iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Pelėsis: kada draugas, o kada priešas?

2017-07-04 18:40:20

Pastaruoju metu vis dažniau girdime įspėjimų, kokį didelį pavojų žmogaus sveikatai gali sukelti apipeliję maisto produktai - uogos, vaisiai, daržovės ar duona. Kita vertus, tuo pačiu metu valgome sūrius, vytintą dešrą, kurių paviršius taip pat būna apaugęs storesne ar plonesne pelėsine luobele.

Tad kada ir koks pelėsis iš tiesų yra žmogaus organizmo draugas, o koks – priešas?

Darbštuoliai sąvartyne, kenkėjai namuose

Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kokius pelėsius savo aplinkoje turėtume paskelbti persona non grata, o kokius priimti į bičiulių ratą, šiandien neiima net ir jų pasaulio tyrėjas, Aleksandro Stlginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Aurimas Krasauskas. Mat, pasak pašnekovo, pelėsiai yra milžiniškos ir mokslininkų dar toli gražu neištyrinėtos grybų karalystės, susiformavusios prieš 650 mln. m., atstovai.

„Nei augalų, nei gyvūnų ir netgi bakterijų nėra tiek skirtingų, kiek grybų. Didžioji dalis jų, skleidžiančių milžiniškus kiekius savo sporų į mūsų aplinką, iki šiol dar visiškai nėra žinomi. Ir tai - būtent pelėsiai“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad visus grybus pagal jų sandarą mikologijos mokslas skirsto į tris grupes: sudarančiuosius vaisiakūnius, t.y. mums įprastus grybus, pelėsius ir vienaląstes mieles. „Beje, tai, ką renkame miške, yra tik vaisiakūniai grybo, pavyzdžiui, baravyko, lytinio dauginimosi organai. Mat subrandinęs šią savo sandaros dalį grybas į aplinką paskleidžia lytiniu būdu suformuotas ląsteles – sporas. Daugelį ši žinia šokiruoja, tačiau tai tiesa“, - su šypsena kalba mikrobiologas.

Lietuviai pelėsio pavadinimą nuo seno yra sutapatinę su žodžiu „pelė“ – t.y. tamsiomis namų kertėmis, kuriose veisiasi šie gyvūnėliai, nors iš tiesų pelėsiai su pelėmis teturi tiek bendro, kad maisto produktus bei įvairius kitokius paviršius padengia pūkuota, pelės kailiuką primenančia mase. „Pelėsiams nebūtinai reikia maisto produktų. Jie sėkmingai minta ir mūru, ir įvairiomis sintetinėmis medžiagomis. Viena vertus, tai gerai, nes pelėsiai šiuo atveju yra neprilygstami darbštuoliai: jie mineralizuoja atliekas, paversdami jas paprastesniais cheminiais junginiais – maistu augalams. Bet jeigu pelėsių atsiranda tokiose vietose, kuriose jų nepageidaujame, pavyzdžiui, šaldytuve ar vonioje, juos jau laikome priešais“, – dviprasmišką šių gyvių veiklą komentuoja A. Krasauskas.

Nuodų gamybos čempionai

Pašnekovo pastebėjimu, bene didžiausia dalies grybų blogybė yra tai, kad jie išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus. Ir šių mikotoksinų gamybos čempionai yra pelėsiai.

„Pirmasis rimtas incidentas, kuris paskatino mokslininkus rimčiau susidomėti mikotoksinais, 1960 m. įvyko Jungtinėje Karalystėje.

Tais metais paukštininkystės ūkiuose ten ėmė masiškai gaišti kalakutai ir antys. Kadangi buvo Šaltojo karo metai, iš pradžių manyta, jog tai Sovietų Sąjungos diversija ir kad šalyje išplatintas paukščiams pavojingas virusas. Tačiau viruso neaptikus netrukus buvo prieita prie išvados, kad paukščių lesaluose yra nuodingų junginių, kuriuos pagamino pelėsis Aspergillus flavus. Mat atsekus gamybos grandinę išsiaiškinta, jog vienas lesalo komponentų - iš Pakistano importuotų apipelijusių žemės riešutų miltai.

