iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Pelėsis: kada draugas, o kada priešas?

2017-07-04 18:40:20

Pastaruoju metu vis dažniau girdime įspėjimų, kokį didelį pavojų žmogaus sveikatai gali sukelti apipeliję maisto produktai - uogos, vaisiai, daržovės ar duona. Kita vertus, tuo pačiu metu valgome sūrius, vytintą dešrą, kurių paviršius taip pat būna apaugęs storesne ar plonesne pelėsine luobele.

Tad kada ir koks pelėsis iš tiesų yra žmogaus organizmo draugas, o koks – priešas?

Darbštuoliai sąvartyne, kenkėjai namuose

Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kokius pelėsius savo aplinkoje turėtume paskelbti persona non grata, o kokius priimti į bičiulių ratą, šiandien neiima net ir jų pasaulio tyrėjas, Aleksandro Stlginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Aurimas Krasauskas. Mat, pasak pašnekovo, pelėsiai yra milžiniškos ir mokslininkų dar toli gražu neištyrinėtos grybų karalystės, susiformavusios prieš 650 mln. m., atstovai.

„Nei augalų, nei gyvūnų ir netgi bakterijų nėra tiek skirtingų, kiek grybų. Didžioji dalis jų, skleidžiančių milžiniškus kiekius savo sporų į mūsų aplinką, iki šiol dar visiškai nėra žinomi. Ir tai - būtent pelėsiai“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad visus grybus pagal jų sandarą mikologijos mokslas skirsto į tris grupes: sudarančiuosius vaisiakūnius, t.y. mums įprastus grybus, pelėsius ir vienaląstes mieles. „Beje, tai, ką renkame miške, yra tik vaisiakūniai grybo, pavyzdžiui, baravyko, lytinio dauginimosi organai. Mat subrandinęs šią savo sandaros dalį grybas į aplinką paskleidžia lytiniu būdu suformuotas ląsteles – sporas. Daugelį ši žinia šokiruoja, tačiau tai tiesa“, - su šypsena kalba mikrobiologas.

Lietuviai pelėsio pavadinimą nuo seno yra sutapatinę su žodžiu „pelė“ – t.y. tamsiomis namų kertėmis, kuriose veisiasi šie gyvūnėliai, nors iš tiesų pelėsiai su pelėmis teturi tiek bendro, kad maisto produktus bei įvairius kitokius paviršius padengia pūkuota, pelės kailiuką primenančia mase. „Pelėsiams nebūtinai reikia maisto produktų. Jie sėkmingai minta ir mūru, ir įvairiomis sintetinėmis medžiagomis. Viena vertus, tai gerai, nes pelėsiai šiuo atveju yra neprilygstami darbštuoliai: jie mineralizuoja atliekas, paversdami jas paprastesniais cheminiais junginiais – maistu augalams. Bet jeigu pelėsių atsiranda tokiose vietose, kuriose jų nepageidaujame, pavyzdžiui, šaldytuve ar vonioje, juos jau laikome priešais“, – dviprasmišką šių gyvių veiklą komentuoja A. Krasauskas.

Nuodų gamybos čempionai

Pašnekovo pastebėjimu, bene didžiausia dalies grybų blogybė yra tai, kad jie išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus. Ir šių mikotoksinų gamybos čempionai yra pelėsiai.

„Pirmasis rimtas incidentas, kuris paskatino mokslininkus rimčiau susidomėti mikotoksinais, 1960 m. įvyko Jungtinėje Karalystėje.

Tais metais paukštininkystės ūkiuose ten ėmė masiškai gaišti kalakutai ir antys. Kadangi buvo Šaltojo karo metai, iš pradžių manyta, jog tai Sovietų Sąjungos diversija ir kad šalyje išplatintas paukščiams pavojingas virusas. Tačiau viruso neaptikus netrukus buvo prieita prie išvados, kad paukščių lesaluose yra nuodingų junginių, kuriuos pagamino pelėsis Aspergillus flavus. Mat atsekus gamybos grandinę išsiaiškinta, jog vienas lesalo komponentų - iš Pakistano importuotų apipelijusių žemės riešutų miltai.

