iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Kas laimės: lietuviškos technologijų baimės ar mašinos?

2017-10-04 11:37:08

Kaip keičiantis technologijoms keičiasi pasaulis aplinkui? Ar mes tikrai pasiruošę visas jas priimti išskėstomis rankomis? Kokia Lietuvos vieta besikeičiančiame pasaulyje? Apie tai kalbamės su informacinių technologijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi.

– Ar gali tokia maža šalis kaip Lietuva išlikti konkurencinga šiuolaikinėje rinkoje? Ko tam reikia?

– Iš tiesų, kalbant tik apie mūsų šalies infrastruktūrą – apie mūsų turimą internetą, mobilų ryšį, lazerių rinką, biotechnologiją, vaistų kūrimo struktūras ir t.t., esame netgi labai neblogoje padėtyje. Ir didieji universitetai atrodo puikiai – KTU rengia puikius inžinierius ir programuotojus, VU vysto puslaidininkių fiziką ir biotechnologijas, kurioms skirtos moderniausios laboratorijos. Juk už indėlį vystant „CRISPR/Cas“ genų modifikavimo technologiją lietuviai visai rimtai būtų galėję pretenduoti ir į Nobelio premiją.

Taip pat, lyginant su kitomis net Europos šalimis, visai aktyviai diegiame naujoves – tai ir išvystytos bankų elektroninės paslaugos, plačiai naudojamas elektroninis parašas, daugybė be popieriaus veikiančių įrankių. Bet kalbant apie tolesnį technologijų diegimą į kasdienį gyvenimą ar konkurencingumą su Vakarų valstybėmis, vien verslo pastangų nepakaks.

Verslas negali priversti kliento kažkaip elgtis – jis negali uždaryti parduotuvės ir liepti žmogui pirkti tik internetu ir mokėti išmaniu telefonu. Taip saugiau, patogiau ir greičiau, tačiau tam reikia postūmio, nes žmonės, ypač vyresni, tiesiog pripratę prie eilių. Galų gale, verslas darys tik tai, kas naudinga, todėl be vyriausybės pastangų visos šalies mastu pokyčiai vyks daug lėčiau.

– Minite įpročius stovėti eilėse. Ar tam tikras nenoras priimti inovacijų ryškus ir susiduriant su kitomis technologijomis?

– Mes, lietuviai, turime labai daug nepagrįstų įsitikinimų arba baimių. Vienas iš pavyzdžių – elektroninis balsavimas. Bijome, kad tai labai nesaugu, kad kažkas padirbs rezultatus. Tačiau nupirkti ar įmesti popierių dar paprasčiau – nes mažiau apsaugos lygių. Bijome kažkokių beveidžių programišių internete, asmeninių duomenų saugumo, o ar saugu vakare eiti į parduotuvę? Ir, šiaip, jei jau tikrai bijome, tai ar pasirūpinam geru slaptažodžiu? Visų technologijų ir naujovių problema ta, kad pasidžiaugę žmonės būtinai jų išsigąsta.

Dabar nuolat akcentuojamas duomenų rinkimas, kurio bijoma iki galo nesuprantant, kam tai vykdoma. O kai miške nužudoma mergina, visi piktinasi, kodėl nebuvo galima jos rasti greičiau, reikalauja tikslaus vietos nustatymo. Bet juk tam ir reikia rinkti duomenis, ko mes taip bijome. Taigi, gal reikėtų pasirinkti, ar reikalauti, kad apie mus nebūtų renkama informacija, ar kad mums teiktų paslaugas, kurioms tų duomenų reikia.

Man labai patiko, ką kažkada apie Baltijos šalis sakė vienas iš „Skype“ įkūrėjų: mūsų problema ta, jog esame nepakankamai alkani. Ir ne todėl, kad labai gerai uždirbame ar visada sočiai valgome, o todėl, jog niekada neragavome gero maisto. Judėjimo variklis yra alkis. Žinių, garbės, pinigų, pripažinimo. Daug kas technologijų versle pripažįsta, kad didžiausias jų priešas yra ne konkurentai, ne kiti produktai, o žmonių nenoras nieko keisti. Dauguma įsitvėrę senų įpročių ir jiems visiškai nesvarbu, kad yra geresnių, greitesnių būdų pasiekti tikslo. Vėl grįžome prie vakarų parduotuvių eilėse.

– Ar tai nėra visose šalyse matoma problema?