Mūsų šalyje šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja į prekybos centrus patenkančių riešutų kokybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad valgyti riešutus iš tokių kraštų kaip Pakistanas ar Iranas pavojinga. Nerekomenduočiau riešutų pirkti ir turgavietėse, nes nežinia, kokiais keliais ir kokiomis sąlygomis šie produktai būna atkeliavę“, - įspėja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad istorikams yra žinomi dar Viduramžiais grybų sukeltų masinių žmonių apsinuodijimų atvejai. Tyrinėjant metraščius randama duomenų, kad itin daug žalos žmonių sveikatai padarydavo grybai, kurių lietuviškas pavadinimas skalsės.

„Blogiausia tai, kad skalsių alkaloidai nesuyra nei maisto kepimo, nei virimo metu. Tad jei žiemos pasitaikydavo šiltos ir drėgnos, Europoje įvykdavo masiniai žmonių apsinuodijimai nuo įprastos ruginės duonos. Mat rugius būdavo apnikdavo skalsės, kuriose yra net 40 skirtingų toksinių junginių – alkaloidų“, - aiškina ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentas.

Skalsės dažniausiai sukeldavo dvi ligas: konvulsinį ergotizmą arba gangreninį ergotizmą.

Pirmuoju atveju būdavo pažeidžiama žmogaus centrinė nervų sistema –ligonį ištikdavo traukuliai, jis regėdavo haliucinacijas.

„Deja, viduramžiais ši problema buvo sprendžiama paprastai: jeigu kliedi, vadinasi, esi apsėstas velnio ir pasmerktas myriop sudeginant ant laužo. Gangreninio ergotizmo atveju žmogui imdavo trūkinėti smulkiosios galūnių kraujagyslės ir išsivystydavo gangrena, todėl belikdavo amputuoti ranką ar koją. Ši liga, skirtingai nei konvulsinis ergotizmas, buvo laikoma šventumo ženklu, nes buvo asocijuojama su Kristaus kančia. Todėl toks ligonis buvo laikomas Dievo pateptuoju. Italijoje kelis šimtmečius šv. Antonijaus vienuolyno vienuoliai globojo net iš kitų Europos šalių suvežtus ligonius, kenčiančius nuo gangreninio ergotizmo“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu tos pačios skalsės yra sėkmingai naudojamos farmacijoje bei medicinoje, ir iš jų gaminami vaistai taikomi gydant kraujotakos sutrikimus.

Su antibiotikais jau „prisižaista“

Krasausko aiškinimu, viena pelėsių išskiriamų mikotoksinų grupė mums visiems yra itin svarbi. Tai - antibiotikai. „Pelėsiai nemoka kandžiotis ar greitai bėgti, todėl vienintelis būdas jiems kovoti su didžiausiu savo priešu – bakterijomis – nuodyti jas savo toksinais antibiotikais“, - teigia mikologijos specialistas.

Jis pasakoja, kad iš tiesų antibiotikai buvo atrasti gana netikėtomis aplinkybėmis. Pirmojo pasaulinio karo metais britas mokslininkas Aleksandras Flemingas atkakliai ieškojo priemonės nuo karių mirčių, kurių priežastimi buvo į žaizdas patekęs mikrobas auksinis stafilokokas. Mat daugybė karių mirdavo ne nuo pačių sužeidimų, o nuo žaizdų užkrato. A. Flemingas nustatė, kad auksinis stafilokokas žūva aukštoje temperatūroje, tačiau gyvo paciento į verdantį vandenį nepanardinsi.