Mūsų šalyje šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja į prekybos centrus patenkančių riešutų kokybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad valgyti riešutus iš tokių kraštų kaip Pakistanas ar Iranas pavojinga. Nerekomenduočiau riešutų pirkti ir turgavietėse, nes nežinia, kokiais keliais ir kokiomis sąlygomis šie produktai būna atkeliavę“, - įspėja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad istorikams yra žinomi dar Viduramžiais grybų sukeltų masinių žmonių apsinuodijimų atvejai. Tyrinėjant metraščius randama duomenų, kad itin daug žalos žmonių sveikatai padarydavo grybai, kurių lietuviškas pavadinimas skalsės.

„Blogiausia tai, kad skalsių alkaloidai nesuyra nei maisto kepimo, nei virimo metu. Tad jei žiemos pasitaikydavo šiltos ir drėgnos, Europoje įvykdavo masiniai žmonių apsinuodijimai nuo įprastos ruginės duonos. Mat rugius būdavo apnikdavo skalsės, kuriose yra net 40 skirtingų toksinių junginių – alkaloidų“, - aiškina ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentas.

Skalsės dažniausiai sukeldavo dvi ligas: konvulsinį ergotizmą arba gangreninį ergotizmą.

Pirmuoju atveju būdavo pažeidžiama žmogaus centrinė nervų sistema –ligonį ištikdavo traukuliai, jis regėdavo haliucinacijas.

„Deja, viduramžiais ši problema buvo sprendžiama paprastai: jeigu kliedi, vadinasi, esi apsėstas velnio ir pasmerktas myriop sudeginant ant laužo. Gangreninio ergotizmo atveju žmogui imdavo trūkinėti smulkiosios galūnių kraujagyslės ir išsivystydavo gangrena, todėl belikdavo amputuoti ranką ar koją. Ši liga, skirtingai nei konvulsinis ergotizmas, buvo laikoma šventumo ženklu, nes buvo asocijuojama su Kristaus kančia. Todėl toks ligonis buvo laikomas Dievo pateptuoju. Italijoje kelis šimtmečius šv. Antonijaus vienuolyno vienuoliai globojo net iš kitų Europos šalių suvežtus ligonius, kenčiančius nuo gangreninio ergotizmo“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu tos pačios skalsės yra sėkmingai naudojamos farmacijoje bei medicinoje, ir iš jų gaminami vaistai taikomi gydant kraujotakos sutrikimus.

Su antibiotikais jau „prisižaista“

Krasausko aiškinimu, viena pelėsių išskiriamų mikotoksinų grupė mums visiems yra itin svarbi. Tai - antibiotikai. „Pelėsiai nemoka kandžiotis ar greitai bėgti, todėl vienintelis būdas jiems kovoti su didžiausiu savo priešu – bakterijomis – nuodyti jas savo toksinais antibiotikais“, - teigia mikologijos specialistas.

Jis pasakoja, kad iš tiesų antibiotikai buvo atrasti gana netikėtomis aplinkybėmis. Pirmojo pasaulinio karo metais britas mokslininkas Aleksandras Flemingas atkakliai ieškojo priemonės nuo karių mirčių, kurių priežastimi buvo į žaizdas patekęs mikrobas auksinis stafilokokas. Mat daugybė karių mirdavo ne nuo pačių sužeidimų, o nuo žaizdų užkrato. A. Flemingas nustatė, kad auksinis stafilokokas žūva aukštoje temperatūroje, tačiau gyvo paciento į verdantį vandenį nepanardinsi.

