iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Pelėsis: kada draugas, o kada priešas?

2017-07-04 18:40:20

Pastaruoju metu vis dažniau girdime įspėjimų, kokį didelį pavojų žmogaus sveikatai gali sukelti apipeliję maisto produktai - uogos, vaisiai, daržovės ar duona. Kita vertus, tuo pačiu metu valgome sūrius, vytintą dešrą, kurių paviršius taip pat būna apaugęs storesne ar plonesne pelėsine luobele.

Tad kada ir koks pelėsis iš tiesų yra žmogaus organizmo draugas, o koks – priešas?

Darbštuoliai sąvartyne, kenkėjai namuose

Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kokius pelėsius savo aplinkoje turėtume paskelbti persona non grata, o kokius priimti į bičiulių ratą, šiandien neiima net ir jų pasaulio tyrėjas, Aleksandro Stlginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Aurimas Krasauskas. Mat, pasak pašnekovo, pelėsiai yra milžiniškos ir mokslininkų dar toli gražu neištyrinėtos grybų karalystės, susiformavusios prieš 650 mln. m., atstovai.

„Nei augalų, nei gyvūnų ir netgi bakterijų nėra tiek skirtingų, kiek grybų. Didžioji dalis jų, skleidžiančių milžiniškus kiekius savo sporų į mūsų aplinką, iki šiol dar visiškai nėra žinomi. Ir tai - būtent pelėsiai“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad visus grybus pagal jų sandarą mikologijos mokslas skirsto į tris grupes: sudarančiuosius vaisiakūnius, t.y. mums įprastus grybus, pelėsius ir vienaląstes mieles. „Beje, tai, ką renkame miške, yra tik vaisiakūniai grybo, pavyzdžiui, baravyko, lytinio dauginimosi organai. Mat subrandinęs šią savo sandaros dalį grybas į aplinką paskleidžia lytiniu būdu suformuotas ląsteles – sporas. Daugelį ši žinia šokiruoja, tačiau tai tiesa“, - su šypsena kalba mikrobiologas.

Lietuviai pelėsio pavadinimą nuo seno yra sutapatinę su žodžiu „pelė“ – t.y. tamsiomis namų kertėmis, kuriose veisiasi šie gyvūnėliai, nors iš tiesų pelėsiai su pelėmis teturi tiek bendro, kad maisto produktus bei įvairius kitokius paviršius padengia pūkuota, pelės kailiuką primenančia mase. „Pelėsiams nebūtinai reikia maisto produktų. Jie sėkmingai minta ir mūru, ir įvairiomis sintetinėmis medžiagomis. Viena vertus, tai gerai, nes pelėsiai šiuo atveju yra neprilygstami darbštuoliai: jie mineralizuoja atliekas, paversdami jas paprastesniais cheminiais junginiais – maistu augalams. Bet jeigu pelėsių atsiranda tokiose vietose, kuriose jų nepageidaujame, pavyzdžiui, šaldytuve ar vonioje, juos jau laikome priešais“, – dviprasmišką šių gyvių veiklą komentuoja A. Krasauskas.

Nuodų gamybos čempionai

Pašnekovo pastebėjimu, bene didžiausia dalies grybų blogybė yra tai, kad jie išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus. Ir šių mikotoksinų gamybos čempionai yra pelėsiai.

„Pirmasis rimtas incidentas, kuris paskatino mokslininkus rimčiau susidomėti mikotoksinais, 1960 m. įvyko Jungtinėje Karalystėje.

Tais metais paukštininkystės ūkiuose ten ėmė masiškai gaišti kalakutai ir antys. Kadangi buvo Šaltojo karo metai, iš pradžių manyta, jog tai Sovietų Sąjungos diversija ir kad šalyje išplatintas paukščiams pavojingas virusas. Tačiau viruso neaptikus netrukus buvo prieita prie išvados, kad paukščių lesaluose yra nuodingų junginių, kuriuos pagamino pelėsis Aspergillus flavus. Mat atsekus gamybos grandinę išsiaiškinta, jog vienas lesalo komponentų - iš Pakistano importuotų apipelijusių žemės riešutų miltai.