– Status quo požiūris matyti tikrai ne vien Lietuvoje. Bet kaip maža šalis, turime problemą – jei Londone atsiranda įdomi idėja, net jei ją iškart priima labai mažai kas, to „mažai“ vis tiek pakanka, kad ji pradėtų gyvuoti ir augti. O mūsų rinka visa mažytė, todėl sudominę tik mažą jos procentą turėsime tiek nedaug klientų, kad vystyti idėjos toliau nebus kaip.

– Tačiau šiandien, kai net startuoliai iškart galvoja apie eksportą, maža rinka greičiausiai nėra toks svarbus veiksnys, kaip anksčiau?

– Visi džiaugiasi lietuvių programuotojais ir inžinieriais, o gerų, Vakaruose dirbti galinčių verslininkų ar vadybininkų neturime. Todėl galiausiai startuoliai turi emigruoti arba susirasti vadybininkus užsienyje. Žinoma, kaip ir visur, yra išimčių. Štai, „Deeper“ – kompanija, kuri gamina inovatyvų produktą Lietuvoje ir parduoda visame pasaulyje. Visgi kol kas mes daugiau eksportuojame savo darbą.

Vizionieriai, tokie žmonės, kurie įkūrė „Google“, „Tesla“, skiria milžiniškas lėšas neįtikėtinoms svajonėms ir ateities vizijoms įgyvendinti. Nesakau, kad valstybė taip turi daryti, tačiau Lietuvoje trūksta apsisprendimo ir analizės, kokias naudingas svajones, kokius projektus realizuoti ir finansuoti. Šį klausimą tiesiog genialiai išsprendęs Izraelis – šalis kuriai technologiniai startuoliai generuoja milžiniškus pinigus.

Ten vyriausybė stengiasi investuoti kuo plačiau, bet nedaug ir kuo daugiau, bet itin siaurai. Taigi, pradedantys jaunuoliai visada gaus minimalių naudų, kad galėtų imtis idėjos įgyvendinimo. O rimčiausia ekspertų komisija visada patars vyriausybei į kokį projektą verta dėti dideles sumas, kad po to uždirbtų. Taip ir valstybė pinigų nepraranda, ir idėjų kupini žmonės gauna paramą.

Manau, kad mūsų šalyje technologinė ateitis turi daug potencialo. Lietuviai turi savybę save nuvertinti, bet kai kas nors kur nors prasiveržia, tada atsiranda labai didžiulis tikėjimas tuo. Klasikinis tokio tikėjimo pavyzdys – krepšinis. Tad, jeigu kažkas prasiverš moksle, technologijų ar verslo srityje ir parodys, kad tai įmanoma – atsiras ir susidomėjimas, ir pasekėjai. Na, taip, reikia Lietuvai rasti savo „Skype“ legendą.

– Kalbant apie proveržius – ar nebus taip, jog bet koks skepticizmas išnyks sulig nauju tikrai inovatyviu išradimu?

– Neseniai Izraelyje teko klausyti lektoriaus, kuris provokuodamas įrodinėjo, jog anksčiau gyvenome pagal Dievą, t.y. Bibliją, XIX a. pradėjome gyventi pagal save, t.y. liberalizmą, o ateity gyvensime pagal kompiuterį. Ateities dievas bus neklystantis kompiuteris, kurio jau dabar pradedame klausyti.

Taigi, artėja tas laukiamas ir toks baisus dirbtinio intelekto amžius. Ne to, kur robotas sėdi ir plepasi su tavimi, o to, kuris žino atsakymus, nes moka analizuoti duomenis. Dirbtinis intelektas žino, ką žmonės daro Facebooke, kokie jų pomėgiai, kokie draugai, ką jie perka ir veikia laisvalaikiu, todėl gali nustatyti tam tikras tendencijas.

Mes judame link tokio dirbtinio intelekto ir jo valdomos globalios informacijos. Bet skepticizmo dėl to kol kas tik daugėja. Gal ir gerai – juk sako, kad ginčuose gimsta tiesa.

– Skamba gundančiai ir kraupiai. Ar tikrai galime kažkada tikėtis mašinos, kuri atspės ateitį?

– Dirbtinis intelektas gali prognozuoti, bet jis prognozuoja remdamasis tuo, kas buvo. Jis neturi iliuzijų ir tuo yra geresnis už žmogų, kuris visada įsivaizduoja, kad kažko pasimokė, kad kažkas yra neįmanoma, kažkas nebegali kartotis. Kompiuteris tiria sąlygas, aplinkybes, įpročius ir tiesiog mato visus pasikartojimus.