„Sykį, per aplaidumą Petri lėkštelėje, kurioje A. Flemingas buvo pasėjęs auksinio stafilokokų bakterijų, užaugo ir melsvas Penicillium pelėsis. Savo nuostabai mokslininkas pamatė, kad bakterijos prie pelėsio artintis nedrįsta, nes pelėsis sunaikina į jo teritoriją „įžengusias“ konkurentes. 1945 – aisiais už šį bene žymiausią visų laikų medicinos išradimą mokslininkui buvo įteikta Nobelio premija. Deja, šiandien galima teigti, kad žmonija su antibiotikais prisižaidė, piktnaudžiaudama dažnu jų vartojimu. Mat bakterijos turi puikią „atmintį“ ir savo palikuoniams perduoda informaciją, apie tai, kuo buvo nuodytos. Farmacijos pramonei tokia situacija gal ir naudinga, nes nuolat kuriamos naujos antibiotikų cheminės formulės, siekiant, kad bakterijos jų neatpažintų. Bet žmonijai plačiąja prasme tai gresia labai liūdnomis pasekmėmis. Manoma, kad antibiotikai šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, nors dar visai neseniai buvo tikimasi, jog jie įveiks visas pavojingas bakterines ligas. Deja, taip neįvyko ir belieka tikėtis, kad sparčiai besivystantis mokslas įveiks šį iššūkį ir išras kažką naujo bei efektyvaus“, - su nerimu kalba pašnekovas.

Žemės ūkyje ir kenkėjai, ir talkininkai

Krasauskas atkreipia dėmesį, kad pelėsiai yra žinomi ir kaip žemės ūkio kenkėjai. Jie sukelia ligas, nuo kurių kenčia vaismedžiai, vaiskrūmiai, javai, vaisiai bei daržovės. Todėl ūkininkams tenka naudoti įvairius fungicidus, kurie yra brangūs ir, deja, neekologiški.

„Todėl vienas būdų kovoti su pelėsių sukeliamomis ligomis – sėjomaina. Kelerius metus toje pačioje vietoje auginami vienodi augalai ne tik išsekina dirvožemį, bet ir susidaro sąlygos išplisti pelėsių sukeliamoms ligoms. Pakeitus augalus, ligos sukėlėjui nelieka ką užpulti, ir jo sporos išnyksta“, - aiškina mokslininkas.

Tačiau, kai kurie pelėsiai žemės ūkyje kartu yra ir naudingi. Tarkime, augalus žalojančius vabzdžius galima naikinti ne tik cheminiais insekticidais, bet ir pelėsiais Beauveria. Mat jais užkrėsti vabzdžiai tiesiog gyvi supelija. „Beje, žmones varginantis nagų ar odos grybelis taip pat yra ne kas kita, o mūsų organizmo pelijimas. Laimė, kad stipri žmogaus imuninė sistema šio proceso plitimą sėkmingai sustabdo“, - dėsto A. Krasauskas.

Skirtingas požiūris – skirtingas vertinimas

Pašnekovo aiškinimu, savaime susidarantys pelėsiai ant gendančių maisto produktų ir pelėsiai, specialiai naudojami kulinarijoje, yra visiškai skirtingi dalykai.

„Pelėsinių sūrių, vytintų mėsos produktų ir netgi vyno gamyboje naudojami specialiai laboratorijose, laikantis griežtų sąlygų, išauginti tam tikrų padermių pelėsiai. Pavyzdžiui, Azijos šalių virtuvėse ypač populiarus sojų padažas yra sojų masė, apkrėsta tam tikros rūšies pelėsiu. Būtent sąveikoje su pelėsiu produktai įgyja specifinį skonį bei aromatą. Tačiau jei šaldytuve ėmė pelyti paprastas sūris, jo geriau jau nevalgyti, nes šiuo atveju sūrį yra apnikęs „laukinis“ pelėsis, skleidžiantis toksines medžiagas“, - įspėja mokslininkas.

Atsakydamas į klausimą, kaip yra su raugintomis daržovėmis, kurių paviršių taip pat dažnai būna padengęs pelėsis, A. Krasauskas teigia, kad pelėsiams daugintis būtina sąlyga yra oras. Todėl pelėsiai paprastai susiformuoja tik rauginių indo paviršiuje.

