ruginės duonos kepimo tradicijomis, tad galima sakyti, kad pirkėjai sugrįžta prie savo šaknų ir iš naujo atranda ruginius, tradicinės receptūros gaminius. Ryškius duonos vartojimo pokyčius patvirtina ir tai, kad Lietuvoje pirmą kartą per pastaruosius kelis dešimtmečius tamsios ruginės duonos pardavimai aplenkė batonų pardavimus", - sako A. Kokoškinas.

Sveiką gyvenseną propaguojantys vartotojai Baltijos šalyse taip pat vis dažniau ieško duonos be cukraus, mielių. Duonos gamintojai atkreipė į tai dėmesį. Anot A. Kokoškino, „Vilniaus duona" jau pernai papildė savo asortimentą tokio tipo gaminiais.

Mažėjančios pakuotės. Baltijos šalių gyventojai šiandien visų pirma vertina patogumą ir šviežumą, todėl noriau renkasi mažesnes duonos pakuotes. Tuo pačiu mažėja didesnių duonos kepalų paklausa. Užuot kaupę duonos atsargas, vartotojai jos perka tiek, kiek planuoja suvartoti artimiausiu metu.

„Duonos pakuočių mažėjimo tendenciją jau stebime ne pirmus metus. Į tai atsižvelgiame ir pildydami savo asortimentą bei kurdami naujus gaminius. Mažose pakuotėse šiandien siūlome ir kvietinius, ir ruginius duonos gaminius", - teigia „Vilniaus duonos" marketingo direktorius.

Populiarėja skrudinimui skirta duona. Iš Vakarų atėjęs įprotis pusryčiams valgyti skrudintą duoną vis labiau prigyja ir Baltijos šalyse. Jos pardavimai auga ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Netgi pastebima tendencija, kad skrudinimui skirta duona savo populiarumu vejasi visų šalių gyentojų ilgą laiką labiausiai mėgtus kvietinius batonus. Ryškiausiai ši tendencija matoma Estijoje. Čia batonų pardavimai traukiasi, o skrudinimui skirtos duonos - stabiliai auga.

Atsargiau žiūri į batonus. Batonai visose šalyse ne vienerius metus buvo vienas mėgstamiausių duonos gaminių, tačiau pastaruoju metu jų pardavimai po truputį mažėja. Latviai ir lietuviai yra labiau ištikimi batonų kategorijai, labiausiai jų populiarumas mažėja Estijoje.

„Bendram batonų kategorijos mažėjimui daugiausiai įtakos turi sveikos gyvensenos tendencija ir vis dar gajūs stereotipai, esą kvietiniai gaminiai yra menkos maistinės vertės. Tačiau verta pabrėžti, jog iš visos dalies kvietinių miltų iškepta duona pasižymi puikiomis maistinėmis savybėmis", - sako A. Kokoškinas.

Populiarėja egzotiški skoniai. Kelionės ir kitų kultūrų pažinimas turi įtakos daugeliui sričių. Etninis maistas populiarėja visose maisto kategorijose, tad ir duona - ne išimtis. Duonos gamintojai pastebi, kad Baltijos šalyse auga tokių gaminių kaip tortilijų, lavašo, itališkos čiabatos pardavimai. Pavyzdžiui, Latvijoje šių gaminių pardavimai per pastaruosius metus išaugo net 23 proc.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148