„Sykį, per aplaidumą Petri lėkštelėje, kurioje A. Flemingas buvo pasėjęs auksinio stafilokokų bakterijų, užaugo ir melsvas Penicillium pelėsis. Savo nuostabai mokslininkas pamatė, kad bakterijos prie pelėsio artintis nedrįsta, nes pelėsis sunaikina į jo teritoriją „įžengusias“ konkurentes. 1945 – aisiais už šį bene žymiausią visų laikų medicinos išradimą mokslininkui buvo įteikta Nobelio premija. Deja, šiandien galima teigti, kad žmonija su antibiotikais prisižaidė, piktnaudžiaudama dažnu jų vartojimu. Mat bakterijos turi puikią „atmintį“ ir savo palikuoniams perduoda informaciją, apie tai, kuo buvo nuodytos. Farmacijos pramonei tokia situacija gal ir naudinga, nes nuolat kuriamos naujos antibiotikų cheminės formulės, siekiant, kad bakterijos jų neatpažintų. Bet žmonijai plačiąja prasme tai gresia labai liūdnomis pasekmėmis. Manoma, kad antibiotikai šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, nors dar visai neseniai buvo tikimasi, jog jie įveiks visas pavojingas bakterines ligas. Deja, taip neįvyko ir belieka tikėtis, kad sparčiai besivystantis mokslas įveiks šį iššūkį ir išras kažką naujo bei efektyvaus“, - su nerimu kalba pašnekovas.

Žemės ūkyje ir kenkėjai, ir talkininkai

Krasauskas atkreipia dėmesį, kad pelėsiai yra žinomi ir kaip žemės ūkio kenkėjai. Jie sukelia ligas, nuo kurių kenčia vaismedžiai, vaiskrūmiai, javai, vaisiai bei daržovės. Todėl ūkininkams tenka naudoti įvairius fungicidus, kurie yra brangūs ir, deja, neekologiški.

„Todėl vienas būdų kovoti su pelėsių sukeliamomis ligomis – sėjomaina. Kelerius metus toje pačioje vietoje auginami vienodi augalai ne tik išsekina dirvožemį, bet ir susidaro sąlygos išplisti pelėsių sukeliamoms ligoms. Pakeitus augalus, ligos sukėlėjui nelieka ką užpulti, ir jo sporos išnyksta“, - aiškina mokslininkas.

Tačiau, kai kurie pelėsiai žemės ūkyje kartu yra ir naudingi. Tarkime, augalus žalojančius vabzdžius galima naikinti ne tik cheminiais insekticidais, bet ir pelėsiais Beauveria. Mat jais užkrėsti vabzdžiai tiesiog gyvi supelija. „Beje, žmones varginantis nagų ar odos grybelis taip pat yra ne kas kita, o mūsų organizmo pelijimas. Laimė, kad stipri žmogaus imuninė sistema šio proceso plitimą sėkmingai sustabdo“, - dėsto A. Krasauskas.

Skirtingas požiūris – skirtingas vertinimas

Pašnekovo aiškinimu, savaime susidarantys pelėsiai ant gendančių maisto produktų ir pelėsiai, specialiai naudojami kulinarijoje, yra visiškai skirtingi dalykai.

„Pelėsinių sūrių, vytintų mėsos produktų ir netgi vyno gamyboje naudojami specialiai laboratorijose, laikantis griežtų sąlygų, išauginti tam tikrų padermių pelėsiai. Pavyzdžiui, Azijos šalių virtuvėse ypač populiarus sojų padažas yra sojų masė, apkrėsta tam tikros rūšies pelėsiu. Būtent sąveikoje su pelėsiu produktai įgyja specifinį skonį bei aromatą. Tačiau jei šaldytuve ėmė pelyti paprastas sūris, jo geriau jau nevalgyti, nes šiuo atveju sūrį yra apnikęs „laukinis“ pelėsis, skleidžiantis toksines medžiagas“, - įspėja mokslininkas.

Atsakydamas į klausimą, kaip yra su raugintomis daržovėmis, kurių paviršių taip pat dažnai būna padengęs pelėsis, A. Krasauskas teigia, kad pelėsiams daugintis būtina sąlyga yra oras. Todėl pelėsiai paprastai susiformuoja tik rauginių indo paviršiuje.

