iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Kas laimės: lietuviškos technologijų baimės ar mašinos?

2017-10-04 11:37:08

Kaip keičiantis technologijoms keičiasi pasaulis aplinkui? Ar mes tikrai pasiruošę visas jas priimti išskėstomis rankomis? Kokia Lietuvos vieta besikeičiančiame pasaulyje? Apie tai kalbamės su informacinių technologijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi.

– Ar gali tokia maža šalis kaip Lietuva išlikti konkurencinga šiuolaikinėje rinkoje? Ko tam reikia?

– Iš tiesų, kalbant tik apie mūsų šalies infrastruktūrą – apie mūsų turimą internetą, mobilų ryšį, lazerių rinką, biotechnologiją, vaistų kūrimo struktūras ir t.t., esame netgi labai neblogoje padėtyje. Ir didieji universitetai atrodo puikiai – KTU rengia puikius inžinierius ir programuotojus, VU vysto puslaidininkių fiziką ir biotechnologijas, kurioms skirtos moderniausios laboratorijos. Juk už indėlį vystant „CRISPR/Cas“ genų modifikavimo technologiją lietuviai visai rimtai būtų galėję pretenduoti ir į Nobelio premiją.

Taip pat, lyginant su kitomis net Europos šalimis, visai aktyviai diegiame naujoves – tai ir išvystytos bankų elektroninės paslaugos, plačiai naudojamas elektroninis parašas, daugybė be popieriaus veikiančių įrankių. Bet kalbant apie tolesnį technologijų diegimą į kasdienį gyvenimą ar konkurencingumą su Vakarų valstybėmis, vien verslo pastangų nepakaks.

Verslas negali priversti kliento kažkaip elgtis – jis negali uždaryti parduotuvės ir liepti žmogui pirkti tik internetu ir mokėti išmaniu telefonu. Taip saugiau, patogiau ir greičiau, tačiau tam reikia postūmio, nes žmonės, ypač vyresni, tiesiog pripratę prie eilių. Galų gale, verslas darys tik tai, kas naudinga, todėl be vyriausybės pastangų visos šalies mastu pokyčiai vyks daug lėčiau.

– Minite įpročius stovėti eilėse. Ar tam tikras nenoras priimti inovacijų ryškus ir susiduriant su kitomis technologijomis?

– Mes, lietuviai, turime labai daug nepagrįstų įsitikinimų arba baimių. Vienas iš pavyzdžių – elektroninis balsavimas. Bijome, kad tai labai nesaugu, kad kažkas padirbs rezultatus. Tačiau nupirkti ar įmesti popierių dar paprasčiau – nes mažiau apsaugos lygių. Bijome kažkokių beveidžių programišių internete, asmeninių duomenų saugumo, o ar saugu vakare eiti į parduotuvę? Ir, šiaip, jei jau tikrai bijome, tai ar pasirūpinam geru slaptažodžiu? Visų technologijų ir naujovių problema ta, kad pasidžiaugę žmonės būtinai jų išsigąsta.

Dabar nuolat akcentuojamas duomenų rinkimas, kurio bijoma iki galo nesuprantant, kam tai vykdoma. O kai miške nužudoma mergina, visi piktinasi, kodėl nebuvo galima jos rasti greičiau, reikalauja tikslaus vietos nustatymo. Bet juk tam ir reikia rinkti duomenis, ko mes taip bijome. Taigi, gal reikėtų pasirinkti, ar reikalauti, kad apie mus nebūtų renkama informacija, ar kad mums teiktų paslaugas, kurioms tų duomenų reikia.

Man labai patiko, ką kažkada apie Baltijos šalis sakė vienas iš „Skype“ įkūrėjų: mūsų problema ta, jog esame nepakankamai alkani. Ir ne todėl, kad labai gerai uždirbame ar visada sočiai valgome, o todėl, jog niekada neragavome gero maisto. Judėjimo variklis yra alkis. Žinių, garbės, pinigų, pripažinimo. Daug kas technologijų versle pripažįsta, kad didžiausias jų priešas yra ne konkurentai, ne kiti produktai, o žmonių nenoras nieko keisti. Dauguma įsitvėrę senų įpročių ir jiems visiškai nesvarbu, kad yra geresnių, greitesnių būdų pasiekti tikslo. Vėl grįžome prie vakarų parduotuvių eilėse.

– Ar tai nėra visose šalyse matoma problema?

