iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Pelėsis: kada draugas, o kada priešas?

2017-07-04 18:40:20

Pastaruoju metu vis dažniau girdime įspėjimų, kokį didelį pavojų žmogaus sveikatai gali sukelti apipeliję maisto produktai - uogos, vaisiai, daržovės ar duona. Kita vertus, tuo pačiu metu valgome sūrius, vytintą dešrą, kurių paviršius taip pat būna apaugęs storesne ar plonesne pelėsine luobele.

Tad kada ir koks pelėsis iš tiesų yra žmogaus organizmo draugas, o koks – priešas?

Darbštuoliai sąvartyne, kenkėjai namuose

Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kokius pelėsius savo aplinkoje turėtume paskelbti persona non grata, o kokius priimti į bičiulių ratą, šiandien neiima net ir jų pasaulio tyrėjas, Aleksandro Stlginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Aurimas Krasauskas. Mat, pasak pašnekovo, pelėsiai yra milžiniškos ir mokslininkų dar toli gražu neištyrinėtos grybų karalystės, susiformavusios prieš 650 mln. m., atstovai.

„Nei augalų, nei gyvūnų ir netgi bakterijų nėra tiek skirtingų, kiek grybų. Didžioji dalis jų, skleidžiančių milžiniškus kiekius savo sporų į mūsų aplinką, iki šiol dar visiškai nėra žinomi. Ir tai - būtent pelėsiai“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad visus grybus pagal jų sandarą mikologijos mokslas skirsto į tris grupes: sudarančiuosius vaisiakūnius, t.y. mums įprastus grybus, pelėsius ir vienaląstes mieles. „Beje, tai, ką renkame miške, yra tik vaisiakūniai grybo, pavyzdžiui, baravyko, lytinio dauginimosi organai. Mat subrandinęs šią savo sandaros dalį grybas į aplinką paskleidžia lytiniu būdu suformuotas ląsteles – sporas. Daugelį ši žinia šokiruoja, tačiau tai tiesa“, - su šypsena kalba mikrobiologas.

Lietuviai pelėsio pavadinimą nuo seno yra sutapatinę su žodžiu „pelė“ – t.y. tamsiomis namų kertėmis, kuriose veisiasi šie gyvūnėliai, nors iš tiesų pelėsiai su pelėmis teturi tiek bendro, kad maisto produktus bei įvairius kitokius paviršius padengia pūkuota, pelės kailiuką primenančia mase. „Pelėsiams nebūtinai reikia maisto produktų. Jie sėkmingai minta ir mūru, ir įvairiomis sintetinėmis medžiagomis. Viena vertus, tai gerai, nes pelėsiai šiuo atveju yra neprilygstami darbštuoliai: jie mineralizuoja atliekas, paversdami jas paprastesniais cheminiais junginiais – maistu augalams. Bet jeigu pelėsių atsiranda tokiose vietose, kuriose jų nepageidaujame, pavyzdžiui, šaldytuve ar vonioje, juos jau laikome priešais“, – dviprasmišką šių gyvių veiklą komentuoja A. Krasauskas.

Nuodų gamybos čempionai

Pašnekovo pastebėjimu, bene didžiausia dalies grybų blogybė yra tai, kad jie išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus. Ir šių mikotoksinų gamybos čempionai yra pelėsiai.

„Pirmasis rimtas incidentas, kuris paskatino mokslininkus rimčiau susidomėti mikotoksinais, 1960 m. įvyko Jungtinėje Karalystėje.

Tais metais paukštininkystės ūkiuose ten ėmė masiškai gaišti kalakutai ir antys. Kadangi buvo Šaltojo karo metai, iš pradžių manyta, jog tai Sovietų Sąjungos diversija ir kad šalyje išplatintas paukščiams pavojingas virusas. Tačiau viruso neaptikus netrukus buvo prieita prie išvados, kad paukščių lesaluose yra nuodingų junginių, kuriuos pagamino pelėsis Aspergillus flavus. Mat atsekus gamybos grandinę išsiaiškinta, jog vienas lesalo komponentų - iš Pakistano importuotų apipelijusių žemės riešutų miltai.

