Skaitmeninės darbo rinkos taisyklės

Darbo rinkos prognozės, vertinant 10–15 metų į priekį, didžiuliu greičiu ir toliau įtvirtina vieną svarbią kryptį – technologijas. Jos taps pagrindu tiek daugelyje verslo sričių – viskas bus dar labiau optimizuojama, analizuojama, programuojama bei reikalaus technologinių žinių, tiek asmeniniame gyvenime.

Šiuo metu Lietuvos IT sektoriuje labiausiai trūksta programuotojų, kompiuterių sistemų analitikų bei programinės įrangos testuotojų.

Pasak Europarlamentaro ir technologijų entuziasto Antano Guogos, šalyje šiuo metu fiksuojamas vidutiniškai dvigubai mažesnis programuotojų skaičius nei Europos Sąjungoje, kai tuo tarpu Estija turi net tris kartus daugiau programuotojų nei Lietuva. Skaičiuojama, kad šios kvalifikacijos specialistų trūkumas iki 2020 m. išaugs iki rekordinio skaičiaus – 83 proc., tad šalyje trūks net apie 11 tūkst. IT specialistų.

„Būdamas septynerių aš auginau pomidorus, o dabartinė ir dar ateinančios kartos – programuos. Netolimoje ateityje, kaip dar vieną užsienio kalbą, teks mokėti ir kažkokį kodą. Švietimas yra labai svarbu – tai mūsų status quo, tačiau mokytis niekada nėra per vėlu, nesvarbu, ar tau 7, 17, 27, ar 47 metai ir daugiau: svarbiausia prisitaikyti prie darbo rinkos diktuojamų sąlygų, – dalijasi mintimis A. Guoga. – Mano patirtis rodo tą patį – 2000-aisiais dirbau Honkonge, investuodavau pinigus, tada vieną dieną viską praradau ir įsiskolinau, tačiau prisitaikęs prie rinkos situacijos atsitiesiau. Lietuvoje pradėjau rinkti komandą internetinėms svetainėms kurti – suprogramavome naują pokerio naujienų platformą, kurios vertė dabar siekia keliasdešimt milijonų eurų.“

IT rinkos specialistai taip pat pabrėžia – technologinis raštingumas ateityje bus privalomas. „Programavimas iš esmės yra gana „jauna“, neskaitant mašininio programavimo, specialybė, tad su laiku natūraliai kis ir amžiaus grupės. Pastaruosius keletą metų matome besikeičiančią situaciją, kai įvairių kvalifikacijų žmonės pereina į programavimo ir kitas IT sritis – ieškoma užtikrintos darbo vietos, kur dažnai žadamas aukštas atlygis, – sako programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje įkūrėja Julija Rimšelė. – Tikėtina, kad per ateinančius 5–7 metus susidursime nebe su didelio nedarbo situacija, bet su darbo jėgos perskirstymo problema – globaliu mastu darbo rinkoje mūsų laukia persikvalifikavimo dešimtmečiai. Tuo pačiu keliame klausimą – ar įmanoma turėti ilgalaikį karjeros planą, kai technologijų galimybės auga greičiau, nei mes spėsime jas pasivyti?“

Prognozuojama, kad „nesaugiausi“ darbai, turintys 97–99 proc. tikimybę būti automatizuoti, yra telemarketingo specialistų bei prekybos centrų pardavėjų pozicijos, tuo tarpu kitose srityse automatizavimas padiktuos būtinybę darbuotojui būti technologiškai išprususiam, norint „įgalinti“ robotus dirbti.

A. Guogos patarimai, kaip pradėti kurti „tech“ karjerą ar verslą.

Žinios. „Kai sukaupi žinias – esi turtingas, o programavimo žinios šiandien ir rytoj bus reikalingos visiems. IT specialistai nebėra tik grynieji programuotojai – programavimo žinių reikia ir dizaineriams, pardavimo ar SEO specialistams, ir projektų vadovams, rinkodaristams, kadangi eidama link bendro tikslo komanda turi susikalbėti. Moderniame pasaulyje be minimalių technologinių žinių išgyventi bus sunku – mūsų laukia tokios naujos specialybės, kaip atminties papildymo chirurgai, dirbtinio intelekto inžinieriai ar, pavyzdžiui, hologramos darbo vietoje“, – dalijasi A. Guoga.

Atrasti sritį ir išspręsti problemą. Kiekvienas verslas, įrankis, mobilioji aplikacija, kompiuterinis žaidimas ar restoranas turi spręsti problemą – linksminti, gaminti maistą ar net pardavinėti pomidorus taip, kaip nori modernus vartotojas. Tad šiandien nereikia žmonių, kurie turi tik standartinių mokslų žinių – reikalingos asmenybės su būtinomis pagrindinėmis bazinėmis žiniomis ir išskirtine veikla, kuri išspręs problemą. Ir laimės tie, kurie vartotojo problemą išspręs ne senoje, o naujoje aplinkoje.

Užtikrinti gerą turinį ir mąstyti globaliai. Galima vieną po kito vardyti tarptautiniu mastu sėkmingus lietuviškus projektus – „Bored Panda“, „Vinted“, „Filippo Loreti“, „Transfer Go“ ir kt. Visi jie, kad atsirastų bei taptų sėkmingais, įvaldė skaitmeninės rinkos sąlygas – technologinį raštingumą bei gerą turinį, be to, sprendžia problemas. „Esmė – mąstyti globaliai, negalima mąstyti lietuviškai“, – pabrėžia A. Guoga.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147