– Status quo požiūris matyti tikrai ne vien Lietuvoje. Bet kaip maža šalis, turime problemą – jei Londone atsiranda įdomi idėja, net jei ją iškart priima labai mažai kas, to „mažai“ vis tiek pakanka, kad ji pradėtų gyvuoti ir augti. O mūsų rinka visa mažytė, todėl sudominę tik mažą jos procentą turėsime tiek nedaug klientų, kad vystyti idėjos toliau nebus kaip.

– Tačiau šiandien, kai net startuoliai iškart galvoja apie eksportą, maža rinka greičiausiai nėra toks svarbus veiksnys, kaip anksčiau?

– Visi džiaugiasi lietuvių programuotojais ir inžinieriais, o gerų, Vakaruose dirbti galinčių verslininkų ar vadybininkų neturime. Todėl galiausiai startuoliai turi emigruoti arba susirasti vadybininkus užsienyje. Žinoma, kaip ir visur, yra išimčių. Štai, „Deeper“ – kompanija, kuri gamina inovatyvų produktą Lietuvoje ir parduoda visame pasaulyje. Visgi kol kas mes daugiau eksportuojame savo darbą.

Vizionieriai, tokie žmonės, kurie įkūrė „Google“, „Tesla“, skiria milžiniškas lėšas neįtikėtinoms svajonėms ir ateities vizijoms įgyvendinti. Nesakau, kad valstybė taip turi daryti, tačiau Lietuvoje trūksta apsisprendimo ir analizės, kokias naudingas svajones, kokius projektus realizuoti ir finansuoti. Šį klausimą tiesiog genialiai išsprendęs Izraelis – šalis kuriai technologiniai startuoliai generuoja milžiniškus pinigus.

Ten vyriausybė stengiasi investuoti kuo plačiau, bet nedaug ir kuo daugiau, bet itin siaurai. Taigi, pradedantys jaunuoliai visada gaus minimalių naudų, kad galėtų imtis idėjos įgyvendinimo. O rimčiausia ekspertų komisija visada patars vyriausybei į kokį projektą verta dėti dideles sumas, kad po to uždirbtų. Taip ir valstybė pinigų nepraranda, ir idėjų kupini žmonės gauna paramą.

Manau, kad mūsų šalyje technologinė ateitis turi daug potencialo. Lietuviai turi savybę save nuvertinti, bet kai kas nors kur nors prasiveržia, tada atsiranda labai didžiulis tikėjimas tuo. Klasikinis tokio tikėjimo pavyzdys – krepšinis. Tad, jeigu kažkas prasiverš moksle, technologijų ar verslo srityje ir parodys, kad tai įmanoma – atsiras ir susidomėjimas, ir pasekėjai. Na, taip, reikia Lietuvai rasti savo „Skype“ legendą.

– Kalbant apie proveržius – ar nebus taip, jog bet koks skepticizmas išnyks sulig nauju tikrai inovatyviu išradimu?

– Neseniai Izraelyje teko klausyti lektoriaus, kuris provokuodamas įrodinėjo, jog anksčiau gyvenome pagal Dievą, t.y. Bibliją, XIX a. pradėjome gyventi pagal save, t.y. liberalizmą, o ateity gyvensime pagal kompiuterį. Ateities dievas bus neklystantis kompiuteris, kurio jau dabar pradedame klausyti.

Taigi, artėja tas laukiamas ir toks baisus dirbtinio intelekto amžius. Ne to, kur robotas sėdi ir plepasi su tavimi, o to, kuris žino atsakymus, nes moka analizuoti duomenis. Dirbtinis intelektas žino, ką žmonės daro Facebooke, kokie jų pomėgiai, kokie draugai, ką jie perka ir veikia laisvalaikiu, todėl gali nustatyti tam tikras tendencijas.

Mes judame link tokio dirbtinio intelekto ir jo valdomos globalios informacijos. Bet skepticizmo dėl to kol kas tik daugėja. Gal ir gerai – juk sako, kad ginčuose gimsta tiesa.

– Skamba gundančiai ir kraupiai. Ar tikrai galime kažkada tikėtis mašinos, kuri atspės ateitį?

– Dirbtinis intelektas gali prognozuoti, bet jis prognozuoja remdamasis tuo, kas buvo. Jis neturi iliuzijų ir tuo yra geresnis už žmogų, kuris visada įsivaizduoja, kad kažko pasimokė, kad kažkas yra neįmanoma, kažkas nebegali kartotis. Kompiuteris tiria sąlygas, aplinkybes, įpročius ir tiesiog mato visus pasikartojimus.