„Raugintuose produktuose aktyviai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, kurios yra natūrali ir pati geriausia konservavimo priemonė, beje, labai naudinga žmogaus organizmui. Tačiau šių bakterijų pagamintą pieno rūgštį labai mėgsta ir pelėsiai. Tad kai jie ją suėda, raugintas maistas pradeda pūti. O tai jau blogai. Mūsų močiutės, tikėtina, specialių mokslo žinių neturėjo, tačiau jos puikiai žinojo, kad paprasčiausias būdas apsaugoti raugintas daržoves nuo gedimą sukeliančių pelėsių – produktus paslėgti. Mat nelikus daržovių sąlyčio su oru, nelieka ir pelėsio. Kitaip tariant, valgykime rauginius nuolat ir judinkime indus, kuriuose jie laikomi, kad nespėtų nei susidaryti pelėsis, nei prasidėti puvimo procesas“, - rekomenduoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu vis dar braškių, kurių priešas taip pat yra pelėsis, sezonas. „Braškėms kenkia pelėsis Botrytis (pilkasis kekeras), kuris esant jam palankioms oro sąlygoms, dauginasi labai sparčiai. Nuskintas uogas rekomenduojama gerai nuplauti ir greitai suvalgyti. Taigi, sakytum, braškių augintojams ir mėgėjams pilkasis kekeras yra priešas, tačiau mokslo požiūriu - tai labai įdomus archaiškas grybas. O, pavyzdžiui, Vengrijoje garsusis Tokajaus regiono vynas „Aszú“ gaminamas tik iš supelijusių vynuogių, paveiktų pilkojo kekero.

Vadinasi, skirtingas požiūris pateikia ir skirtingus atsakymus į klausimą, pelėsiai žmogaus priešai ar draugai“, - reziumuoja A. Krasauskas.

Fotografo paslaugos
paslauga
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-06-20 10:08:15

„Kauferių“ istorijos: suklastoti dokumentai ir dingstantys pardavėjai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, jog savaitę laiko trukusių vizitų „Regitros“ padaliniuose metu, VMI specialistai ir policijos pareigūnai nustatė 30 atvejų, kuomet buvo bandoma pasirašyti galimai suklastotas užsienietiškas automobilio pirkimo-pardavimo sutartis.
iliustracija2018-06-20 09:56:01

RRT skelbia elektroninių ryšių rinkos 2018 m. I ketvirčio duomenis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia elektroninių ryšių rinkos 2018 m. I ketvirčio duomenis. RRT duomenimis, bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos 2018 m. I ketvirtį sudarė 167,9 mln. Eur ir, palyginti su 2017 m. IV ketvirčiu, sumažėjo 2,3 proc., o palyginti su 2017 m. I ketvirčiu, išaugo 1,6 proc.
iliustracija2018-06-20 09:54:01

IT industrija – ne tik išrinktiesiems

Išgirdus žodį „programuotojas“ greičiausiai iškyla jauno, nuo vaikystės kompiuteriais besidominčio vyruko vaizdas. Tačiau „NFQ Technologies“ organizuojamos „NFQ Akademijos“ rezultatai rodo, jog programavimas tampa patrauklus vis platesnei bei įvairesnei auditorijai.
iliustracija2018-06-20 09:50:00

Kibernetinis saugumas - (ne)brangus malonumas?

Su lyg kiekvienais metais kibernetinių išpuolių daugėja, o ir kiekvieną dieną užpuolikai tampa vis išradingesni. Vien gegužės mėnesį kibernetinių atakų visame pasaulyje, prieš įvairias organizacijas, itgovernance.co.uk duomenimis fiksuota daugiau kaip 17 mln.
iliustracija2018-06-19 15:15:51

Tyrimas: kokios šaldytuvo funkcijos yra pačios svarbiausios?