Nemanau, kad dirbtinis intelektas prognozuos tai, kas vyks po 50-ies metų, nes neįsivaizduoju, koks skaičiavimas padėtų nuspėti proveržius ar genijus. Netikiu, kad dirbtinis intelektas galėtų prognozuoti Leonardo Da Vinčio gimimą – tai išimtis. Bet tokia išimtis gali daug ką keisti, todėl ilgalaikę prognozę reikėtų nuolat koreguoti.

Be to ir geriausią prognozę gali griauti žmogaus valia – gal jis gali tapti puikiausiu pasaulyje futbolininku, tačiau gali ir palysti po mašina bei nusilaužti koją. Ir viso to dabar nesuskaičiuos joks kompiuteris pasaulyje. Kita vertus, akivaizdu, kad aš klystu – juk visi ateities prognozuotojai žmonės klydo.

– Ar pats į technologijų ateitį žiūrite labiau optimistiškai ar pesimistiškai?

– Visada buvo nihilistų ir optimistų, o tiesa visada būdavo kažkur per vidurį. Yra vienas trečiojo dešimtmečio filmas apie ateitį, kurio pradžioje girdime diktoriaus žodžius: „Kadangi neseniai baigėsi pats baisiausias žmonijos karas, daugiau karų nebebus ir žmonės skirs savo pastangas gerovei kelti. Miestuose...“ Na, kas buvo po to, puikiai žinome... Todėl aš dabar tiesiog labai laukiu didžiųjų išradimų, kelionių į kosmosą, neribotos energijos iš šaltosios sintezės ir tikiuosi, kad viso to nesustabdys mūsų pačių baimės.

– Esate vienas Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ moderatorių? Ko tikitės iš šio renginio?

– Tikiuosi, kad ten dalyvausiantys lietuviai užmegs ryšius su užsienio ekspertais. Tai labai plačias temas apimantis forumas, bet labiausiai aš laukiu konkrečių įvykių. Nesvarbu, gal lietuvių mokslininkai užmegs kontaktą su „Hyperloop“ kūrėjais, gal verslas ras ką pasiūlyti NASA. Nesvarbu dėl ko ir kaip, kiekvienas toks kontaktas duoda milžinišką naudą ir leidžia konferenciją vadinti vykusia.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-09-23 11:56:34

Popiežius paragino dovanoti save kitiems netrokštant tapti herojais

Šv. Mišių metu Kauno Santakoje susirinkusiems žmonėms Šventasis Tėvas sakė homiliją: „Krikščionio gyvenimo kelias visuomet veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekuomet nesibaigs.
iliustracija2018-09-23 11:47:12

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas - turtuolis iš gaunamų pajamų sugeba kiekvieną mėnesį atsidėti bent eurą, o vargšas išleidžia bent 1 euru daugiau nei gauna.
iliustracija2018-09-23 11:40:41

Kodėl jūsų verslui reikia internetinės svetainės?

Net ir mažiausioms įmonėms klientus galinčios pritraukti internetinės svetainės yra reikalingos, nes taip įrodama, kad jūsų verslas – gyvas. Nors pastaruoju metu internetinių verslo svetainių svarba išaugo kaip niekada, daug mažesnių įmonių to dar nesupranta.
iliustracija2018-09-21 19:34:13

Vilnių garsinantis paveikslas atgijo virtualioje realybėje

Popiežiaus Pranciškaus vizito proga Vilniuje technologijų pagalba žymusis Dievo Gailestingumo paveikslas įgaus dar nematytą virtualų pavidalą.
iliustracija2018-09-20 08:47:08

Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį

Ant sporto entuziastų ir mėgėjų riešų besipuikuojančių išmaniųjų laikrodžių pasirinkimas itin platus, o kur dar jų siūlomų funkcijų gausa. Miego bei streso stebėsena, kalorijų ir žingsnių skaičiavimas, įvairios sveikatingumo programos, galimybė atsiliepti į skambučius ir kitos funkcijos bei techninės galimybės.
iliustracija2018-09-20 08:32:45

„RENAULT Z35.2“ savavaldis elektromobilis: pristatymo paslaugų vizija

Skaičiuojama, kad sparčiai didėjant urbanizacijai iki 2030 metų daugiau kaip 70 % pasaulio gyventojų gyvens miestuose ir metropoliuose, todėl užtikrinti miestų gyventojų mobilumą reikia vis pažangesnių sprendimų.
iliustracija2018-09-19 21:35:25