Nemanau, kad dirbtinis intelektas prognozuos tai, kas vyks po 50-ies metų, nes neįsivaizduoju, koks skaičiavimas padėtų nuspėti proveržius ar genijus. Netikiu, kad dirbtinis intelektas galėtų prognozuoti Leonardo Da Vinčio gimimą – tai išimtis. Bet tokia išimtis gali daug ką keisti, todėl ilgalaikę prognozę reikėtų nuolat koreguoti.

Be to ir geriausią prognozę gali griauti žmogaus valia – gal jis gali tapti puikiausiu pasaulyje futbolininku, tačiau gali ir palysti po mašina bei nusilaužti koją. Ir viso to dabar nesuskaičiuos joks kompiuteris pasaulyje. Kita vertus, akivaizdu, kad aš klystu – juk visi ateities prognozuotojai žmonės klydo.

– Ar pats į technologijų ateitį žiūrite labiau optimistiškai ar pesimistiškai?

– Visada buvo nihilistų ir optimistų, o tiesa visada būdavo kažkur per vidurį. Yra vienas trečiojo dešimtmečio filmas apie ateitį, kurio pradžioje girdime diktoriaus žodžius: „Kadangi neseniai baigėsi pats baisiausias žmonijos karas, daugiau karų nebebus ir žmonės skirs savo pastangas gerovei kelti. Miestuose...“ Na, kas buvo po to, puikiai žinome... Todėl aš dabar tiesiog labai laukiu didžiųjų išradimų, kelionių į kosmosą, neribotos energijos iš šaltosios sintezės ir tikiuosi, kad viso to nesustabdys mūsų pačių baimės.

– Esate vienas Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ moderatorių? Ko tikitės iš šio renginio?

– Tikiuosi, kad ten dalyvausiantys lietuviai užmegs ryšius su užsienio ekspertais. Tai labai plačias temas apimantis forumas, bet labiausiai aš laukiu konkrečių įvykių. Nesvarbu, gal lietuvių mokslininkai užmegs kontaktą su „Hyperloop“ kūrėjais, gal verslas ras ką pasiūlyti NASA. Nesvarbu dėl ko ir kaip, kiekvienas toks kontaktas duoda milžinišką naudą ir leidžia konferenciją vadinti vykusia.

Fotosesijos dovanų kuponas - gera dovana
paslauga
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-12-18 18:02:36

Vienas dalijimosi automobilis atstoja 7 įprastus

Dalijimosi automobiliai, pirmenybė kirsti sankryžas viešajam transportui, jo parko atnaujinimas – tai tik keletas būdų, kurie padėtų sumažinti nuolatines automobilių spūstis ir leistų įkvėpti gryno oro mieste, o ne už keliasdešimties kilometrų nuo jo.
iliustracija2018-12-18 17:56:50

„Pramonės skaitmeninimas LT“ paraiškose prašomas - 66 mln. Eur. finansavimas

Pasibaigus priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ kvietimo paraiškų vertinimui, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA įvertino 120 paraiškų. Prašomas finansavimas būsimiems projektams yra daugiau nei 66 mln. Eur.
iliustracija2018-12-18 17:53:31

Daugiausia „Smart-ID“ vartotojų – Lietuvoje

Per šiuos metus skaitmeninio identifikacijos sprendimo „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje padaugėjo tris kartus – dabar juo naudojasi daugiau kaip 600 tūkst. šalies gyventojų. Baltijos šalyse Estijos IT bendrovės „SK ID Solutions“ sukurtu įrankiu iš viso naudojasi 1,5 mln. žmonių.
iliustracija2018-12-17 15:33:40

Dirbtinis intelektas leis neregiams „pamatyti“ emocijas

Balsu mes perduodame tik apie trečdalį visos informacijos. Didelę dalį komunikacinių žinučių žmonės vieni kitiems perduoda ne balsu, o emocijas atspindinčiomis veido mimikomis ar rankų judesiais. Aklieji ir silpnaregiai taip komunikuoti negali.
iliustracija2018-12-17 15:28:13