„Raugintuose produktuose aktyviai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, kurios yra natūrali ir pati geriausia konservavimo priemonė, beje, labai naudinga žmogaus organizmui. Tačiau šių bakterijų pagamintą pieno rūgštį labai mėgsta ir pelėsiai. Tad kai jie ją suėda, raugintas maistas pradeda pūti. O tai jau blogai. Mūsų močiutės, tikėtina, specialių mokslo žinių neturėjo, tačiau jos puikiai žinojo, kad paprasčiausias būdas apsaugoti raugintas daržoves nuo gedimą sukeliančių pelėsių – produktus paslėgti. Mat nelikus daržovių sąlyčio su oru, nelieka ir pelėsio. Kitaip tariant, valgykime rauginius nuolat ir judinkime indus, kuriuose jie laikomi, kad nespėtų nei susidaryti pelėsis, nei prasidėti puvimo procesas“, - rekomenduoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu vis dar braškių, kurių priešas taip pat yra pelėsis, sezonas. „Braškėms kenkia pelėsis Botrytis (pilkasis kekeras), kuris esant jam palankioms oro sąlygoms, dauginasi labai sparčiai. Nuskintas uogas rekomenduojama gerai nuplauti ir greitai suvalgyti. Taigi, sakytum, braškių augintojams ir mėgėjams pilkasis kekeras yra priešas, tačiau mokslo požiūriu - tai labai įdomus archaiškas grybas. O, pavyzdžiui, Vengrijoje garsusis Tokajaus regiono vynas „Aszú“ gaminamas tik iš supelijusių vynuogių, paveiktų pilkojo kekero.

Vadinasi, skirtingas požiūris pateikia ir skirtingus atsakymus į klausimą, pelėsiai žmogaus priešai ar draugai“, - reziumuoja A. Krasauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-02-22 17:49:19

Abiturientus ragina neužkirsti sau galimybių rinktis studijų programas

Ši savaitė abiturientams – labai svarbi: iki vasario 24 dienos moksleiviai turi galutinai apsispręsti, kokius valstybinius brandos egzaminus laikys šiemet. Nuo to priklausys ir būsimųjų studijų pasirinkimo galimybės.
iliustracija2018-02-22 17:42:59

„Tele2" primena: kaip apsaugoti išmanųjį, kai už lango -25

Meteorologai praneša, kad ateinančiomis dienomis temperatūra kris net iki -25ᄚC. Ką daryti, kad atšalus orams, neperšaltų jūsų telefonas? Jūsų dėmesiui - šeši Evaldo Viselgos, „Tele2" telefonų priežiūros centro vadovo ir „Inovacijų biuro" eksperto patarimai, padėsiantys pasirūpinti išmaniuoju, lauke paspaudus netikėtam šaltukui.
iliustracija2018-02-22 17:40:31

Europos Parlamente iškilmingai paminėtas Lietuvos Respublikos šimtmetis

Trečiadienio vakarą Briuselyje įsikūrusiuose Europos Parlamento (EP) rūmuose paminėtas Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetis. Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Seimo pirmininkai bei europarlamentarai sveikino lietuvius ir džiaugėsi Lietuvos sėkme ir pripažinimu pasaulyje.
iliustracija2018-02-22 17:34:45

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, atkreipiame moksleivių tėvų dėmesį, kad jei oro temperatūra nukrenta iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, į mokyklą gali nevykti pradinukai ir 5 klasių mokiniai.
iliustracija2018-02-22 17:29:32

Mitai apie automobilių plovimą žiemą

Permaininga, snieguota žiema ir staigūs šalčiai automobilių savininkams kelia prieštaringus jausmus: žiūrėti į purviną automobilį nemalonu, kelius dengiančios druskos taip pat nedžiugina, bet ir į plovyklą skubėti trūksta motyvacijos.
iliustracija2018-02-22 17:22:55

Neribotas galimybes keisti pasaulį inžinerija suteikia ir moterims

Elizabeth Bragg buvo pirmoji moteris JAV, įgijusi išsilavinimą inžinerijos srityje. Civilinės inžinerijos diplomą ji atsiėmė 1876 metais. Airė Alice Perry žinoma kaip pirmoji inžinierė moteris Britų salyne ir, manoma, Europoje. Taip pat civilinės inžinerijos išsilavinimą ji įgijo 1906 metais.
iliustracija2018-02-22 17:19:11

Gripo komplikacijos gresia net ir išnykus ligos simptomams

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. „Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos.
iliustracija2018-02-21 15:22:23

Elektros kainos gyventojams mažėja penktus metus iš eilės

Nuo 2013 metų vidutinė elektros kaina gyventojams sumažėjo 23 proc. ir šiemet mažėja toliau – jau penktus metus iš eilės. Mažesnėmis kainomis gyventojai atsiskaito nuo vasario mėnesio už sausį sunaudotą elektros energiją.
iliustracija2018-02-21 13:39:20

