Virtualios treniruotės yra puikus pasirinkimas lietingą dieną

Lietuvą pasiekusi mada sportuoti gryname ore tampa vis populiaresne laisvalaikio forma, tačiau dėl nepalankaus lietuviško klimato šią aistrą dažnai tenka iškeisti į treniruotes uždarose sporto salėse.

Išeitis, kuria gali pasinaudoti ne tik sporto profesionalai, bet ir namuose praktikuojantys sveikuoliai – virtualios realybės (VR) patirtimis grįstos treniruotės.

KTU Informatikos fakulteto (IF) Programų sistemų inžinerijos katedros vedėjas Tomas Blažauskas su studentų komanda ATEA yra sukūręs ne vieną virtualios realybės projektą, pritaikytą individualiam sportui, kuriuo galima užsiimti namuose, išvengiant sausakimšų sporto salių.

„Jau prieš trejus metus pradėjome aktyviai dirbti elektroninio sporto srityje, tad šiandien jau galime pasiūlyti išbandyti ne vieną treniruotę virtualioje realybėje: pasivažinėjimą dviračiu, sklandymą parasparniu virš KTU studentų miestelio, irklavimo ir jogos užsiėmimus su virtualiais treneriais“, – pasakoja T. Blažauskas.

Dviratininkų sporte – virtualiai integruotas treniravimosi režimas

Šiandien kasdienybė yra neįsivaizduojama be mobilaus telefono ir kitų skaitmeninių prietaisų, todėl net sporto salėse daugėja paslaugų, susijusių su virtualios realybės patirtimis. T. Blažauskas pataria išbandyti vieną iš galimybių – virtualų trenerį dviratininkų sporto srityje.

„Kai užsidedi akinius, patenki į miško dviračių keliuką. Be trasos žmogus mato dar vieną bendrakeleivę – savo asmeninę trenerę. Ji važiuoja tokiu greičiu, kad žmogus treniruodamasis efektyviai apkrautų savo širdies darbą. Trenerė savo darbą atlieka, atsižvelgdama į žmogaus širdies ritmą“, – pasakojo T. Blažauskas.

Šiam įrenginiui sukurti buvo panaudoti virtualūs „Samsung Gear“ akiniai, dviračio treniruoklis „BH Arctic“, „Unity“ žaidimų variklio technologijos, sukurta joms grafika. Sprendimas buvo realizuotas, išnaudojant dviračio programavimo sąsają, kuri leidžia, naudojantis „Bluetooth“, sužinoti greitį, širdies ritmą ir kitus parametrus.

„Dviračiams skirtų virtualios realybės sprendimų pasaulyje yra. Mūsų sprendimas skiriasi tuo, kad yra integruotas treniravimosi režimas, kuris remiasi širdies ritmo stebėsena“, – sakė T. Blažauskas.

Projektas yra patrauklus vartotojui, nes juo galima pasinaudoti tiek blogo oro sąlygomis, tiek išskirtinai visada šalia turėti asmeninį trenerį, kas nėra įmanoma dviratininkų sporto realybėje.

Analogų neturintys VR irklavimo ir sklandymo sprendimai

KTU programuotojai skatina fizinį aktyvumą, pasitelkdami virtualius žaidimo formatu pateiktus užsiėmimus, prasidedant nuo pasiplaukiojimo studentų sukurtame virtualiame Trakų Galvės ežere iki virtualaus sklandymo virš KTU Studentų miestelio.

„Tiek irklavimas, tiek sklandymas yra labai įdomios veiklos, tačiau dažnai blogo oro sąlygomis jomis juk negalima užsiimti. Virtualios realybės panaudojimas išsprendžia šią problemą, o žaidimo forma motyvuoja ir skatina žmones užsiimti fizine veikla, siekti kuo geresnių rezultatų“, – sakė T. Blažauskas.

Dėstytojo teigimu, virtuali realybė priartina žmogų prie realių situacijų ir suteikia papildomų pojūčių, lyginant su įprastais kompiuteriniais sprendimais.

„Nereikia tikėtis, jog virtuali realybė šiuo metu gali būti pilnaverčiu profesionaliems sportininkams skirtu prietaisu, tačiau netolimoje ateityje ji taps įprastu dalyku, kai patobulės virtualios realybės akiniai ir juos naudoti bus paprasta, kaip akinius nuo saulės“, – sakė T. Blažauskas.