Laikrodžių gamintojas „Fitbit“ pristato pažangius atnaujinimus

Fitbit“ pristato atnaujinimus: „Fitbit OS 3.0“. „Fitbit“ programėlių galeriją papildys net 10 pasaulyje pripažintų sveikatos ir fitneso programėlių, kurios sinchronizuosis su Fitbit kaupiamais duomenimis ir pateiks gilias, personalizuotas įžvalgas. Taip pat sukurta patogi prieiga prie duomenų „Fitbit“ bendruomenės programėlių kūrėjams.
iliustracija2018-12-17 15:24:10

Lietuva pasirengusi deryboms su kaimynais dėl nuolatinio laiko pasirinkimo

Europos Sąjungai (ES) ketinant atsisakyti sezoninio laiko keitimo, Lietuva yra pasirengusi svarstyti būsimo nuolatinio – vasaros ar žiemos – laiko pasirinkimą su kaimyninėmis valstybėmis.
iliustracija2018-12-14 12:34:38

5 dalykai, kuriuos turite žinoti apie modernių namų gyventoją – rekuperatorių

Žiemai vis drąsiau žnaibant mums skruostus tikru naujakurių galvosūkiu tampa drėgmės lygis namuose ir namų vėdinimas. Vieni jų kaip tik šiuo metu planuoja užbaigti vidaus apdailą, kiti, jau įsikūrę, po vėsesnės nakties rytą pasitinka aprasojusiais ar net iš vidaus apšalusiais langais.
iliustracija2018-12-14 12:28:14

Plėšiko nesėkmė: naikindamas įkalčius, sunaikino ir grobį

Praeivę apiplėšęs 30-metis radviliškietis ne tik moteriai padarė žalos, bet ją patyrė ir pats - naikindamas įkalčius, per žioplumą sudegino ir grobį. Gruodžio 7-osios rytas į darbą skubančiai 63 metų Radviliškio gyventojai buvo nenusisekęs.
iliustracija2018-12-14 12:23:55

Vaikų vaizduotę lavina LNDT kūrybinės dirbtuvės „Knyga be paveikslėlių“

Lavinti vaikų vaizduotę, skatinti juos skaityti ir laisvai reikšti savo mintis – tokie yra kūrybinių dirbtuvių „Knyga be paveikslėlių“ kūrėjų tikslai. Lietuvos nacionalinio dramos teatro įgyvendinamas projektas, skirtas 5–9 metų vaikams ir vyksta įvairiose Lietuvos mokyklose arba vaikų dienos centruose.
iliustracija2018-12-14 12:21:33

Būsto įperkamumas Vilniuje − vienas aukščiausių istorijoje

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente buvo stebimi ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. Kaip tai paveikė gyventojų galimybes įpirkti būstą ir kokios tendencijos būsto rinkoje vyraus kitąmet?
iliustracija2018-12-14 12:16:44

Bankai daugiau skolino ir daugiau uždirbo, laukiama konkurencijos pokyčių

Mūsų šalyje veikiantys bankai ir filialai šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje klientams buvo paskolinę beveik 1,2 mlrd. Eur daugiau nei prieš metus. Į rinką ateinantys specializuoti bankai teikia lūkesčių dėl stiprėsiančios konkurencijos.
iliustracija2018-12-14 12:05:09

5 namų vietos, kuriose per šventes vaikų tyko didžiausi pavojai

Neįprastai daug laisvų dienų per didžiąsias metų šventes daugelį nuteikia optimistiškai, tačiau draudikai perspėja, kad ilgas šventinis laikotarpis gali pažerti papildomų rizikų – laisvu laiku besidžiaugiantys ir įsidūkę vaikai net ir namų aplinkoje patiria skaudžias traumas bei gali atsidurti ligoninės priimamajame.
iliustracija2018-12-14 12:02:47

Vilniuje bus įrengta apie 60 elektromobilių įkrovimo stotelių

Daugiausiai elektromobilių turinti sostinė plečia infrastruktūrą – jau kitąmet sostinėje bus įrengtos 59 didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, kurių daugumoje vos per 30 minučių bus galima pasikrauti elektra varomą automobilį.
iliustracija2018-12-14 11:56:30

5 šių laikų inovacijos, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti

Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais.
iliustracija2018-12-14 11:41:22

5 išmanūs patarimai, kaip paprasčiau pasiruošti Kalėdoms

Gruodžiui įpusėjus, gatvėse prasidėjo spūstys, darbų, kuriuos reikia atlikti iki Kalėdų, tik daugėja, o dovanų paieškoms skirtas laikas – trumpėja. Tačiau viso šio prieššventinio streso išvengti gali padėti išmaniosios programėlės.
iliustracija2018-12-14 11:38:46

Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?