Keliaujantys su „Uber“ kainą žinos prieš kelionę

Įsivaizduokite – mėginate įsigyti lėktuvo bilietą, tačiau tikslios skrydžio kainos nežinote iki pat jo pabaigos. Arba bandote internetu užsisakyti viešbučio numerį, tuo tarpu sistema atšauna, kad reali jo kaina gali būti 1,3 karto didesnė nei įprastai.
iliustracija2018-02-21 13:27:33

Konferencijoje tėvams – kaip įveikti naujosios kartos iššūkius

Dabartinė naujų mamų ir tėvų karta – kitokia nei prieš tai buvusi, jų patyrimai ir vaikų auginimo standartai gerokai skiriasi nuo jų tėvų ir senelių patirties bei įsitikinimų.
iliustracija2018-02-21 12:18:26

Ar gera investicija – klasikinis rusiškas automobilis?

Lietuvos automobilių parkas dar visai neseniai buvo neįsivaizduojamas be LADA ar „Moskvich“ ženklus turinčių egzempliorių. Dabar didmiesčio gatvėje rusišką automobilį pamatyti yra sunkiau nei sportišką „Porsche“ ar prabangų „Jaguar“.
iliustracija2018-02-21 11:43:17

„Lietuvos draudimas" įdarbino dronus - jie vertina riziką ir žalas

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas" įdarbino dronus. Bendrovė įsigijo 5 modernias bepilotes skraidykles. Jos bus pasitelkiamos dviem tikslais - rizikos vertinimui ir žalų nustatymui įvykių vietose, pavyzdžiui, gaisravietėse, kai nukentėjo pastatai ar kitas stambus turtas.
iliustracija2018-02-21 11:33:21

Ruošiatės keliauti? Išnaudokite išmanųjį telefoną kaip vietinį gidą

Šiais laikais, kuomet žmonių neriboja nei fizinės, nei emocinės sienos, keliavimas tapo daug paprastesnis ir patogesnis. Keitėsi ne tik kelionių maršrutai, bet ir įpročiai planuojant atostogas.
iliustracija2018-02-21 11:11:42

5 svarbiausi vitaminai: ką apie juos žinome?

Dažnai pagalvojame, kad visus reikiamus vitaminus galime gauti ir pasisavinti su maistu, tačiau dėl greito gyvenimo tempo ir prastų mitybos įpročių tai padaryti sunkiai pavyksta. „Eurovaistinės" vaistininkė Regina Molotkova paaiškina, kad kasdienai svarbiausi yra 5 vitaminai - A, B, C, D, E.
iliustracija2018-02-20 17:43:40

Didėjančius atlyginimus pajuto ir „Sodra“

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet.
iliustracija2018-02-20 17:01:09

Kodėl tarakonai išlenda naktį?

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto.
iliustracija2018-02-20 16:58:13

Siunčiantieji prašymus dėl sutikimo gauti naujienlaiškius rizikuoja gauti baudą

Gresiant milžiniškoms baudoms už gegužės 25 d. įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų nevykdymą, įmonės susirūpino gauti tinkamą asmenų sutikimą, kad jiems būtų siunčiami elektroninės tiesioginės rinkodaros pranešimai, įskaitant ir naujienlaiškius.
iliustracija2018-02-15 22:05:54

„Lietuvos geležinkelių" dovana Lietuvai - unikalus Tautiškos giesmės skambesys

„Lietuvos geležinkeliai" atkurtos valstybės 100-mečio proga Lietuvai įteikė originalią dovaną - pirmą kartą istorijoje Tautiška giesmė suskambo traukinių balsais. Unikalaus traukinių orkestro vadovu pakviestas tapti žymus dirigentas Donatas Katktus, o atlikėjais - „Lietuvos geležinkelių" mašinistai, galingus lokomotyvus pavertę muzikos intrumentais.
iliustracija2018-02-15 21:58:28