Reali aplinka virtualioje erdvėje

Blažausko teigimu, virtualios realybės irklavimas ir sklandymas yra unikalūs ir analogų neturintys sprendimai Lietuvoje, kadangi jie abu atkuria realias aplinkas.

„Virtualios realybės irklavimas – tai unikalus sprendimas, nes yra atkuriama reali aplinka, kurioje vyksta irklavimo varžybos. Parasparnio simuliatorius buvo sukurtas bendradarbiaujant su techninės įrangos kūrėju Gediminu Sinkevičiumi. Toks sklandymas virš realios vietovės irgi yra unikalus dalykas pasaulyje“, – sakė dėstytojas.

Šiuos įrenginius galima išmėginti virtualios realybės patirčių parodose, įvairiuose pramoginiuose renginiuose, kaip „GameOn“, „Išmani Lietuva“, „#Switch!“, „Login“, kuriuose KTU programuotojai dalyvauja.

Virtualus jogos treneris namuose

Virtualų jogos trenerį kūrė jungtinė profesionalaus jogo ir KTU IF komanda, kurią sudarė programavimo srities magistro studijų absolventai Karolis Ryselis, Tautvydas Petkus, Cenker Canbulut ir dėstytojas T. Blažauskas.

„Dariau sistemą, kuri lygintų žmogaus judesius su šabloniniais judesiais. Jogos treneris ir pratimai yra įrašyti, todėl žmogus, matydamas savo įsitempimo lygį, gali žinoti, ar daro atitinkamą pratimą taisyklingai“, – pasakojo K. Ryselis.

Ryselio teigimu, šis išradimas turi sudėtingą technologinį sprendimą, nes žmonių judesių sekimo technologijos nėra patikimos, o pati sistema yra apjungta su smegenų bangų registravimo įrenginiu, kuriam dar nėra sukurta patogių programavimo įrankių.

„Šiuo metu projektui iki pilno užbaigtumo dar trūksta grafikos dizaino ir tada bet kuris, namie turintis įrenginį „Kinect“ ir didelį ekraną, galės užsiimti taisyklinga joga namie“, – sakė K. Ryselis.

Galimybė dirbti su naujausia įranga

Būsimas programavimo srities KTU doktorantas K. Ryselis džiaugiasi, jog studijuodamas magistrantūroje galėjo toliau gilintis ir dirbti su virtualaus jogos trenerio projektu „Yogamin“.

„Pasirinkau magistrantūros studijas ne tik dėl to, kad patiko Programų sistemų bakalauro studijos, bet ir dėl paties baigiamojo darbo, kurį norėjau toliau tobulinti. Magistro studijose yra daugiau savarankiško darbo ir dėmesys koncentruojamas į baigiamąjį magistrinį darbą. Net dėstomi moduliai kiekvienam asmeniškai skiriami ir orientuojami į baigiamąjį darbą“, – teigė K. Ryselis.

KTU absolvento teigimu, labai didelis privalumas ir kiekvienam informatikui aktualus motyvas, renkantis studijas – galimybė dirbti su naujausia įranga, kurią nemokamai siūlo universitetas ir kurios dar neįmanoma nusipirkti elektroninėse parduotuvėse.

„Galėjome dirbti su ta įranga, kurios dar nebuvo prekyboje. Dėstytojas parūpino tiek „Oculus Rift“, tiek „Kinect2“, kai dar nebuvo galima jų nusipirkti parduotuvėje. Dažnas perspektyvus studentas juk pagalvoja, kaip norėčiau pabandyti sukurti projektą su vienoka ar kitokia naujausia įranga, tačiau nesi tikras, ar projektas pavyks, o bandymo kaina – didelė“, – sakė K. Ryselis.

Daug kainuojanti įranga yra neįperkama puikias idėjas turintiems studentams, todėl dalis idėjų K. Ryselio teigimu, tiesiog miršta. Absolventas ir visa studentų komanda turėjo galimybę dirbti su šiuolaikiška įranga bei kurti projektus, kokius tik norėjo.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148