Medikai įspėja: pavojingi „kamščiai" kraujagyslėse renkasi vis jaunesnius

Jei užsikemša virtuvėje kriauklė, mes kviečiame santechniką. Jei ryte nusidriekia eilės automobilių prie sankryžos, norime, kad būtų įrengtas viadukas ar aplinkelis. „Kamščiai" gatvėse vagia brangų laiką ir priverčia keisti planus, sukelia nervinę įtampą ir stresą.

Tuo tarpu nedaugelis susimąsto, kad po visą organizmą išsiplėtęs kraujagyslių tinklas, kurio ilgis siekia net 100 000 km, taip pat gali būti pažeistas „kamščių" - kraujo krešulių, dar kitaip vadinamų trombų. Medikai įspėja, kad trombozės rizika gali būti mirtinai pavojinga net nesulaukus keturiasdešimties.

Kaip jaučiasi žmonės, kai sutrinka kraujotaka? Kadangi blogėja kraujo, naudingų maistinių medžiagų bei deguonies gabenimas į organus, iškyla grėsmė sveikatai. Gali kamuoti prasta savijauta - atsirasti silpnumas, nuovargis, nusilpti imunitetas, šlubuoti atmintis. Kai kurie žmonės gali skųstis, kad jiems slenka plaukai, šąla ir dilgčioja pirštų galai, tirpsta pėdos ir rankos, mirga akyse. Bėda ta, kad daugelis linkę į šiuos organizmo siunčiamus signalus nekreipti jokio dėmesio, nesuprasdami tikrosios grėsmės. Juk dažnai kraujagyslių sistema apie pavojų sveikatai praneša tik tada, kai žala sveikatai būna akivaizdi.

Sutrikus kraujotakai, gali apmirti širdies raumuo, o užsikimšus kraujagyslei galvos smegenyse - įvykti negrįžtami pakitimai, todėl žmogus gali būti suparalyžiuotas, nevaldyti vienos pusės galūnių, prarasti kalbą, netgi gebėjimą orientuotis aplinkoje, atpažinti savo artimuosius. Tokių nelaimių pasekmės yra skaudžios. Būtent dėl trombų gali ištikti širdies infarktas ar insultas. Nors kurį laiką buvo manyta, kad šios būklės dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmones, Lietuvos statistika rodo, kad jos neaplenkia ir jaunų darbingo amžiaus žmonių.

Yra daugybė istorijų apie tai, kad vos vienas trombas gali sužaloti jauno žmogaus gyvenimą - apsunkinti bendravimą su artimaisiais, priversti nutraukti studijas, atsisakyti darbo, sužlugdyti karjerą.

Trombai susidaro dėl įvairių priežasčių. Pastebėta, kad toks pavojus gali iškilti nesulaukus nė keturiasdešimtojo gimtadienio dėl natūralių amžiaus pakitimų, gyvenimo būdo, ligų ir kitų priežasčių. Su amžiumi natūraliai atsiranda kraujo tėkmės ir sudėties pokyčiai, kurie sąlygoja kraujo tirštėjimą ir trombų susidarymą.

Trombai greičiau formuojasi jauniems žmonėms ir dėl mažo fizinio aktyvumo, rūkymo, sėdimo darbo, dažnai patiriamo streso, taip pat asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumo riziką, sergantiems išemine širdies liga, ateroskleroze, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, onkologinėmis ligomis. Jei yra padidėjęs gliukozės, cholesterolio kiekis kraujyje, reikėtų kur kas daugiau dėmesio skirti savo kraujotakai.

Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė (lėtinė arterijų sienelių liga) gali vystytis ne vieną dešimtmetį, kol smogia visu stiprumu. Medikai įspėja, kad pastaruoju metu tragiškiausia situacija Lietuvoje susiklostė dėl ankstyvosios aterosklerozės, kurios priežastis - padidėjęs lipidų kiekis kraujyje. Maždaug 90 procentų vidutinio amžiaus žmonių turi prasidėjusią aterosklerozę. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra tokios graudžios situacijos. Todėl medikai pripažįsta, kad Lietuvą jau užklupo ankstyvosios aterosklerozės epidemija.