Mūsų šalyje šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja į prekybos centrus patenkančių riešutų kokybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad valgyti riešutus iš tokių kraštų kaip Pakistanas ar Iranas pavojinga. Nerekomenduočiau riešutų pirkti ir turgavietėse, nes nežinia, kokiais keliais ir kokiomis sąlygomis šie produktai būna atkeliavę“, - įspėja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad istorikams yra žinomi dar Viduramžiais grybų sukeltų masinių žmonių apsinuodijimų atvejai. Tyrinėjant metraščius randama duomenų, kad itin daug žalos žmonių sveikatai padarydavo grybai, kurių lietuviškas pavadinimas skalsės.

„Blogiausia tai, kad skalsių alkaloidai nesuyra nei maisto kepimo, nei virimo metu. Tad jei žiemos pasitaikydavo šiltos ir drėgnos, Europoje įvykdavo masiniai žmonių apsinuodijimai nuo įprastos ruginės duonos. Mat rugius būdavo apnikdavo skalsės, kuriose yra net 40 skirtingų toksinių junginių – alkaloidų“, - aiškina ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentas.

Skalsės dažniausiai sukeldavo dvi ligas: konvulsinį ergotizmą arba gangreninį ergotizmą.

Pirmuoju atveju būdavo pažeidžiama žmogaus centrinė nervų sistema –ligonį ištikdavo traukuliai, jis regėdavo haliucinacijas.

„Deja, viduramžiais ši problema buvo sprendžiama paprastai: jeigu kliedi, vadinasi, esi apsėstas velnio ir pasmerktas myriop sudeginant ant laužo. Gangreninio ergotizmo atveju žmogui imdavo trūkinėti smulkiosios galūnių kraujagyslės ir išsivystydavo gangrena, todėl belikdavo amputuoti ranką ar koją. Ši liga, skirtingai nei konvulsinis ergotizmas, buvo laikoma šventumo ženklu, nes buvo asocijuojama su Kristaus kančia. Todėl toks ligonis buvo laikomas Dievo pateptuoju. Italijoje kelis šimtmečius šv. Antonijaus vienuolyno vienuoliai globojo net iš kitų Europos šalių suvežtus ligonius, kenčiančius nuo gangreninio ergotizmo“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu tos pačios skalsės yra sėkmingai naudojamos farmacijoje bei medicinoje, ir iš jų gaminami vaistai taikomi gydant kraujotakos sutrikimus.

Su antibiotikais jau „prisižaista“

Krasausko aiškinimu, viena pelėsių išskiriamų mikotoksinų grupė mums visiems yra itin svarbi. Tai - antibiotikai. „Pelėsiai nemoka kandžiotis ar greitai bėgti, todėl vienintelis būdas jiems kovoti su didžiausiu savo priešu – bakterijomis – nuodyti jas savo toksinais antibiotikais“, - teigia mikologijos specialistas.

Jis pasakoja, kad iš tiesų antibiotikai buvo atrasti gana netikėtomis aplinkybėmis. Pirmojo pasaulinio karo metais britas mokslininkas Aleksandras Flemingas atkakliai ieškojo priemonės nuo karių mirčių, kurių priežastimi buvo į žaizdas patekęs mikrobas auksinis stafilokokas. Mat daugybė karių mirdavo ne nuo pačių sužeidimų, o nuo žaizdų užkrato. A. Flemingas nustatė, kad auksinis stafilokokas žūva aukštoje temperatūroje, tačiau gyvo paciento į verdantį vandenį nepanardinsi.

„Sykį, per aplaidumą Petri lėkštelėje, kurioje A. Flemingas buvo pasėjęs auksinio stafilokokų bakterijų, užaugo ir melsvas Penicillium pelėsis. Savo nuostabai mokslininkas pamatė, kad bakterijos prie pelėsio artintis nedrįsta, nes pelėsis sunaikina į jo teritoriją „įžengusias“ konkurentes. 1945 – aisiais už šį bene žymiausią visų laikų medicinos išradimą mokslininkui buvo įteikta Nobelio premija. Deja, šiandien galima teigti, kad žmonija su antibiotikais prisižaidė, piktnaudžiaudama dažnu jų vartojimu. Mat bakterijos turi puikią „atmintį“ ir savo palikuoniams perduoda informaciją, apie tai, kuo buvo nuodytos. Farmacijos pramonei tokia situacija gal ir naudinga, nes nuolat kuriamos naujos antibiotikų cheminės formulės, siekiant, kad bakterijos jų neatpažintų. Bet žmonijai plačiąja prasme tai gresia labai liūdnomis pasekmėmis. Manoma, kad antibiotikai šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, nors dar visai neseniai buvo tikimasi, jog jie įveiks visas pavojingas bakterines ligas. Deja, taip neįvyko ir belieka tikėtis, kad sparčiai besivystantis mokslas įveiks šį iššūkį ir išras kažką naujo bei efektyvaus“, - su nerimu kalba pašnekovas.

