Kada aukštojo mokslo studijos visiškai persikels į internetą?

Studijos aukštosiose mokyklose daugelį studentų baugina savo kaina, jas nebūtinai paprasta derinti su darbu, o įgytos žinios ir gebėjimai toli gražu negarantuoja, kad į darbo rinką įsilieti bus paprasta. Šie nuogąstavimai kamuoja ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių studentus, tad vis sparčiau populiarėja nuotolinis mokymasis internetu.

Spalio mėnesį į Vilniaus inovacijų forumą „Inovation Drift“ atvykstantis inovacijų plėtros tinklo „Silicon Vikings“ valdybos narys Eilifas Trondsenas sako, kad vykstančių permainų bijoti neverta, nes jos ne tik atpigins mokslą, bet ir padarys jį visiems prieinamu.

Nuotolinis mokymasis - švietimo ateitis

Per gana trumpą laiką pasaulyje išpopuliarėję vadinamieji MOOC – masiniai atvirieji internetiniai kursai leidžia neiškėlus kojos iš namų studijuoti keliems šimtams, ar net tūkstančiams studentų tuo pat metu jų pasirinktą dalyką. Kiekvienas studijuojantis paskaitų medžiagą gauna internetu, daugiau mokosi savarankiškai, o išklausius visą kursą vyksta atsiskaitymai.

„Per penkerius metus MOOC kursuose besimokančiųjų skaičius nuo 300 tūkst. išaugo iki 35 mln. Tokį mokymosi būdą drąsiai galima įvardinti, kaip naują ir reikšmingą švietimo rinkos dalyvį, siūlantį didžiausią mobilumą, bei sulaukiantį vis daugiau pripažinimo. Jau dabar kai kurie privatūs universitetai teikia specializuotus sertifikatus technologijos mokslų sričių absolventams baigusiems trumpesnius – 4 savaičių, ar poros mėnesių trukmės kursus atliekamus nuotoliniu būdu. Tad tai nėra miglotos spėlionės apie tai, kaip gyvensime ateityje, šie pokyčiai vyksta jau dabar“, – teigia profesorius E. Trondsenas.

Nors daugelyje šalių nuotolinis mokymasis internetu vis dar priskiriamas neformaliam mokymusi ar net savišvietai, tačiau prognozuojama, jog netolimoje ateityje nuotoliniu būdu įgytos kompetencijos galės būti ne tik formaliai patvirtinamos, bet ir taps darbdavių vertinamos ne ką mažiau nei aukštojo mokslo diplomas.

Pasak E. Trondseno, intensyvesnis technologijų integravimas į mokymosi procesą leistų daugeliui geriausių užsienio universitetų teikti kokybiškas studijų programas visame pasaulyje gerokai mažesne kaina ir prisitaikant prie spartaus šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ritmo. Taip drauge išsprendžiamos ir logistinės bei mobilumo problemos, stabdančios kai kuriuos abiturientus, norinčius mokslo siekti toli esančiuose universitetuose.

Lietuviai vis dar skeptiški

Po truputį pokyčiai pastebimi ir Lietuvoje. Kauno technologijos universitete (KTU) jau dabar yra viena visiškai nuotoliniu būdu dėstoma studijų programa, kai kurių paskaitų vaizdo įrašus galima stebėti internete, o daugelis kalbų mokyklų teikia galimybę kursus lankyti nuotoliniu būdu. Kita vertus, Lietuvoje tokio tipo aukštojo mokslo studijas, o ne savišvietos kursus, daugelis vis dar vertina gana skeptiškai.

„Skepticizmo yra iš abiejų pusių. Toks mokslas studentams gal ir patrauklus, tačiau vis dar neįprastas, nes galvodami apie universitetą vis dar mąstome apie auditorijas ar kurso draugus. Nuotolinio mokymosi metu tai tampa visiškai nebeaktualu. Kitas aspektas – dėl atsiskaitymų kylančios dėstytojams. Jei atsiskaitymo metu auditorijoje yra dėstytojas, pats procesas yra patikimesnis. Tuo tarpu jeigu studentas laiko testą nuotoliniu būdu, sunku būti visiškai tikram, ar jis tai daro savarankiškai”, – teigia KTU Programų inžinerijos katedros lektorius ir studijų krypties programų vadovas Ramūnas Kubiliūnas.

„Silicon Vikings“ atstovas savo ruožtu teigia, kad labiausiai išloš tie universitetai ir valstybės, kurios sugebės šiuos naujus mokymosi būdus integruoti greitai ir veiksmingai.

„Gyvename technologinio perversmo laikais. Tikiu, jog tai bus būdas išspręsti daugelį šiandieninių švietimo problemų. Potencialas didelis, kaip tai pavyks – pamatysime jau labai greitai“, – įžvalgomis dalinasi E. Trondsenas.

Į Lietuvą E. Trondsenas atvyksta Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ proga. Spalio 12-13 dienomis vyksiantis forumas – didžiausias ateities technologijų bei bendradarbiavimo tema organizuojamas renginys Baltijos jūros regione. Jo metu į Lietuvą atvyks daugiau kaip 50 visame pasaulyje žinomų mokslininkų, verslo pasaulio atstovų bei futurologų, kurie ne tik dalinsis savo patirtimi ir įžvalgomis, bet ir ieškos bendradarbiavimo galimybių bei verslo nišų.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148