iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-04-21 19:27:07

Kas pavojingiau: dirbtinis intelektas ar duonos skrudintuvas?

Artinantis naujai dirbtinio intelekto bangai, kuri, kaip baiminamasi, pasiglemš žmonių darbo vietas, o dar vėlesniais etapais apskritai ims kelti grėsmę žmogui, vis dažniau pasirodo tyrimai, kurie tai paneigia.
iliustracija2018-04-21 19:21:37

Išrinktos geriausios jaunuolių idėjos. Kiek iš jų taps startuoliais šiemet?

Finišą pasiekė jau antrą kartą Lietuvoje įgyvendinama jaunimo verslumo skatinimo programa „Futurepreneurs“. Finalinio renginio metu 12 „Futurepreneurs“ komandų pristatė savo verslo idėjas – būsimus startuolius.
iliustracija2018-04-21 19:08:36

Vyrai iš Marso, moterys iš technologijų?

Kasmet Lietuvoje vien informacinių technologijų (IT) srityje sukuriama 2 tūkst. naujų darbo vietų, tačiau moterys šioje srityje sudaro tik apie 25 proc. darbuotojų. Europos Sąjungos vidurkis dar prastesnis, vos 17 proc.
iliustracija2018-04-21 19:03:48

Valstybei efektyviau tarnaus nuo politinių ciklų nepriklausomos įmonės

Siekiant, kad valstybės kontroliuojamos įmonės būtų valdomos efektyviau ir duotų didesnę grąžą mokesčių mokėtojams, Susisiekimo ministerija siūlys keisti penkių savo reguliavimo srities valstybės įmonių teisinę formą.
iliustracija2018-04-21 18:59:12

Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?

Daugelis neįsivaizduoja bėgimo ar kitos sporto rūšies be muzikos. Varle.lt ausinių specialistų teigimu, belaidės ausinės populiarumu rinkoje džiaugiasi jau kurį laiką ir ypač šio produkto paklausa išauga šiltuojo sezono metu.
iliustracija2018-04-21 18:53:58

Blockchain centre vėl renkasi lyderiai iš viso pasaulio

Finansų technologijų sektorius ir blockchain technologija tampa nauja Lietuvos vizitine kortele. Per mažiau nei pusantrų metų lietuvių kilmės startuoliai, pirminio kriptovaliutų siūlymo (angl. ICO – initial coin offering) būdu surinkę 450 milijonus eurų investicijų, ir šių metų sausio pabaigoje Vilniuje atsidaręs „Blockchain Centras“ garsina Lietuvą.
iliustracija2018-04-21 18:43:31

Lietuviai sparčiu internetu didžiuojasi labiau nei pasiekimais krepšinyje

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, užtat valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos gyventojai labiau nei mūsų krepšininkų pasiekimais pasaulyje didžiuojasi sparčiu interneto ryšiu. Krepšinis Lietuvoje žaidžiamas bemaž šimtmetį, o prie interneto mūsų šalis prisijungė tik 1991-aisiais.
iliustracija2018-04-17 13:26:21

Ką daryti, kad pirkėjai nenustotų pirkti jūsų el. parduotuvėje?

Nors prekybos el. parduotuvėse tempai auga, „DPD grupės“ vykdytos apklausos duomenimis, artimiausiu metu nustoti pirkti tam tikrų kategorijų prekes svarsto 40 proc. internete apsiperkančių lietuvių. Dėl kokių priežasčių tai svarstoma ir ką daryti, kad el. parduotuvės neprarastų klientų?
iliustracija2018-04-13 16:01:48

Psichologė: „Nėra būdo pasiruošti onkologinės ligos diagnozei“

Onkologinę patirtį turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti psichologė Lina Šopienė pastebi, jog susitaikymas su savo ar artimojo liga reikalauja daug jėgų ir laiko, tačiau laiku suteikta psichologinė pagalba daugeliui padeda įveikti skausmingus išgyvenimus bei iš naujo atrasti gyvenimo prasmę.
iliustracija2018-04-12 20:21:47

Kibernetiniai nusikaltimai: kaip jų išvengti?

Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT apdorojo 10 proc. daugiau incidentų nei 2016 metais. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai įmonių organizuotą kibernetinį nusikalstamumą įvardija kaip didžiausius iššūkius.
iliustracija2018-04-12 20:19:14

IT darbuotojų stoka Lietuvai gali baigtis senkančiomis investicijomis

Nedidėjant informacinių technologijų (IT) specialistų kiekiui, Lietuvai kyla rizika pralošti konkurencinę kovą dėl užsienio investicijų, tikina ekspertai. Anot jų, specialistų trūkumas rinkoje jau dabar kai kurių paslaugų ir produktų kainas neadekvačiai kelia į viršų.
iliustracija2018-04-12 20:16:49

V. Sutkus. Lietuvos radijo ir televizijos centrui būtinos permainos

Valstybės valdomos įmonės, žinoma, yra svarbios šalies ūkiui. Džiaugiamės sėkmingai persitvarkiusiomis energetikos bendrovėmis, pozityvūs sprendimai buvo priimti efektyvinant miškų urėdijas. Tačiau tebėra ant permainų slenksčio įstrigusių įmonių, sulaukiančių vis dažnesnės kritikos, kurią lemia iš praeities paveldėtos ydingos tikslų formavimo ir veiklos valdymo praktikos.
iliustracija2018-04-11 20:34:08

