Kariniai robotai – pramonė, jau šiandien kainuojanti 50 mlrd. dolerių per metus

Mokslinės fantastikos filmuose robotai už žmones daro viską: vairuoja, gamina valgyti ir net tampa lygiaverčiais pašnekovais. Tačiau tikrovėje prioritetai kitokie – kad ir kaip tobulėtų namams skirti robotai, kariniams pasaulis kasmet išleidžia dešimtis kartų daugiau.

Lietuviškos robotų gamintojos „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus įsitikinęs, kad per kelis ateinančius dešimtmečius karo lauke robotai visiškai pakeis žmones.

Jau dabar kariauja daugybė robotų

Katkus pasakoja, kad šiandien robotų industrija visame pasaulyje per metus kainuoja maždaug 90 mlrd. JAV dolerių. Ir nors turbūt dažniausiai aptariami pramonėje veikiantys mechanizmai, į savo rankas perėmę didžiosios dalies gamyklų veiklą, kariniai robotai investicijomis gerokai lenkia bet kokią kitą rūšį.

„Į karinių robotų industriją šiandien investuojama daugiau nei į visus likusius robotų tipus kartu sudėjus. Karui skirtiems robotams per metus išleidžiama apie 50 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu pramoniniai, medicininiai, gamybiniai ir humanoidiniai robotai gauna tik apie 40 mlrd. Todėl jei ieškome srities, kur robotai greičiausiai prilygs fantastikai, pirmiausia turėtume žiūrėti į karinę pramonę“, – aiškina „Factobotics“ vadovas.

Turbūt labiausiai paplitęs robotas – karinis dronas, valdomas per atstumą piloto, dažnai sėdinčio net ne toje pačioje šalyje. Tačiau plisti pradeda ir automatiniai tankai ar net automatiniai povandeniniai laivai, galintys įveikti didelius atstumus ir apšaudyti priešą, viduje neturėdami nei vieno gyvo žmogaus. Tuo tarpu sausumos kariuomenę palaiko ir moderni technika, nebūtinai skirta pačiam karui: tai robotai-nešikai bei robotai-vairuotojai.

Iki 2025 m. tikisi aplenkti gyvų kareivių skaičių

Karo robotų rinkoje akivaizdžiai pirmauja JAV. Todėl bandant prognozuoti, kaip atrodys ateities karai galima žiūrėti būtent į jų veiklos strategijas. Prognozuojama, jog JAV robotų skaičiumi karo lauke gyvus kareivius aplenkti neprireiks net dešimtmečio. Ir čia kalbame ne vien apie ore sklandančius dronus, bet ir žemėje patruliuojančias mašinas.

Tarp naujausių nuotoliniu būdu valdomų robotų galima rasti ir nykštukinių, stebėjimui skirtų išradimų, ir didžiulių naikinimo mašinų. Pavyzdžiui, MAARS (Modular Advanced Armed Robotic System) robotas, šiuo metu jau dislokuotas Irake. Ant vikšrų keliaujantis išradimas gali šaudyti, paleisti ašarines dujas ar akinančius spindulius ir net granatas. Analogiški robotai testuojami ir kuriami stengiantis rasti optimalią mašiną, veikiančią geriau už žmogų.

Tuo tarpu Rusijos robotų gamintojai renkasi kurti gerokai į gyvą karį panašesnes mašinas. Mokslininkų sukurtas FEDOR robotas primena „Roboto-policininko“ filmus ir rankose laiko du pistoletus. Tačiau kol kas ir vieni, ir kiti gali pasigirti tik nuotoliniu būdu valdomais prietaisais – lenktynes dėl karo pramonės lyderės vardo greičiausiai laimės valstybė, pirma ištobulinusi savaime veikiančius kovotojus.

Investicijos plaukia ir toliau

Dar šią vasarą Pentagonas paskelbė skirsiantis 11 mln. eurų projektui, turinčiam sukurti žmones ir savaeigę techniką sujungiančius būrius. Ir tai tik maža dalis bandymų rasti būdą į karines operacijas įtraukti dirbiniu intelektu besivadovaujančius mechanizmus. Prognozuojama, jog visiškai žmogaus pagalbos nereikalaujantys robotai karo pramonėje ims veikti po 10-15 metų.

„Kalbant apie karinius robotus, technologinis vienų šalių atotrūkis gali pasijausti labai skaudžiai. JAV galės siųsti į mūšius robotus, kurie net pralaimėjimo atveju nekainuos nei vieno kario gyvybės, o mažiau pažengusi šalis turės siųsti gyvus žmones. Žinoma, tada apie robotų pralaimėjimą nėra prasmės net kalbėti – įsivaizduokite, kad viena pusė stovi su akmenimis ir šakomis, o kita atskrenda su kosminiais laivais. Skirtumas tarp pažengusių ir atsilikusių valstybių bus siaubingas“, – neabejoja J. Katkus.

Tai matydamos didžiosios valstybės stengiasi laimėti mūšį dėl sėkmingo dirbtinio intelekto integravimo į karo technologijas. JAV šiuo metu Rusiją bei Kiniją lenkia, tačiau ekspertai perspėja, kad matuojant karinę jėga visą situaciją aukštyn galva apversti gali net vienas išradimas.

Plačiau šias temas ekspertai pristatys Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“, vyksiančiame spalio 12-13 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių ateities tema organizuojamų renginių šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147