Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau.

„Samsung Mokykla ateičiai“ vadovės Baltijos šalims Ligos Bitės teigimu, nėra kitos išeities, kaip tik prisitaikyti prie skaitmeninės revoliucijos diktuojamų sąlygų ir iš anksto pasiruošti artėjantiems pokyčiams. Kokios savybės ateityje užtikrins sėkmę profesiniame gyvenime ir kokie įgūdžiai mums bus reikalingi?

Gebėjimas prisitaikyti

Anot Ligos Bitės, labai tikėtina, kad populiariausių ir geriausių ateities darbų šiandien dar net nėra, o kai kurioms, šiandien mums įprastoms profesijoms, gresia išnykimas. Štai šiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose „PwC“ atlikto tyrimo paskelbtoje ataskaitoje teigiama, jog net 38 procentus įvairių darbo vietų iki 2030-ųjų metų pakeis robotai.

Vargu ar kas iš mūsų gali tiksliai nuspėti ateitį, tačiau žmogus, sugebantis iš anksto atpažinti ateities tendencijas ir prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos bei įvairių jos diktuojamų iššūkių, turės kur kas didesnę galimybę tapti sėkmingu.

„Tam, kad gebėtume prisitaikyti prie greitai besikeičiančio pasaulio, mums reikalinga ne tik psichologinė stiprybė, noras nuolatos tobulėti ir augti, bet ir kritinis, o kartu ir kūrybiškas mąstymas – tai leis ne tik priimti mažiau klaidingų sprendimų savo profesiniame gyvenime, bet ir įžvelgti galimybes ten, kur kiti jų nemato. Tai ypač pravers ateityje, kuomet pasaulis dėl technologijų įtakos kasdien keisis dar sparčiau negu šiandien“, – kalba L. Bitė.

Programavimas ir gebėjimas efektyviai naudoti skaitmeninius įrankius

Programavimas ir skaitmeninis raštingumas yra vieni tų įgūdžių, kurie neabejotinai bus reikalingi ateities darbo rinkoje. Šias tendencijas aiškiai matome jau dabar. „Infobalt” ir „MOSTA” atlikta IT sektoriaus darbdavių apklausa parodė, kad per trejus metus IT specialistų poreikis išaugs net 83 procentais.

Bitės teigimu, pastebima, kad IT žinios ir gebėjimas naudotis įvairiais skaitmeniniais įrankiais yra vis reikalingesnis ir įvairiose, iš pirmo žvilgsnio su tuo nesusijusiose, profesijose – nuo policininko iki mokytojo.

„Kadangi jau dabar didelė dalis darbų keliasi į skaitmeninę erdvę, bus būtina išmanyti ne tik įvairių įrenginių veikimo principus, bet ir gebėti juos efektyviai pritaikyti priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, didėjant virtualios realybės technologijų įtakai, mokytojas vietoje įprasto dėstymo iš vadovėlio, galės mokymo medžiagą perteikti naudodamas virtualios realybės akinius ir specialiai sukurtas edukacines programas. Jeigu pedagogas nežinos, kaip tai padaryti, jis paprasčiausiai nebus konkurencingas rinkoje“, – tvirtina ji.

Savimotyvacija ir lyderystė

Šių metų pavasarį bendrovės „Samsung“ paskelbtoje „Atvirosios ekonomikos“ ataskaitoje prognozuojama, kad jau po trejų metų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. Populiarėjantis nuotolinis darbas atneš ir naujų iššūkių – prisiversti dirbti gali būti sunkiau.

Specialistės teigimu, pačiam planuojant savo darbų grafikus prireiks stiprios valios bei gebėjimo save motyvuoti ne tik dirbti, bet ir stiprinti profesines kompetencijas.

„Atsižvelgiant į darbo specifikos ateityje prognozes, lyderio savybės bus būtinos, ypač vadovaujančias pareigas užimsiantiems žmonėms. Gebėjimas sutelkti žmones vienam tikslui, juos įkvėpti, organizuoti produktyvų darbą ir kiti veiksniai, užtikrinantys organizacijos vystymąsi net ir tradicinėje darbo aplinkoje nėra lengvai įkandamas uždavinys. Tuo tarpu kuomet bene pusė pasaulio darbo jėgos dirbs laisvai samdomo specialisto darbą – tai taps dar sunkesne užduotimi“, – prognozuoja Liga Bitė.

Pasak specialistės, ateities darbo rinkai reikalingas savybes būtina ugdyti jau mokykloje, todėl labai svarbu investuoti ir į pedagogų kompetencijų stiprinimą.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148