Mūsų šalyje šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja į prekybos centrus patenkančių riešutų kokybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad valgyti riešutus iš tokių kraštų kaip Pakistanas ar Iranas pavojinga. Nerekomenduočiau riešutų pirkti ir turgavietėse, nes nežinia, kokiais keliais ir kokiomis sąlygomis šie produktai būna atkeliavę“, - įspėja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad istorikams yra žinomi dar Viduramžiais grybų sukeltų masinių žmonių apsinuodijimų atvejai. Tyrinėjant metraščius randama duomenų, kad itin daug žalos žmonių sveikatai padarydavo grybai, kurių lietuviškas pavadinimas skalsės.

„Blogiausia tai, kad skalsių alkaloidai nesuyra nei maisto kepimo, nei virimo metu. Tad jei žiemos pasitaikydavo šiltos ir drėgnos, Europoje įvykdavo masiniai žmonių apsinuodijimai nuo įprastos ruginės duonos. Mat rugius būdavo apnikdavo skalsės, kuriose yra net 40 skirtingų toksinių junginių – alkaloidų“, - aiškina ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentas.

Skalsės dažniausiai sukeldavo dvi ligas: konvulsinį ergotizmą arba gangreninį ergotizmą.

Pirmuoju atveju būdavo pažeidžiama žmogaus centrinė nervų sistema –ligonį ištikdavo traukuliai, jis regėdavo haliucinacijas.

„Deja, viduramžiais ši problema buvo sprendžiama paprastai: jeigu kliedi, vadinasi, esi apsėstas velnio ir pasmerktas myriop sudeginant ant laužo. Gangreninio ergotizmo atveju žmogui imdavo trūkinėti smulkiosios galūnių kraujagyslės ir išsivystydavo gangrena, todėl belikdavo amputuoti ranką ar koją. Ši liga, skirtingai nei konvulsinis ergotizmas, buvo laikoma šventumo ženklu, nes buvo asocijuojama su Kristaus kančia. Todėl toks ligonis buvo laikomas Dievo pateptuoju. Italijoje kelis šimtmečius šv. Antonijaus vienuolyno vienuoliai globojo net iš kitų Europos šalių suvežtus ligonius, kenčiančius nuo gangreninio ergotizmo“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu tos pačios skalsės yra sėkmingai naudojamos farmacijoje bei medicinoje, ir iš jų gaminami vaistai taikomi gydant kraujotakos sutrikimus.

Su antibiotikais jau „prisižaista“

Krasausko aiškinimu, viena pelėsių išskiriamų mikotoksinų grupė mums visiems yra itin svarbi. Tai - antibiotikai. „Pelėsiai nemoka kandžiotis ar greitai bėgti, todėl vienintelis būdas jiems kovoti su didžiausiu savo priešu – bakterijomis – nuodyti jas savo toksinais antibiotikais“, - teigia mikologijos specialistas.

Jis pasakoja, kad iš tiesų antibiotikai buvo atrasti gana netikėtomis aplinkybėmis. Pirmojo pasaulinio karo metais britas mokslininkas Aleksandras Flemingas atkakliai ieškojo priemonės nuo karių mirčių, kurių priežastimi buvo į žaizdas patekęs mikrobas auksinis stafilokokas. Mat daugybė karių mirdavo ne nuo pačių sužeidimų, o nuo žaizdų užkrato. A. Flemingas nustatė, kad auksinis stafilokokas žūva aukštoje temperatūroje, tačiau gyvo paciento į verdantį vandenį nepanardinsi.

„Sykį, per aplaidumą Petri lėkštelėje, kurioje A. Flemingas buvo pasėjęs auksinio stafilokokų bakterijų, užaugo ir melsvas Penicillium pelėsis. Savo nuostabai mokslininkas pamatė, kad bakterijos prie pelėsio artintis nedrįsta, nes pelėsis sunaikina į jo teritoriją „įžengusias“ konkurentes. 1945 – aisiais už šį bene žymiausią visų laikų medicinos išradimą mokslininkui buvo įteikta Nobelio premija. Deja, šiandien galima teigti, kad žmonija su antibiotikais prisižaidė, piktnaudžiaudama dažnu jų vartojimu. Mat bakterijos turi puikią „atmintį“ ir savo palikuoniams perduoda informaciją, apie tai, kuo buvo nuodytos. Farmacijos pramonei tokia situacija gal ir naudinga, nes nuolat kuriamos naujos antibiotikų cheminės formulės, siekiant, kad bakterijos jų neatpažintų. Bet žmonijai plačiąja prasme tai gresia labai liūdnomis pasekmėmis. Manoma, kad antibiotikai šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, nors dar visai neseniai buvo tikimasi, jog jie įveiks visas pavojingas bakterines ligas. Deja, taip neįvyko ir belieka tikėtis, kad sparčiai besivystantis mokslas įveiks šį iššūkį ir išras kažką naujo bei efektyvaus“, - su nerimu kalba pašnekovas.