Renkantis šaldytuvą, Baltijos šalių gyventojams svarbiausia yra ne spalva ar dydis, o šaldytuvo tipas. Bendrovės „Samsung" užsakymu atlikta internetinė gyventojų apklausa, kurią vykdė rinkos tyrimų bendrovė „Norstat", parodė, kad net 74 proc. visų apklaustųjų labiausiai vertina šaldytuvus su šaldymo kamera apačioje.
iliustracija2018-06-19 15:08:01

Prieš atostogas – perspėjimas: kurios šalys pavojingiausios sveikatai?

Į užsienį atostogų ar darbo reikalais išvykę Lietuvos gyventojai šiemet dažniau susiduria su sveikatos sutrikimais, rodo draudikų statistika. Draudimo bendrovė BTA per pirmąjį metų ketvirtį užsienyje keliaujantiems Lietuvos gyventojams atlygino 51 proc. daugiau žalų dėl nei tuo pačiu metu pernai.
iliustracija2018-06-19 15:02:37

Stažas ir taškai. Kokios pensijos tikėtis

Gyventojai nuo šiol galės aiškiai matyti, kaip dirbant ir mokant įmokas „Sodrai“ kinta jų teisės į senatvės pensiją, ir apskaičiuoti, kokios pensijos jie gali tikėtis, kai išeis į užtarnautą poilsį pagal dabartinę pensijų apskaičiavimo tvarką.
iliustracija2018-06-19 14:56:42

Mobiliuoju parašu nuo liepos pasirašinėsime saugiau: ką reikia žinoti?

Nuo liepos 1-osios įsigalioja atnaujinti pasirašymo elektroninėje erdvėje reikalavimai pagal eIDAS reguliavimą – dėl to mobiliojo parašo naudotojams senosios SIM kortelės bus pakeistos į naujas ir saugesnes. Technologijų lyderė „Tele2“ jau pradėjo nemokamą kortelių pristatymą į savo klientų namus ir biurus.
iliustracija2018-06-19 14:52:00

5 patarimai, kurie nepatiks ilgapirščiams

Kasmet ilgai laukiama vasara su savimi atsineša ne tik šiltus orus, bet ir liūdną statistiką – kas dešimta šalyje pasitaikanti vagystė yra įsilaužimas į gyvenamąsias patalpas. O iš daugiau nei 20 tūkst. per metus Lietuvoje įvykdomų vagysčių didžiausia jų dalis įvyksta būtent vasarą.
iliustracija2018-06-19 14:49:11

Nuo muziejaus modernizacijos iki gamybos robotų - studentų idėjoms nėra ribų

Naujausias eksponatas „Lietuvos geležinkelių“ muziejuje mena 1992-uosius. Dauguma jų padėti už stiklo – jų negalima liesti rankomis. Tokios ekspozicijos vyresnių klasių moksleiviams, kaip ir suaugusiems bei turistams – nebeįdomios. Jiems reikia skaitmenizuotų, šiuolaikiškų sprendimų.
iliustracija2018-06-19 14:46:35

Ką daryti, kad pirkėjai rinktųsi pirkti būtent jūsų el. parduotuvėje?

Kaip vartotojui išsirinkti, kurioje el. parduotuvėje pirkti, jei prekes siūloma įsigyti už panašias kainas? Kas lemia, kad vienos el. parduotuvės sulaukia daugiau klientų, o kitos turi vytis?
iliustracija2018-06-15 21:12:58

Kaip socialiniuose tinkluose sukurti turinį, kuris patrauktų kitų dėmesį?

Kaip socialiniuose tinkluose sukurti turinį, kuris patrauktų kitų dėmesį? Kyla klausimas, kaip socialinių tinklų žvaigždės sukuria tobulas nuotraukas ar video filmukus, sulaukiančius šimtų tūkstančių paspaudimų patinka? Negana to, tinklaraštininkai, blogeriai ir kiti aktyviai socialinėje medijoje veikiantys asmenys iš to dar ir užsidirba.
iliustracija2018-06-15 21:04:56

Atostogos. Ko dar nežinojome?