36 metai po pirmojo „emodžio“: 5 faktai, kurių galbūt nežinojote

Lygiai prieš 36 metus šiandien JAV profesorius ir kompiuterių mokslininkas Scottas Fahlmanas savo elektroniniame laiške pirmą kartą panaudojo šypsenėlės simbolį – „: - )“. Taip pat jis panaudojo ir kitą gerai žinomą simbolį – „: - (“.
iliustracija2018-09-16 19:31:10

Pradedamas retransliuoti kanalas „Current Time (Nastojaščeje Vremia)“

Penktadienį 15 val. Vilniaus televizijos bokšte, dalyvaujant Lietuvos užsienio reikalų ministrui ir JAV ambasadorei, oficialiai pradėta JAV "Current Time (Настоящее время)" televizijos transliacija.
iliustracija2018-09-15 09:07:06

Vilnius privažiavo sankryžą: ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?

Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose.
iliustracija2018-09-15 08:59:22

Briuselyje atvertas kelias oficialiai pradėti Baltijos šalių sinchronizaciją

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.
iliustracija2018-09-13 16:35:42

Programuotojų dieną – mitybos patarimai dirbantiems protinį darbą

Įtemptas analitinis ar kūrybinis darbas reikalauja tiek fizinių, tiek emocinių resursų, ypač, jei valandų valandas tenka praleisti nejudrioje pozicijoje, susikoncentravus į kompiuterio ekraną. Tokia situacija – dažno IT specialisto kasdienybė, ilgainiui tampanti iššūkiu jo organizmui.
iliustracija2018-09-07 16:34:18

Kaip išmaniosios technologijos gali padėti mokytis jūsų vaikui?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, namuose vėl užvirė ginčai su vaikais dėl nepadarytų namų darbų ar neperskaitytų knygų? Ar žinojote, kad puikus būdas motyvuoti, ugdyti bei lavinti vaikus gali būti ir išmaniosios technologijos?
iliustracija2018-08-28 10:17:06

Optimizuojamas keleivių vežimas traukiniais: veš ir autobusai

Siekdama optimizuoti keleivių vežimą traukiniais ir mažinti dėl šių paslaugų patiriamus nuostolius, Susisiekimo ministerija siūlo vietiniais traukinių maršrutais keleivius vežti kombinuotuoju būdu, pasitelkiant ir autobusus.
iliustracija2018-08-28 10:13:20

Galvosūkis darbdaviams: kaip motyvuoti Y kartos darbuotojus?

Laikai, kuomet darbdavys rinkosi darbuotoją – jau praeityje. Šiais laikais atranka yra abipusė: kol įmonė ieško nepriekaištingo kandidato, pastarasis matuojasi, ar įmonė jam tinka. Todėl personalo specialistai susiduria su esminiu klausimu: kas motyvuoja išrankiuosius Y kartos atstovus?
iliustracija2018-08-28 09:46:18

Technologijų amžiuje neleiskite vaikų smegenims aptingti

Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto.
iliustracija2018-08-27 09:36:26

Tyrimas: Lietuvos vyrai pirkimo aistrą tenkina dažniau nei moterys

Lietuvoje kas trečias žmogus, užsukęs į parduotuvę, patikusius daiktus perka spontaniškai. Tyrimai rodo, kad pirkimo aistrai dažniau nei moterys pasiduoda vadovaujančias pareigas užimantys vyrai. Psichoterapeuto tvirtinimu, toks elgesys rodo didelį Lietuvos žmonių užimtumą, atsakomybių darbe krūvį bei nemažą laisvų pinigų kiekį.
iliustracija2018-08-27 09:31:34

Kelionės: iš kokių įpročių jau išaugome ir kaip prisivijome vakariečius?

Daugelis atostogas, keliones priskiria prie geriausių gyvenimo akimirkų. Vis dėlto jei pats atostogų ir kelionių kaip malonumo ir geros pramogos faktas – nekvestionuojamas, tai pačios atostogų formos keičiasi taip, kad net istorinių nuotraukų ieškoti nebereikia.
iliustracija2018-08-27 09:26:14

5 dalykai, kurių nebedarome atsiradus išmaniosioms technologijoms

Ar pagalvojate, kaip technologijos pakeitė jūsų gyvenimo būdą mažiau nei per 20 metų? Šiandien kai kurie iš mūsų net nežino ir neįsivaizduoja, ką reiškia nors vieną dieną gyventi be išmaniojo telefono, kompiuterio ar kitų naujausių įrenginių.
iliustracija2018-08-27 09:23:21

Grybų sezonas: kaip po baravyku nepalikti naujo „iPhone“?