Žemės ūkyje ir kenkėjai, ir talkininkai

Krasauskas atkreipia dėmesį, kad pelėsiai yra žinomi ir kaip žemės ūkio kenkėjai. Jie sukelia ligas, nuo kurių kenčia vaismedžiai, vaiskrūmiai, javai, vaisiai bei daržovės. Todėl ūkininkams tenka naudoti įvairius fungicidus, kurie yra brangūs ir, deja, neekologiški.

„Todėl vienas būdų kovoti su pelėsių sukeliamomis ligomis – sėjomaina. Kelerius metus toje pačioje vietoje auginami vienodi augalai ne tik išsekina dirvožemį, bet ir susidaro sąlygos išplisti pelėsių sukeliamoms ligoms. Pakeitus augalus, ligos sukėlėjui nelieka ką užpulti, ir jo sporos išnyksta“, - aiškina mokslininkas.

Tačiau, kai kurie pelėsiai žemės ūkyje kartu yra ir naudingi. Tarkime, augalus žalojančius vabzdžius galima naikinti ne tik cheminiais insekticidais, bet ir pelėsiais Beauveria. Mat jais užkrėsti vabzdžiai tiesiog gyvi supelija. „Beje, žmones varginantis nagų ar odos grybelis taip pat yra ne kas kita, o mūsų organizmo pelijimas. Laimė, kad stipri žmogaus imuninė sistema šio proceso plitimą sėkmingai sustabdo“, - dėsto A. Krasauskas.

Skirtingas požiūris – skirtingas vertinimas

Pašnekovo aiškinimu, savaime susidarantys pelėsiai ant gendančių maisto produktų ir pelėsiai, specialiai naudojami kulinarijoje, yra visiškai skirtingi dalykai.

„Pelėsinių sūrių, vytintų mėsos produktų ir netgi vyno gamyboje naudojami specialiai laboratorijose, laikantis griežtų sąlygų, išauginti tam tikrų padermių pelėsiai. Pavyzdžiui, Azijos šalių virtuvėse ypač populiarus sojų padažas yra sojų masė, apkrėsta tam tikros rūšies pelėsiu. Būtent sąveikoje su pelėsiu produktai įgyja specifinį skonį bei aromatą. Tačiau jei šaldytuve ėmė pelyti paprastas sūris, jo geriau jau nevalgyti, nes šiuo atveju sūrį yra apnikęs „laukinis“ pelėsis, skleidžiantis toksines medžiagas“, - įspėja mokslininkas.

Atsakydamas į klausimą, kaip yra su raugintomis daržovėmis, kurių paviršių taip pat dažnai būna padengęs pelėsis, A. Krasauskas teigia, kad pelėsiams daugintis būtina sąlyga yra oras. Todėl pelėsiai paprastai susiformuoja tik rauginių indo paviršiuje.

„Raugintuose produktuose aktyviai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, kurios yra natūrali ir pati geriausia konservavimo priemonė, beje, labai naudinga žmogaus organizmui. Tačiau šių bakterijų pagamintą pieno rūgštį labai mėgsta ir pelėsiai. Tad kai jie ją suėda, raugintas maistas pradeda pūti. O tai jau blogai. Mūsų močiutės, tikėtina, specialių mokslo žinių neturėjo, tačiau jos puikiai žinojo, kad paprasčiausias būdas apsaugoti raugintas daržoves nuo gedimą sukeliančių pelėsių – produktus paslėgti. Mat nelikus daržovių sąlyčio su oru, nelieka ir pelėsio. Kitaip tariant, valgykime rauginius nuolat ir judinkime indus, kuriuose jie laikomi, kad nespėtų nei susidaryti pelėsis, nei prasidėti puvimo procesas“, - rekomenduoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu vis dar braškių, kurių priešas taip pat yra pelėsis, sezonas. „Braškėms kenkia pelėsis Botrytis (pilkasis kekeras), kuris esant jam palankioms oro sąlygoms, dauginasi labai sparčiai. Nuskintas uogas rekomenduojama gerai nuplauti ir greitai suvalgyti. Taigi, sakytum, braškių augintojams ir mėgėjams pilkasis kekeras yra priešas, tačiau mokslo požiūriu - tai labai įdomus archaiškas grybas. O, pavyzdžiui, Vengrijoje garsusis Tokajaus regiono vynas „Aszú“ gaminamas tik iš supelijusių vynuogių, paveiktų pilkojo kekero.