Prasidėjus vasarai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vis dažniau gauna paklausimų, susijusių su kasmetinėmis atostogomis. Todėl VDI specialistai primena pagrindines nuostatas.
iliustracija2018-06-15 21:00:55

Technologijų integracija svarbi nuo įmonės įkūrimo pradžios

Pirmuosius veiklos metus skaičiuojantis nepriklausomas dujų tiekėjas „Achema Gas Trade“ veiklą pradėjo sukūręs inovatyvią klientų dujų suvartojimo deklaravimo sistemą. Sistemos kūrimas tapo viena iš pirmų naujos bendrovės investicijų – į išskirtinę technologiją.
iliustracija2018-06-15 20:59:11

„Tele2“ tyrimas: moterys išmanesnės nei vyrai?

Technologijų lyderės „Tele2“ užsakymu atlikta internetinė gyventojų apklausa atskleidė, kad 92 proc. Lietuvos gyventojų turi išmaniuosius telefonus. Tuo tarpu ketvirtadalis apklaustųjų vis dar naudojasi ir mygtukiniais telefonais. Juos, tyrimo duomenimis, dažniau renkasi vyrai.
iliustracija2018-06-15 20:57:16

Kiek kainuoja blogas dizainas?

Šiuolaikinės interneto svetainės bei mobiliosios aplikacijos tampa vis labiau kompleksiškos ir interaktyvios. Maža to, dėl milžiniško technologinio proveržio naudotojai tapo itin išrankūs. Tai didelis iššūkis elektroninės prekybos srityje, nes naudotojo patirtis (UX) ir patogumas tampa bene svarbiausiais faktoriais sėkmingai veiklai vykdyti ir siekti aukščiausių rezultatų.
iliustracija2018-06-15 20:49:53

Darbuotojai, kuriems darbo ieškoti nereikia

Lietuvoje formuojasi tam tikros specialistų ir vadovų kategorijos, kurioms darbo ieškoti nereikia – jie kiekvieną savaitę gauna po kelis pasiūlymus prisijungti prie naujų darbdavių. Kai kurių sričių IT specialistai pripažįsta net nespėjantys įvertinti visų gautų pasiūlymų, tad yra priversti dalį jų atmesti net neperžiūrėję.
iliustracija2018-06-15 20:43:59

Jau metus ES naršome kaip namuose – vartojimas rekordiškas, paslaugos vėl pigs

Technologijų lyderė „Tele2“ dar labiau mažina paslaugų kainas keliaujantiems Europos Sąjungos šalyse. Lygiai prieš metus, įssigaliojus ES reglamentui, operatoriaus klientai jau mokėjo iki 20 kartų pigiau – todėl, kaip rodo statistika, naršė keliolika kartų daugiau.
iliustracija2018-06-15 20:40:21

Telefonas vaikui – atsakingas momentas tėvams. Kaip nesuklysti?

Šiandien be telefono savo gyvenimo jau neįsivaizduoja ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tyrimai rodo, kad pirmąjį asmeninį telefoną vaikai gauna būdami maždaug 6–7 metų, kuomet ruošiasi žengti pirmuosius žingsnius mokykloje.
iliustracija2018-06-15 20:38:28

5 patarimai, kaip nenusivilti orų prognoze

Gyvenant šalyje, kur orų prognozė – bene trečioji valstybinė religija (po krepšinio), noras žinoti tiksliausias orų prognozes – būtinybė. Kita vertus, orų prognozavimas yra tapęs savitu Lietuvos folkloru, kai žadami vieni orai, o sulaukiama visiškai priešingų arba būsimi orai įvardijami taip, kad niekas dorai nesupranta, ar lis, ar snigs.
iliustracija2018-06-12 12:16:30

Televizorius sporto rungtynėms žiūrėti: kaip išsirinkti?