Žemės ūkyje ir kenkėjai, ir talkininkai

Krasauskas atkreipia dėmesį, kad pelėsiai yra žinomi ir kaip žemės ūkio kenkėjai. Jie sukelia ligas, nuo kurių kenčia vaismedžiai, vaiskrūmiai, javai, vaisiai bei daržovės. Todėl ūkininkams tenka naudoti įvairius fungicidus, kurie yra brangūs ir, deja, neekologiški.

„Todėl vienas būdų kovoti su pelėsių sukeliamomis ligomis – sėjomaina. Kelerius metus toje pačioje vietoje auginami vienodi augalai ne tik išsekina dirvožemį, bet ir susidaro sąlygos išplisti pelėsių sukeliamoms ligoms. Pakeitus augalus, ligos sukėlėjui nelieka ką užpulti, ir jo sporos išnyksta“, - aiškina mokslininkas.

Tačiau, kai kurie pelėsiai žemės ūkyje kartu yra ir naudingi. Tarkime, augalus žalojančius vabzdžius galima naikinti ne tik cheminiais insekticidais, bet ir pelėsiais Beauveria. Mat jais užkrėsti vabzdžiai tiesiog gyvi supelija. „Beje, žmones varginantis nagų ar odos grybelis taip pat yra ne kas kita, o mūsų organizmo pelijimas. Laimė, kad stipri žmogaus imuninė sistema šio proceso plitimą sėkmingai sustabdo“, - dėsto A. Krasauskas.

Skirtingas požiūris – skirtingas vertinimas

Pašnekovo aiškinimu, savaime susidarantys pelėsiai ant gendančių maisto produktų ir pelėsiai, specialiai naudojami kulinarijoje, yra visiškai skirtingi dalykai.

„Pelėsinių sūrių, vytintų mėsos produktų ir netgi vyno gamyboje naudojami specialiai laboratorijose, laikantis griežtų sąlygų, išauginti tam tikrų padermių pelėsiai. Pavyzdžiui, Azijos šalių virtuvėse ypač populiarus sojų padažas yra sojų masė, apkrėsta tam tikros rūšies pelėsiu. Būtent sąveikoje su pelėsiu produktai įgyja specifinį skonį bei aromatą. Tačiau jei šaldytuve ėmė pelyti paprastas sūris, jo geriau jau nevalgyti, nes šiuo atveju sūrį yra apnikęs „laukinis“ pelėsis, skleidžiantis toksines medžiagas“, - įspėja mokslininkas.

Atsakydamas į klausimą, kaip yra su raugintomis daržovėmis, kurių paviršių taip pat dažnai būna padengęs pelėsis, A. Krasauskas teigia, kad pelėsiams daugintis būtina sąlyga yra oras. Todėl pelėsiai paprastai susiformuoja tik rauginių indo paviršiuje.