Vadinasi, skirtingas požiūris pateikia ir skirtingus atsakymus į klausimą, pelėsiai žmogaus priešai ar draugai“, - reziumuoja A. Krasauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-09-22 20:51:50

„Enefit“ elektra prekiaus Suomijos ir Švedijos rinkose

Didžiausia Baltijos šalyse energijos gamintoja „Eesti Energia“ žengia į Skandinavijos šalių energijos rinką – Suomijoje ir Švedijoje veiklą pradėjo antrinė jos įmonė „Enefit“, kuri šių šalių vartotojams nuo kitų metų pasiūlys įsigyti elektros.
iliustracija2017-09-22 18:34:38

Uber“ vadovo Londone komentaras dėl „Uber“ licencijos Londone sustabdymo

„3,5 milijono londoniečių, kurie naudojasi programėle, ir daugiau nei 40 tūkst. licencijuotų vairuotojų, kurių pajamų šaltinis yra vairavimas su „Uber“, bus priblokšti šio sprendimo”,- teigė Tom Elvidge, „Uber“ generalinis vadovas Londone.
iliustracija2017-09-22 15:48:53

Kibernetinis saugumas bei asmens duomenų apsauga - rizikas galima suvaldyti

Artėjant naujojo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) (ES) 2016/679 įsigaliojimui kitų metų gegužės 25 d. vis dažniau ir daugiau girdime apie asmens duomenų apsaugą bei kibernetinį saugumą.
iliustracija2017-09-22 15:34:05

Baltijos regione bus informacinių technologijų kompetencijų centras

20 mln. eurų investicijų, išskirtinės lietuvių ir švedų tyrėjų kompetencijos, technologijos universitetų ir mokslo centrų bendradarbiavimas – Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijos centras.
iliustracija2017-09-21 18:06:50

„Tesla" projekto analizė parodė silpnąsias vietas: Lietuvai reikia paskubėti

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla" bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką.
iliustracija2017-09-21 18:01:15

„Tartiufas“ pašieps netikrus teisuolius

Rugsėjo 27, 28 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks Molière‘o „Tartiufo“ premjera. Kalbėdamas apie būsimą spektaklį režisierius Oskaras Koršunovas sako, kad statyti komediją yra pats sudėtingiausias uždavinys, tačiau jis su komanda tikisi šia komedija į teatrą sugrąžinti tikrą dionisišką juoką.
iliustracija2017-09-21 17:58:07

Trišalėje taryboje nuspręsta didinti MMA iki 400 eurų

Šiandien po aktyvios diskusijos Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų – iki 400 eurų.
iliustracija2017-09-21 17:53:54

Ligonių kasos: vienas svarbiausių iššūkių – didėjantis gyventojų senėjimas

Gyventojų senėjimas – vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos iššūkių tiek visame pasaulyje, tiek Europoje. Šiuo metu tai ypatingai aktualu ir Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF).
iliustracija2017-09-21 17:50:16

Ar šiandien ant Lietuvos dirvožemio išgyventų dinozaurai?