Artėjant pasaulio futbolo čempionatui pastebimas televizorių paklausos didėjimas. Natūralu, nes sirgaliai nori įsigyti įrangą, kuri leistų pajusti tikrąją rungtynių atmosferą. Tokia pat paklausa jaučiama ir krepšinio sezono metu, vykstant olimpinėms žaidynėms ir pan.
iliustracija2018-06-09 18:10:46

Maudynių sezonas: pasitikrinkite, ar jūsų išmanusis yra atsparus vandeniui

Vasariški orai ir vėl džiugina, todėl savaitgalį daugelis leis prie vandens telkinių. Technologijų lyderė „Tele2“ pastebi, kad nors daugelis išmaniųjų jau yra atsparūs vandeniui, tačiau jų skendimas vis dar yra viena iš dažniausių telefonų gedimo priežasčių šiltuoju metu laiku.
iliustracija2018-06-08 09:38:50

Vasarinis peršalimas: nesuklyskite manydami, kad jums alergija

Kaltė dėl tokių simptomų, kaip čiaudulys ar tekanti nosis, vasarą dažniausiai suverčiama įvairioms alergijoms. Iš tiesų, dėl žydinčios gamtos pavasarį ir vasarą alergijų mastas gerokai išauga, tačiau, užėjus karščiams, šie simptomai gali signalizuoti ir apie vasaros peršalimą.
iliustracija2018-06-08 09:33:18

4-oji pramonės revoliucija: kokios darbuotojų savybės bus reikalingos?

Pasaulio ekonomikos forumas vis garsiau kalba apie 4-ąją pramonės revoliuciją. Numatoma, jog žmogų, atliekantį įprastus ir kasdieninius darbus, įvairiose srityse vis daugiau keis mašinos.
iliustracija2018-06-08 09:27:30

Dūmų detektorių montavimas: kokių klaidų nedaryti

Nuo šių metų gegužės 1-os dienos didelė dalis Lietuvos gyventojų stengiasi užtikrinti, kad jų namuose būtų dūmų detektorius. Kita vertus, kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM specialistai, dūmų detektoriaus įsigijimas ir patikrinimų baimė neturėtų būti vieninteliai dalykai, į kuriuos reikėtų kreipti dėmesį.
iliustracija2018-06-08 09:25:05

Paskelbtas dujotiekių tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbų pirkimas

AB „Amber Grid“ birželio 7 d. paskelbė tarptautinį pirkimą įsigyti statybos darbus dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto daliai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu.
iliustracija2018-06-08 09:17:13

Švaresni degalai: ar Kalifornijos pavyzdys užkrės likusį pasaulį?

Į gatves, taip pat – ir Lietuvoje, vis dažniau išriedantys elektromobiliai pastaruoju metu reguliariai minimi diskutuojant tiek apie švarią energetiką, tiek ir apie transporto sektoriuje vykstančius pokyčius. Akivaizdu, tiek gyventojams, tiek ir verslo įmonėms rūpinantis supančia aplinka, pasikeitimai neišvengiami.
iliustracija2018-06-06 14:25:18

BDAR: 5 klaidingi mitai apie pirkėjų duomenis

Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) įsigaliojo daugiau nei prieš savaitę, daugumai interneto vartotojų iki šiol kyla neaiškumų ir nepagrįstų baimių, kaip yra tvarkoma jų asmeninė informacija.
iliustracija2018-06-06 14:19:54

„Google“ programuotojų komanda atvyksta į Vilnių

10 Europos šalių ir 14 miestų. Tiek vietų šią vasarą aplankys „Google“ programuotojų komanda, kuri su savo spalvingu autobusu užsuks į universitetų miestelius ir technologijų parkus. Šių vizitų metu bus pristatomi įvairūs mokymai programuotojams ir startuoliams.
iliustracija2018-06-06 14:16:34

Tausoti gamtą padeda ir išmanieji telefonai

Kiekvienais metais birželio 5-ąją,kaip ir visas pasaulis, minime Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną. Ši diena skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje ir parodyti, kad prie gamtos išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas žmogus.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.