„Raugintuose produktuose aktyviai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, kurios yra natūrali ir pati geriausia konservavimo priemonė, beje, labai naudinga žmogaus organizmui. Tačiau šių bakterijų pagamintą pieno rūgštį labai mėgsta ir pelėsiai. Tad kai jie ją suėda, raugintas maistas pradeda pūti. O tai jau blogai. Mūsų močiutės, tikėtina, specialių mokslo žinių neturėjo, tačiau jos puikiai žinojo, kad paprasčiausias būdas apsaugoti raugintas daržoves nuo gedimą sukeliančių pelėsių – produktus paslėgti. Mat nelikus daržovių sąlyčio su oru, nelieka ir pelėsio. Kitaip tariant, valgykime rauginius nuolat ir judinkime indus, kuriuose jie laikomi, kad nespėtų nei susidaryti pelėsis, nei prasidėti puvimo procesas“, - rekomenduoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu vis dar braškių, kurių priešas taip pat yra pelėsis, sezonas. „Braškėms kenkia pelėsis Botrytis (pilkasis kekeras), kuris esant jam palankioms oro sąlygoms, dauginasi labai sparčiai. Nuskintas uogas rekomenduojama gerai nuplauti ir greitai suvalgyti. Taigi, sakytum, braškių augintojams ir mėgėjams pilkasis kekeras yra priešas, tačiau mokslo požiūriu - tai labai įdomus archaiškas grybas. O, pavyzdžiui, Vengrijoje garsusis Tokajaus regiono vynas „Aszú“ gaminamas tik iš supelijusių vynuogių, paveiktų pilkojo kekero.

Vadinasi, skirtingas požiūris pateikia ir skirtingus atsakymus į klausimą, pelėsiai žmogaus priešai ar draugai“, - reziumuoja A. Krasauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-11-23 19:05:49

Juodoji mirtis: maro užkratas Europą pasiekė dar akmens amžiuje

Mokslininkų komanda, vadovaujama tyrėjų iš Maxo Plancko instituto Vokietijoje, ištyrusi daugiau nei 500 dantų ir kaulų mėginių, išskyrė ir atkūrė marą sukeliančios bakterijos Yersinia pestis genomą. Maro pėdsakų turintys palaikai rasti Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Kroatijoje.
iliustracija2017-11-21 17:37:36

Nuo penktadienio - daugiau naujų autobusų Vilniaus viešajame transporte

Nuo penktadienio, lapkričio 24 d., į sostinės gatves išvažiuos daugiau naujų autobusų - jais galės naudotis tiek keliaujantieji į oro uostą, tiek ir atvykstantys iš Vilniaus priemiesčių. Keisis 1-ojo, 5-ojo, 10-ojo, 11-ojo, 13-ojo, 14-ojo, 18-ojo, 26-ojo, 34-ojo, 50-ojo, 51-ojo, 52-ojo, 53-iojo, 57-ojo, 61-ojo, 65-ojo, 74-ojo, 76-ojo, 87-ojo bei greitojo 1G maršrutų autobusų tvarkaraščiai.
iliustracija2017-11-21 17:21:58

Minint Pasaulinę televizijos dieną – sociologinės tendencijos TV pramonei

Europoje auga gyventojų pasitikėjimas tradicine žiniasklaida, lyginant su internetine ir socialiniais tinklais. Tai atskleidžia paskutinės gyventojų apklausos duomenys, kuriuos skelbia Europos transliuotojų sąjunga (European Broadcasting Union, EBU).
iliustracija2017-11-21 16:55:15

Mobiliojo ryšio operatorių mobiliųjų mokėjimų platforma ir LB CENTROlink

Didžiausių Lietuvos telekomunikacijų bendrovių kuriama momentinių mokėjimų platforma jungsis prie Lietuvos banko plėtojamos naujos kartos mažmeninių mokėjimų sistemos CENTROlink.
iliustracija2017-11-21 16:41:41

Lietuvos bankas per CENTROlink sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. Kartu su pirmąja banga Europoje Lietuvos bankas sudarė galimybę finansų įstaigoms savo klientams pasiūlyti pažangiausią mokėjimų naujovę.
iliustracija2017-11-21 16:30:55

Prokurorai apgynė viešąjį interesą

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pilnai patenkino Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2017 m. sausio 11 d. priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais.
iliustracija2017-11-21 16:17:39

Artėjant Kalėdų karštinei: trys žingsniai, kaip saugiai pirkti internetu

Artėjant Kalėdoms dovanų karštinės pradžią skelbia vis labiau Lietuvoje populiarėjantis „Juodojo penktadienio” (ang. Black Friday) išpardavimas, kuris persikėlė ir į elektroninę prekybą.
iliustracija2017-11-20 17:05:23

Pacientams receptinius vaistus įsigyti bus lengviau

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui.
iliustracija2017-11-20 16:39:51

