Kas dešimta vagystė Lietuvoje – iš gyvenamųjų namų. Kaip nuo jų apsisaugoti?

Kasmet Lietuvoje užfiksuojama daugiau nei 20 tūkst. vagysčių, iš jų kas dešimta – įsilaužimas į gyvenamąsias patalpas. Lietuvos policija ir tarptautiniai tyrimai sutinka, kad viena efektyviausių prevencinių priemonių – namų vaizdo stebėjimo sistemos.

Bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad iki šiol tokie sprendimai reikalavo didelio pasirengimo, techninių žinių, tačiau šiandien vartotojai jau gali save apsaugoti išmaniomis ir labai nesudėtingomis kamerų sistemomis.

„Nors vagysčių ir įsilaužimų statistika Lietuvoje kasmet šiek tiek gerėja, tačiau tai vis dar išlieka aktualus klausimas. Vagystė iš gyvenamosios patalpos – labai jautrus piliečiui nusikaltimas, kuris be patirtos materialinės ir moralinės žalos suponuoja ir ypatingą nesaugumo jausmą. Mūsų patirtis rodo, kad gana dažnai tai būna spontaniški įsilaužimai, o vienas efektyviausių būdų nuo jų prevenciškai apsisaugoti – matoma stebėjimo kamera. Taip pat jų užfiksuoti vaizdai dažnai tampa raktu į nusikaltimo išaiškinimą“, – sako Sigitas Šemis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas.

Kaip rodo Lietuvos policijos duomenys, šiemet per aštuonis mėnesius šalyje buvo registruota daugiau nei 13 tūkst. vagysčių, iš jų per 1,6 tūkst. – vagystės, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas. Pernai per visus metus buvo užfiksuota beveik 22 tūkst. vagysčių, iš kurių – per 2,5 tūkst. įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas.

Kameros – viena iš efektyviausių prevencinių priemonių

Anot JAV mokslininkų atlikto įkalintų vagių tyrimo, absoliuti dauguma jų (83 proc.) visada tikrindavo ar namuose yra įrengta saugumo sistema, t.y. signalizacijos, kameros ar kiti saugumo sprendimai. Net 60 proc. jų, pastebėję, jog tokia sistema yra, nuspręsdavo ieškoti kito potencialaus vagystės taikinio.

Be to, tas pats tyrimas atskleidė, kad net 40 proc. nusikaltėlių vagysčių iš anksto neplanuodavo ir tai darydavo spontaniškai. „Būtent nuo tokių spontaniškų nusikaltimų efektyviausiai apsaugo aiškiai matomos saugos sistemos, įskaitant ir kameras. Lietuvoje analogiškų tyrimų neturime, bet mūsų patirtis rodo, jog nusikaltėliai elgiasi ir galvoja gana panašiai“, – teigia Lietuvos policijos atstovas.

Išmaniai apsaugoti namus – paprasčiau

„Išmanūs sprendimai gali palengvinti žmonių kasdienybę ir saugumo srityje. Kameros jau įprastos saugant viešąją erdvę, verslas supranta jų naudą, bet namuose lietuviai jas naudoja dar pakankamai retai. To priežastis labai paprasta: reikia pasiruošti laidų vedžiojimui, techninių žinių, ieškoti kas jas gali įrengti ir prižiūrėti. Tačiau šiandienės išmanios kameros leidžia to išvengti ir užtikrinti pilnavertišką saugumą“, – sako Pranas Kuisys, bendrovės „Bitė Lietuva“ vykdantysis direktorius.

Bendrovė savo klientams pradeda siūlyti išmanaus saugumo paslaugas, kurios apima išmanias kameras „Arlo“, mobiliųjų internetą ir jam reikalingą įrangą bei ekspertų konsultacijas, kaip efektyviau jas panaudoti. Pasak P. Kuisio, tokio tipo kameros tinkamos naudoti viduje ir lauke, nereikalauja jokių laidų, nes veikia internetu, o jų baterijų pakanka iki pusės metų. Kitas privalumas, jų aukštos kokybės vaizdą galima tiesiogiai stebėti per išmanųjį įrenginį, o įrašus pasiekti internetu. Be to, kamerai užfiksavus judėjimą, gaunamas pranešimas apie tai į telefoną ar planšetinį kompiuterį, o tuo pačiu galima įjungti ir kameroje esančią galingą signalizacijos sireną.

„Tokie sprendimai labai efektyvūs ne tik namams, bet ir sodyboms, sandėliukams, garažams ir kitoms vietoms, kuriose patys dažnai nesilankome. Dar vienas jų privalumas – mobilumas. Pasikeitus situacijai, pavyzdžiui, pradėjus remontuoti namus, kamerą be didelių pastangų galima perkelti į kitą vietą ir, juos iš anksto įspėjus, stebėti, ką veikia statybininkai. Taip pat išmanias kameras galima panaudoti ne tik saugumui, bet ir matyti, ką namuose veikia palikti gyvūnai ar ką savo kambariuose daro mažamečiai vaikai“, – pastebi P. Kuisys.

Patarimai, kaip prevenciškai apsaugoti savo namus

Lietuvos policija kartu „Bite Lietuva“ pateikia keletą patarimų, kaip sustiprinti savo namų saugumą:

Įrengiant kameras reikia žinoti, kad nusikaltėliai dažniausiai linkę įsilaužti per pirmame ar antrame aukšte esančias duris ar langus. Siekiant juos atbaidyti, vertėtų vieną kamerą įrengti gerai matomoje, bet sunkiai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui prie paradinių durų. Tokiu atveju išmani kamera atliktų ir išmanios durų akutės vaidmenį. Tuo tarpu kelias kameras rekomenduojama įrengti patalpų viduje, bet nestandartinėje vietoje – svarbu, kad jos užtikrintų gerą matomumą, tačiau nusikaltėliai nesitikėtų, kad yra stebimi.

Patalpų išorėje užklijuokite lipdukus, kad jos yra stebimos vaizdo kamerų.

Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.

Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles, ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose” vietose.

Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Esant galimybei, palikite bute įjungtą šviesą.

Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.

Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.

Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę. Nepalikite atvirų rūsio langų.

Jei išsipildė blogiausias scenarijus ir pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių pėdsakų. Užeikite pas kaimynus ir nedelsiant iškvieskite policiją bei perduokite jiems kameros užfiksuotus vaizdus.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147