Baigiantis vasarai vieni braukia liūdesio ašarą, o kiti jau trina rankomis, nes nenumaldomai artėja grybų karštinė. Ruošiantis rudens pradžiai ir grybų antplūdžiui, kaip įprasta, tikrinama, ar ne kiauros pintinės, prisimenami grybų pavadinimai bei naršomi atokesnių miškų žemėlapiai.
iliustracija2018-08-27 09:20:24

Tingėjimo nauda: tampame laimingesniais žmonėmis ir ramesniais klientais?

Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu.
iliustracija2018-08-27 09:14:44

Vadovų įrašai „Facebook“ – neišnaudota kovos su fake news priemonė

Remiantis konsultacijų įmonės „Brandfog“ tyrimo duomenimis, net 82 proc. žmonių labiau pasitiki įmone, kurios vadovai socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais. Deja, Lietuvoje dar ne visi vadovai į šį soc. tinklą žiūri kaip į būtinybę ir rimčiau vertina tik „LinkedIn“.
iliustracija2018-08-22 12:50:35

5 sėkmingiausi Lietuvoje gimę IT išradimai

Lietuva neretai vadinama informacinių technologijų (IT) valstybe – šalyje daugybė užsienio investuotojų įsteigtų klientų aptarnavimo centrų, programuotojų biurų. Tačiau lietuviai nėra tie, kurie tik priima užsienio investicijas – jie patys kuria ateities technologijas.
iliustracija2018-08-22 12:47:04

Išmanusis laikrodis su GPS funkcija – ramybė dėl vaikų saugumo. Kaip išsirinkti?

Patarimai, kaip protingai išsirinkti išmanųjį laikrodį vaikui. Išmanieji laikrodžiai savo išvaizda primena tradicinius laikrodžius, tačiau pasižymi kur kas platesniu įdomiu funkcionalumu.
iliustracija2018-08-22 12:22:07

Skaitmeninė antžeminė TV nesiruošia užleisti pozicijų?

„Telia Lietuva“ AB nusprendė nutraukti kurį laiką teiktą mokamos skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugą ir rugpjūčio pradžioje išplatino žiniasklaidoje pranešimus, esą „daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų”.
iliustracija2018-08-22 12:15:54

Asmens duomenys: kaip programišiai juos pavagia ir kaip nuo to apsisaugoti?

Vis dažniau pasigirstant apie programišių atakas ne vien prieš įmones, bet ir prieš tokius pasaulinės svarbos politinius įvykius kaip JAV prezidento rinkimai, natūralu klausti – ar saugūs kiekvieno mūsų duomenys?
iliustracija2018-08-20 07:35:02

VMI atnaujins elektroninio deklaravimo sistemą (EDS)

2018 m. rugpjūčio 16 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su UAB „NRD“, kuri jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „NFQ Technologies“ laimėjo viešojo pirkimo konkursą dėl elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) plėtojimo.
iliustracija2018-08-20 07:28:53

Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet savo pačių namuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, ką būtina žinoti apie slaugos paslaugas, kurias gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) žmonės.
iliustracija2018-08-20 07:23:06

5 filmai, kurie leis pasijusti, lyg patys dalyvautumėte veiksme

Vienas galingiausių įrankių kino filmų režisierių rankose neabejotinai yra spalvos. Jos gali ne tik padėti geriau atsiskleisti aktorių kuriamiems personažams, išryškinti net menkiausias detales, bet ir sukurti ypatingą nuotaiką.
iliustracija2018-08-16 08:41:15

Iš sodybų vagia net maistą: 5 patarimai, kaip apsisaugoti nuo vagių

Vasarą sodybose ir sodų bendrijose verdantis gyvenimas privilioja ir ilgapirščius – bendrovė „Lietuvos draudimas“ šiemet fiksuoja dešimtadaliu daugiau vagysčių iš vasarnamių negu prieš metus.
iliustracija2018-08-16 08:29:49

Norintiems sutaupyti: 4 patarimai, kaip sunaudoti mažiau duomenų

Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Technologijų lyderė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.