Prasidėjęs išmaniųjų telefonų bumas kartu su savimi į pasaulį atnešė ir įrenginiams skirtas programėles. Kai atrodė, kad jos vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir yra nepakeičiamos įvairiose gyvenimiškose situacijose, ėmė daugėti ženklų, kad greitai mobiliųjų aplikacijų gali ir nebelikti.
iliustracija2018-12-14 11:35:27

Savivaldybėms – ES lėšos nemokamo belaidžio interneto ryšio zonoms

Devyniolika Lietuvos savivaldybių, suskubusių atsiliepti į pirmąjį Europos Komisijos (EK) iniciatyvos „WiFi4EU“ kvietimą, galės pasinaudoti 15 tūkst. eurų vertės čekiais belaidžio interneto ryšio zonoms viešosiose erdvėse įrengti.
iliustracija2018-12-12 07:55:24

Įsigaliojo Reglamentas dėl nepagrįsto geografinio blokavimo

Nuo š. m. gruodžio 3 d. įsigaliojo ir buvo pradėtos taikyti 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo (toliau – Reglamentas) nuostatos.
iliustracija2018-12-11 14:24:34

Startuolių idėjų tendencijos – kur link keliauja inovatyvūs verslininkai

Visas pasaulis šiandien išgyvena didžiulį informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto skverbimąsi į verslo aplinką – automatizuojami procesai ar balsu valdomi įrankiai yra šių dienų tendencija.
iliustracija2018-12-11 14:21:02

Lietuva vis dar išlieka valstybe – importuotoja

Visos trys Baltijos valstybės gali pasidžiaugti išaugusiomis tarptautinės prekybos apimtimis, tačiau visos jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. Tai rodo naujausi Bloomberg agentūros duomenys.
iliustracija2018-12-11 14:17:02

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio stabilumo. Lietuva – ne išimtis. Tačiau, ekspertų teigimu, keli paprasti sprendimai gali padėti šias baimes greitai įveikti ir jaustis ramiau dėl savo ateities.
iliustracija2018-12-11 14:15:03

Perkantiems būstą: į kokį investuoti, kad būtų paprasta parduoti po 10 metų?

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“.
iliustracija2018-12-11 14:06:47

Ar jūsų namų elektronika efektyviai naudoja energiją?

Patarimai, kaip teisingai išsirinkti prietaisus namams. Vienas iš svarbiausių faktorių, į kurį būtina atsižvelgti renkantis namų elektroniką, yra šių prietaisų energijos vartojimo efektyvumas.
iliustracija2018-12-07 17:41:17

Realybė virtuali, jos vaisiai - realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins?
iliustracija2018-12-07 17:37:42

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui

Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai.
iliustracija2018-12-06 17:05:01

Ekonomika auga, tačiau lietuviai skolinasi vis daugiau

Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %.
iliustracija2018-12-06 16:56:27

LRTK aptartos priemonės neteisėtam televizijos programų priėmimui užkirsti

2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva įvyko diskusija dėl priemonių neteisėtam televizijos programų priėmimo užkirtimui Lietuvos teritorijoje.
iliustracija2018-12-06 12:21:48

Gyvūnams padedančios technologijos: nuo išmanaus antkaklio iki virtualios tvoros

Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.
iliustracija2018-12-06 12:01:24

Maisto pristatymo į namus platforma nuspės pati, kiek lietuviai norės valgyti

Maisto rinkos tyrimų bendrovės „Technomic“ duomenimis, net 86 proc. vartotojų visame pasaulyje bent kartą per mėnesį užsisako maisto į namus. Trečdalis vartotojų renkasi maisto pristatymą į namus dažniau, nei tą darė prieš metus.
iliustracija2018-12-06 11:41:54

Pirmą kartą bus galima pamatyti didžiausią Lietuvoje rastą aukso lobį

Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojamas mūsų šalyje rastas didžiausias aukso lobis. Paslaptimis ir legendomis apipintas radinys vienai dienai sugrįžta ten, kur buvo rastas – į Šilalės kraštą. Prieš 92 metus Nasvytalių kaime (Kvėdarnos sen., Šilalės r.) atsitiktinai atkastas lobis yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.