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

Jau nebe pirmus metus skambantys Lietuvos verslininkų priekaištai, kad šalyje trūksta kvalifikuotų programuotojų bei inžinierių turi aiškų pagrindą. Būtent IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje.
iliustracija2017-11-20 16:35:13

Kaitlentės priežiūra: kokius puodus rinktis, kaip ją valyti, kad tarnautų ilgiau

Šiuolaikinė viryklė yra virtuvės šerdis, aplink kurią sukasi visa maisto ruoša. Buitinės technikos gamintojai rūpinasi, kad ji taptų vis labiau efektyvesnė ir patogesnė, tačiau žinoma – kaip daiktą prižiūrėsi, taip jis tau ir tarnaus.
iliustracija2017-11-20 16:21:50

Frakcijų vadovai sutarė dėl interpeliacijos ministrui Aurelijui Verygai

Pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Tvarkos ir teisingumo, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovai po susitikimo vieningai sutarė pradėti interpeliacijos procedūrą Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
iliustracija2017-11-16 16:29:35

Vyresniųjų klasių mokiniams - kompiuterinio projektavimo iššūkis

Lapkričio 20-24 dienomis Europos ir Lietuvos švietimo įstaigose vyksianti Europos profesinių gebėjimų savaitė jaunimui atneš daug galimybių susipažinti su įvairia profesine veikla. Viena tokių - pažintis su kompiuteriniu projektavimu.
iliustracija2017-11-16 16:16:11

Ką daryti, kad telefono akumuliatoriaus netektų krauti du kartus per dieną

Išmaniųjų telefonų gamintojai į savo įrenginius kasmet montuoja vis talpesnius akumuliatorius. Nepaisant to, dažnam telefono savininkui nuosavo įrenginio įkrovimas tapo kone tokiu pat ritualu, kaip dantų valymas – dažniausiai tą darome du kartus per dieną.
iliustracija2017-11-16 16:12:17

Vyriausybė nepritaria privalomam SIM kortelių registravimui

Vyriausybė nepritarė privalomam išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimui ir kovoje su telefoniniais sukčiais siūlo pasitelkti specifinį telefono aparato kodą (IMEI).
iliustracija2017-11-16 16:08:20

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje.
iliustracija2017-11-16 16:03:45

Verslo klasterizacija: 5 tendencijos Lietuvoje

Naujausiais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) užsakymu atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje identifikuojami 64 klasteriai. Prieš keliolika metų klasterių kūrimas Lietuvoje buvo veikiau eksperimentinė veikla, tačiau dabar prognozuojama, kad klasterių įtaka Lietuvos ekonomikai – tik stiprės.
iliustracija2017-11-16 15:59:03

Vairavimas ir vaistai – pavojus kelyje, kurį prisišaukiame patys

Lapkričio 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį, minima Pasaulinė žuvusių eismo įvykiuose atminimo diena. Šia proga ekspertai pabrėžia retai aptariamą pavojų, JAV plačiai eskaluojamą jau ne vienerius metus – už vairo dažnai sėda migdančių, raminančių ar reakciją kitaip bloginančių vaistų išgėrę žmonės, patys nesuprantantys, kad gali sukelti net mirtiną pavojų.
iliustracija2017-11-16 15:55:33

„Bitė“ perka technologijų bendroves „Stream Networks“ ir „LATNET Serviss“

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Latvija“ pasirašė sutartį dėl Latvijos technologijų bendrovės „Stream Networks“ ir jos antrinės įmonės „LATNET Serviss“ akcijų įsigijimo. Bendrovė Latvijos Konkurencijos tarybai įteikė prašymą pritarti šiam sandoriui.
iliustracija2017-11-16 15:51:20

Socialinis saugumas ir atsparumas „fake news“ – ES vadovų dėmesio centre

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį, lapkričio 17 d., išvyksta į Geteborgą, Švediją, kur dalyvaus ES vadovų susitikime. Šio susitikimo tikslas – stiprinti Europos žmonių socialinį saugumą.
iliustracija2017-11-15 11:40:45

Kodėl nevartojant elektros reikia mokėti už leistinąją naudoti galią?