Vasario 16-ąją viešasis transportas veš nemokamai, numatomi apribojimai

Pasitinkant Vasario 16-ąją, Vilnius kviečia švęsti Valstybę ir drauge minėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šią dieną sostinėje vyks daugybė šventinių renginių, į kuriuos vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami patogiai atvykti viešuoju transportu - visi autobusai ir troleibusai Vasario 16-ąją važiuos nemokamai ir dažniau.
iliustracija2018-02-15 19:53:44

Vilniuje renkasi blockchain pasaulio žvaigždės

Pastaruosius kelerius metus technologijų pasaulį užvaldė blockchain sprendimais paremti startuoliai. Lietuva siekia būti blockchain lydere pasaulyje, todėl kovo 24-26 dienomis į Vilnių atvyksta pasaulyje žinomiausia blockchain konferencija d10e.
iliustracija2018-02-15 19:49:37

O. Koršunovas: dabartinė „Katedra" - tarsi užmiršto sapno smėlio pilis

Vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių proga Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į spektaklį pagal nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Justino Marcinkevičiaus poetinę dramą „Katedra".
iliustracija2018-02-15 19:09:06

Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime

Brangūs Lietuvos žmonės, gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Ministre Pirmininke, Ministrų kabinete, Konstitucijos atstovai, teismo atstovai, Sąjūdžio ir Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, kurio šiandieną ligos pakirsto nėra tarp mūsų, siunčiame iš šios salės jam geriausius sveikinimus ir padėką už jo darbą.
iliustracija2018-02-15 19:06:45

Slapta studento iškelta Trispalvė virto įkvepiančia istorija

Prasidedant Atkurtos Lietuvos šimtmečio iškilmėms, kūrybos studija „Wide Wings" pristato istoriją apie Raimundą Drevininkaitį. Daugiau nei prieš 20 metų veterinarijos pirmakursis kartu su draugu Vaidu Kolega išdrįso nepaisyti sovietinių okupantų režimo ir slapta iškėlė Trispalvę virš Šakių mokyklos stogo.
iliustracija2018-02-15 19:03:57

Iškilmingu minėjimu Seime paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis

Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Kalbėdamas iš Kovo 11-osios Aktos salės tribūnos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad šimtas metų - nedidelis skaičius tautai, ką tik žengusiai per savo istorijos tūkstantmetį.
iliustracija2018-02-15 19:00:48

Lietuvos bankas perspėja: atsakomybė už virtualiųjų žetonų platinimą ir reklamą

Lietuvos bankas įspėja, kad virtualiųjų valiutų ir jų žetonų pirminiam platinimui (angl. initial coin offering - ICO) bei reklamai Lietuvoje tam tikrais atvejais taikomi teisės aktuose numatyti reikalavimai.
iliustracija2018-02-15 18:56:53

Alfonso Eidinto pranešimas „Vasario 16-osios Akto atsiradimo ištakos"

Gerbiamas Seimo Pirmininke, Prezidente, Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, Kovo 11-osios dienos akto signatarai ir visi garbingi čia esantys ir už šios salės esantys žmonės!
iliustracija2018-02-15 18:54:56

Kūrėjams - šimtmečio įprasmintos Nacionalinės premijos

Ketvirtadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios išvakarėse menininkams įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas, paskirtas už reikšmingus kūrinius, sukurtus pastaraisiais metais ir per visą gyvenimą.
iliustracija2018-02-15 18:52:07

Vytauto Žalio pranešimas „Lietuvos valstybės atkūrimo tarptautiniai aspektai"

Didžiai gerbiamas Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo, Vyriausybės nariai, ponios ir ponai. Profesorius A. Eidintas aptarė Lietuvos valstybės atkūrimo viziją, kelius tai vizijai įgyvendinti.
iliustracija2018-02-15 18:49:16

VDU gimtadienio iškilmėse Garbės profesoriaus regalijos prof. L. Mažyliui

Vasario 15 dieną, ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko šventinis renginys, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai ir valstybingumo šimtmečiui. Iškilmėse taip pat buvo minimas ir 96-asis universiteto gimtadienis, o profesoriui Liudui Mažyliui buvo įteiktos Garbės profesoriaus regalijos.
iliustracija2018-02-15 18:45:05

Lietuvos strateginiams projektams - Europos Komisijos palaikymas

Ketvirtadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio renginius atvykusiu Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claudu Junckeriu.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.