Kraujagyslių ligos susijusios su netinkamais įpročiais, kurių dažnam sunku atsisakyti. Pavyzdžiui įprotis sočiai valgyti, kai su maistu gaunama per daug riebalų, cholesterolio, druskos, skatina pilvinį nutukimą. Antsvoris ir netinkamai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, gresiantis angliavandenių ir riebalų metabolizmo sutrikimas, o vėliau išsivystęs cukrinis diabetas - aplinkybės, dėl kurių net jauni žmonės gali patirti infarktą.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka primena, kad susirūpinti savo kraujagyslių sistema turėtų ir jauni.

„Amžius neturėtų būti atspirties taškas rūpintis savo kraujotaka. Kardiologai vartoja dvi sąvokas - žmogaus biologinis amžius ir jo kraujagyslių amžius. Tai reiškia, kad 40-mečio kraujagyslės, jeigu jo cholesterolio, gliukozės kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję, jis rūko ar turi antsvorio, gali būti kaip 60-ies metų paciento."

Profesorius primena, kad Japonai, už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai mažas. Profesoriaus V. Šapoka teigia, kad japonų atsparumas širdies ir kraujagyslių ligoms gali būti susijęs su sveika gyvensena ir mitybos įpročiais. Jų mityboje gausu ryžių patiekalų, vaisių ir daržovių, vertingų aliejų, žuvies, ankštinių kultūrų - ypač sojų pupelių, žaliosios arbatos. Japonai valgo saikingai - mažomis porcijomis, o maistą ruošia garuose, ant grotelių, neilgai verda ar kepa. Tai lemia didesnį patiekalų maistingumą ir mažesnį kaloringumą.

Daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių. Tyrinėdami japonų ilgaamžiškumo paslaptis mokslininkai įrodė, kad natto turi daug širdies ir kraujagyslių sistemai naudingų savybių. Tai ne tik maistas, bet ir vaistas.

„Tai nėra tikras medikamentas kaip tabletė, tačiau šis patiekalas labai gerai veikia visą kraujagyslių sistemą. Manoma, kad šis tradicinis valgis - viena iš priežasčių, kodėl japonai taip ilgai gyvena", - aiškino profesorius V. Šapoka.

Vertingiausias natto patiekalo komponentas yra natokinazė. Tai fermentas, kurio nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais, - jis neleidžia susidaryti visoje kraujagyslių sistemoje, ardo jau susidariusius trombus, mažina kraujospūdį, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą.

Natokinazės fermentas neturi pakaitalo daugelio pasaulio šalių gyventojų mityboje, taip pat Lietuvoje. Dėl šios priežasties atsirado galimybė vartoti natokinazę kapsulių forma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė turi būti standartizuota, su tiksliai išreikštu natokinazės stiprumu (fibrino vienetų skaičiumi) - tai užtikrina medžiagos kokybę. Natokinazės vartojimas plačiai paplitęs ne tik Azijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos valstijose, sparčiai populiarėja ir Europoje kaip profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų priemonė.

Mityboje, kuri palanki kraujotakai, ne mažiau svarbūs ir antioksidantai, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegimus, pasižymi regeneracinėmis savybėmis. Jų gausu uogose (vynuogės, mėlynės, avietės, gervuogės), prieskoniuose (rozmarinuose, petražolėse, čiobreliuose, bazilikuose). Vienas stipriausių antioksidantų - hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių lapų.

Kraujagysles tausojanti mityba ne veltui tapo mokslininkų tyrinėjimo objektu. Tačiau jų atradimai gali taip ir likti laboratorijose, jeigu žmonės nesistengs padėti sau ir stengsis užkirsti kelią „kamščiams", trikdantiems kraujotaką.

Patekę į greitkelyje susidariusį kamštį, mes puolame ieškoti telefono, norėdami pranešti, kad vėluosime. Mes teisinamės, kad transporto spūsčių neįmanoma iš anksto numatyti. Tuo tarpu „kamščiai" kraujagyslėse gali būti prognozuojami, nes jie iš dalies susiję su pasirinktu gyvenimo būdu. Medikai įspėja, kad norint išvengti „kamščių" kraujagyslėse neužtenka sveikai maitintis, svarbu, kad žmogus savo laisvalaikį skirtų fiziškai aktyviam poilsiui, daugiau laiko praleistų gryname ore, vengtų streso ir lėtinio nuovargio.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148