Pastaruoju metu itin aktyviai kalbama apie tai, kad antibiotikus visuomenė privalo vartoti atsakingai. O tais atvejais, kai jų vartojimas yra neišvengiamas, žmogus turi gauti ir probiotikų, t.y. gerųjų bakterijų, atkuriančių mūsų organizmo mikloflorą, kurios, mokslininkų teigimu, kiekvienas „nešiojamės“ net apie 3 kg.
iliustracija2017-09-21 17:46:19

Penktadienį į darbą – be automobilio

Jau rytoj, penktadienį, nuskambės baigiamasis Europos judumo savaitės akordas – bus minima Diena be automobilio. Jos metu visos Europos gyventojai raginami į darbą ar kitas vietas keliauti ne savo automobiliu, o alternatyviais būdais – viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ar tiesiog pėsčiomis.
iliustracija2017-09-21 17:35:36

Saugumo prevencijai gailima pinigų, nors lengva netekti milijonų ir reputacijos

Pastaraisiais metais Lietuvoje kibernetiniam saugumui pradėta skirti kiek daugiau dėmesio, tačiau progresas visgi menkas, o į prevenciją lengvai numojama ranka, kalbėjo antradienį į saugumo konferenciją „Security Day‘2017“ susirinkę IT specialistai.
iliustracija2017-09-21 15:46:40

Neabejingų merginų dėka pavogti dviračiai netrukus buvo surasti

Šiąnakt, šiek tiek po vidurnakčio, mieste patruliavę pareigūnai sulaukė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimo, kad gauta informacija, jog Kaune, Pilies g., iš kiemo pavogti 2 dviračiai.
iliustracija2017-09-21 15:34:53

NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“.
iliustracija2017-09-21 15:30:16

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau.
iliustracija2017-09-21 10:49:42

RRT skelbia elektroninių ryšių rinkos 2017 m. II ketvirčio duomenis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, bendrosios elektroninių ryšių pajamos, po trumpo stabtelėjimo 2017 m. I ketv., ir toliau auga − 2017 m. II ketvirtį, palyginti su 2017 m. I ketvirčiu, jos augo 5,7 proc. ir siekė 174,8 mln. Eur. 2017 m. II ketvirtį bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos buvo didžiausios nuo 2015 m. II ketv.
iliustracija2017-09-21 10:46:15

Sportinė liemenėlė – ką svarbiausia žinoti?

Sportinė liemenėlė šiuolaikinei moteriai tapo neatsiejamu sporto atributu. Reta kuri pasiryžtų į rytinę mankštą ar vakarinę treniruotę keliauti be jos – tai ne tik patogu, bet dar ir gražu, juk šiais laikais liemenėlių pasirinkimas labai platus, jos ryškios, įvairių siluetų.
iliustracija2017-09-21 10:38:23

5000 tonų svorio problema: nelegaliai paliktos didelių gabaritų atliekos

Šalia buitinių atliekų konteinerių savavališkai paliekamų didelių gabaritų atliekų krūva Vilniuje šiemet jau svertų maždaug 5000 tonų, jei jų nepašalintų atliekų išvežimo įmonės. Nuo metų pradžios sostinės kiemuose gyventojai senų baldų, technikos ir statybinių atliekų paliko tiek, kiek pernai per visus metus.
iliustracija2017-09-21 10:36:28

Draudikai įspėja: 5 situacijos, dėl kurių laukia daugiausiai galvos skausmo

Jei į jūsų automobilį įvažiuoja kitas neatsakingas vairuotojas, galite pasiguosti bent tuo, jog draudimo bendrovė atlygins žalą. O kas tuomet, jei automobilį randate jau apgadintą? Draudimo bendrovės BTA ekspertai dalinasi savo įžvalgomis apie 5 klasikines situacijas, kurias gali tekti spręsti savarankiškai net ir turint privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.
iliustracija2017-09-21 10:33:21

Įdomūs faktai apie tarakonus

Kambariuose besikaupianti drėgmė, šiluma ir ant virtuvės stalo paliekami maisto likučiai – puikios sąlygos veistis tarakonams. Į namus šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos angas, taip pat su pirktais padėvėtais baldais, aparatūra, pakuotėmis, ateiti iš kaimynų, pro nesandarias duris, net elektros lizdus.
iliustracija2017-09-21 10:29:30

Kelionių džiaugsmą vilniečiai kviečiami patirti arti namų

Pasaulinės turizmo dienos proga į Vilnių atvykstantys svečiai bus pasitinkami šventiškai, o vilniečiai bus kviečiami atrasti kelionių džiaugsmą šalia savo namų. Rugsėjo 27 – 30 dienomis miestiečių lauks nemokamos ekskursijos po Vilnių ir jo apylinkes, vandens sporto pamokos, galimybė laimėti bilietus į muziejus ir pamatyti, kaip miestas atrodo iš turistinio autobuso.
iliustracija2017-09-20 19:26:49