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi Šiauliuose gyvenančio vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą, pasisakė, kad operatorius pagrįstai reikalauja objekto savininko mokėti už leistinąją naudoti galią, nepaisant to, kad jis nėra sudaręs sutarties ir nevartoja elektros energijos.
iliustracija2017-11-15 11:38:18

Kaip apsaugoti akis ir aplinką: organiniai šviesos diodai

Televizoriaus ekranas ant sienos apmušalų ar užuolaidų, dvipusis monitorius, ypatingos raiškos vaizdai –organinių šviesos diodų (OLED) lankstumas ir plotas atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes.
iliustracija2017-11-15 10:55:11

Naujos eros pradžia: išmaniųjų telefonų pramonę keičia dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas jau nebėra vien tik superkompiuterių dalis. Bendrovei „Huawei“ pristačius pirmąjį išmanųjį telefoną „Mate 10 Pro” su integruotu dirbtiniu intelektu, jis tapo prieinamas kiekvienam.
iliustracija2017-11-13 21:05:08

Daugelis sergančių nežino, nei kas yra antibiotikai, nei kaip juos vartoti

Lapkričio 13-18 dienomis pasaulyje minima supratimo apie antibiotikus savaitė. Visa savaitė antibiotikams skiriama ne be reikalo – sveikatos apsaugą radikaliai pakeitęs išradimas dažnai vartojamas neteisingai bei neatsakingai.
iliustracija2017-11-13 21:01:40

Tyrimas atskleidė: lietuviai nepakankamai rūpinasi savo saugumu kelyje

Saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ iniciatorius tarptautinių maršrutų operatorius „Lux Express“ atliko keleivių apklausą. Paaiškėjo, kad tik 71 proc. lietuvių užsisega saugos diržus važiuodami automobiliu, o autobusu – vos 36 proc. respondentų.
iliustracija2017-11-09 17:44:06

Naujoji karta galės tai, apie ką šiandien tik svajojame

Augant robotizacijos mastams, keičiasi darbo rinkos aplinka ir didelė dalis profesijų gęsta akyse. Greitai visai nebeliks kasininkų ir sandėlio darbuotojų. Į jų vietą stos robotai, gebantys dirbti našiau, greičiau ir be poilsio valandų. Šalia to, atsiras naujų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis.
iliustracija2017-11-09 17:36:48

Arūnas Valinskas įspėja tėvus: tai žlugdo vaikų mąstymą

„Galiu pripažinti, aš pats buvau labai padykęs, tai ir mano sūnūs „velnių priėdę", - laidos „Beatos virtuvė" vedėjai pasakoja TV laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas, - „juos auklėjau gana griežtai, mano reikalavimas buvo, kad jie mokytųsi.
iliustracija2017-11-09 16:53:29

Testuojame „Apple iPhone X“: apžvalga

Varle.lt mobiliųjų telefonų specialistų teigimu, net jeigu ir nelabai domitės išmaniųjų telefonų naujienomis, apie „iPhone“ norite to ar ne, girdite kasmet. Na, nebent nenaršote internete, nežiūrite televizijos, o užkemšat ausis ir užsidedat kokius nors tamsius izoliuojančios nuo tokio pobūdžio informacijos akinius.
iliustracija2017-11-09 16:40:38

Sveikesnio maisto beieškant: koks ir kodėl?

Sveikatinimo produktai – mažai girdėtas, tačiau organizmui itin naudingas maistas. „Maximos“ pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai pradeda maitintis sveikiau. Dietologė ir maisto tinklaraštininkė pataria– rinkdamiesi, ką valgyti neikime į kraštutinumus.
iliustracija2017-11-09 16:36:21

Už geriausią idėją, kaip užtikrinti vaikų saugumą internete, dovanos 20 tūkst. €

Socialinis verslas Lietuvos rinkoje pastaraisiais metais tampa vis aktualesne tema, tokį kurti ragina ir patyrę verslininkai, ir skirtingos organizacijos. Sąlygos kurti socialinį verslą šalyje labai palankios.
iliustracija2017-11-09 16:31:06

„Revel Systems“ Lietuvoje: naujas biuras, antras pagal dydį padalinys pasaulyje

Daugiau nei 500 mln. eurų vertinama, inovatyvius atsiskaitymo prekybos taškuose sprendimus visame pasaulyje teikianti JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“ toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.