„Ford" kuria ženklų kalbą autonominiams automobiliams

Ateities automobiliai vardan saugumo privalės susikalbėti su pėsčiaisiais. Dažnam vairuotojui pažįstama situacija kuomet per perėją einantį pėsčiąjį jis praleidžia pamojęs ranka ar linktelėjęs galva. Tai tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, kokią didelę reikšmę saugumui turi bendravimas tarp eismo dalyvių.
iliustracija2017-09-20 19:16:54

Seimo Audito komitetas: valstybės informaciniai ištekliai netvarkomi

Šiandien Seimo Audito komitete aptarti stringantys procesai informacinės visuomenės srityje, be kita ko, planuojant, kuriant ir valdant valstybės informacinius išteklius.
iliustracija2017-09-20 13:12:57

Diena be automobilio Vilniuje - nemokamas viešasis transportas ir pramogos

Rugsėjo 22-oji Vilniuje skelbiama Diena be automobilio. Vienai dienai vilniečiams ir miesto svečiams dovanojama dalis Gedimino prospekto - ši erdvė bus skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams.
iliustracija2017-09-20 13:06:41

Kitąmet Vokietijoje skraidys jau 10 „Small Planet Airlines“ lėktuvų

Atostogų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“ toliau plečia partnerių sąrašą Vokietijoje – jį papildė „FTI Touristik“ ir „DER Touristik Deutschland“. Nuo 2016 metų bendrovė skrydžius vykdo bendradarbiaudama su kelionių organizavimo gigantais.
iliustracija2017-09-20 13:02:16

Kelionė viešuoju transportu Kaune – už ačiū

Šį penktadienį kauniečiai sulauks neeilinės dovanos – važiuoti viešuoju transportu bus galima nemokamai. Kaunas jungiasi prie tarptautinės akcijos „Diena be automobilio“ ir visiems miestiečiams siūlo nemokamai išmėginti miesto autobusus ir troleibusus.
iliustracija2017-09-20 12:57:20

Išmanieji telefonai: vyresniesiems – susisiekti, jaunimui – pasigirti

„Tūkstantmečio karta“, „Z karta“ yra vos keli iš daugelio terminų, kuriais bandoma apibrėžti dabartinį jaunimą. Trumpai tariant, šios kartos atstovai – jau nepriklausomoje Lietuvoje gimę žmonės, kurių įpročiai, pomėgiai ir gyvenimo būdas gerokai skiriasi nuo tėvų ir senelių.
iliustracija2017-09-20 12:54:03

ESO skaitmenizacija: nauji klientai prijungiami be popierinių dokumentų

Siekdama supaprastinti elektros ir dujų įvedimo procesą naujiems klientams, elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įgyvendino dar vieną pokytį – atsisakė popierinių dokumentų, kuriuos iki šiol teikdavo projektuotojai, derindami dujų ir elektros įrenginių montavimą ar rekonstrukcijas.
iliustracija2017-09-19 19:53:13

Kaunas taiko naują modelį: Panemunėje įsikurs vieša bendradarbiavimo erdvė

Panemunės seniūnija, biblioteka, sporto klubas ir įvairios nevyriausybinės organizacijos netrukus įsikurs naujoje bendradarbiavimo erdvėje. Į šiuo metu baigiamas remontuoti buvusios mokyklos patalpas Vaidoto gatvėje atsikels ir organizacijos, kurios iki šiol veikė apleistuose Vaidilos gatvėse stūksančiuose medinukuose.
iliustracija2017-09-19 19:46:42

Tris mėnesius džiugins pigesnė šiluma

Seimas nusprendė nuo spalio 1 d. taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė šalies gyventojams itin svarbias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1108(2)).
iliustracija2017-09-19 18:52:06

Telefono ABC: Ką daryti, jei trūksta laisvos vietos telefone

Tikrai ne vienas išmanaus telefono savininkas yra susidūręs su situacija, kuomet išmanusis atsisako fotografuoti, filmuoti ar ką nors įsidiegti. Dažniausia to priežastis – atminties įrenginyje trūkumas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.