„Barbora“ žengia į Latvijos rinką

Elektroninės prekybos maisto ir kasdienėmis prekėmis startuolį „Barbora“ Lietuvoje valdanti bendrovė „Radas“ įsigijo MAXIMOS elektroninės prekybos verslą Latvijoje. Nuo balandžio 11 d. prekyba maistu ir kasdienėmis prekėmis Rygoje bei aplinkiniuose rajonuose bus vykdoma „Barbora“ vardu.
iliustracija2018-04-11 20:26:48

Kas šiemet karaliaus lietuvių šiltnamiuose ir daržuose?

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ klientai ruošdamiesi prasidedančiam sodininkystės sezonui pavasarį kasmet nuperka bemaž 3,5 mln. pakelių įvairių augalų sėklų. Aktyvi sėklų prekyba rodo, kad šiųmetė pavasarinė sėja jau įsismarkauja.
iliustracija2018-04-11 20:22:54

Estijoje kol kas net negalvojama pereiti prie žemyninės Europos tinklų

Bendrovės „Enefit Energiatootmine“ – Estijos pagrindinės energetikos gamybos, Narvos elektrinių – vadovas Tynu Aas, komentuodamas Baltijos šalių vadovų planus iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais.
iliustracija2018-04-11 20:11:09

Dainius Leonavičius su „Hyundai i30N“ bandys sulaužyti „Press ralio“ taisyklę

Daugiau nei dvi dešimtis metų vykstantis „Press ralis“ turi ne vieną ilgametį gerbėją, skubantį pateikti registracijos paraišką kone tą pačią akimirką, kai tik tai įmanoma. Vienas tokių – Dainius Leonavičius, laidos „Ne vienas kelyje“ vedėjas.
iliustracija2018-04-11 20:06:14

Rokas Baciuška dalyvaus 2018-ųjų Europos ralikroso čempionate

Trumpu, tačiau labai efektingu pasirodymu Europos ralikroso čempionate („Euro RX“) 2017-aisiais nustebinęs tauragiškis Rokas Baciuška šiemet grįžta į žvyro ir asfalto trasas. Tik ne dvejiems etapams, kaip 2017-aisiais, o visam sezonui.
iliustracija2018-04-11 20:00:46

„Huawei P20 lite“ – jaunesnysis flagmanų brolis dinamiškiems profesionalams

Prieš keletą savaičių Paryžiuje savo pažangiausius P20 serijos flagmanus pristačiusi Kinijos technologijų gamintoja „Huawei“ pirkėjams turi paruošusi daugiau pasiūlymų.
iliustracija2018-04-11 16:06:48

6 įrenginiai, kuriuos būtina turėti verslo kelionėse

Verslo kelionės gali virsti tikru iššūkiu. Ypač, jei joms nesate tinkamai pasirengę. Pavyzdžiui, jei laukiate skambučio iš svarbaus kliento, o aplink nėra nė vieno elektros lizdo arba lėktuve bandote susikaupti, bet šalia garsiai savo mintis reiškia kitas keleivis.
iliustracija2018-04-10 18:25:17

Žaibas kirto į gyvenąmąjį namą

Vakar šalį užklupusi perkūnija pridarė nemažai nuostolių. Pirmąjį šiais metais gaisrą žaibo iškrova sukėlė Vilniuje. Čia liepsnojo 2-jų aukštų gyvenamasis namas. Žaibas nepagailėjo kamino, o name išsilydė visa elektros instaliacija, sprogo viduje esantys elektros jungikliai, pažeistas vandentiekis.
iliustracija2018-04-10 11:47:15

Žaidimai: industrija, kurioje lietuviams labai gerai sekasi

Dešimtys žaidimų kūrėjų iš visos Europos, sėkmingiausių studijų iš Lietuvos, Latvijos atstovai, savo žaidimais jau atkreipę į save dėmesį pasaulyje. Tarptautinis BLON animacijos ir videožaidimų festivalis šį savaitgalį uostamiestyje jau ketvirtą kartą suburs visus, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo, ar laisvalaikio be žaidimų.
iliustracija2018-04-10 11:36:02

5 patarimai, kaip tapti sėkmingu finansininku

Geras finansininkas – tai ne tik puikus analitikas, bet ir finansų vadovas, gebantis planuoti finansinę veiklą, modeliuoti investavimo, finansinių išteklių pritraukimo ir kitus finansų valdymo sprendimus bei juos sėkmingai įgyvendinti.
iliustracija2018-04-10 11:15:49

3 patarimai, kaip patiekti maistą ir sužavėti svečius

Maistas – kone svarbiausias mūsų palydovas, be kurio neįsivaizduojame nei savo kasdienybės, nei šventinių akimirkų. Vis labiau vertiname patiekalus, džiuginančius ne tik skrandį, bet ir akis, o vaizdo, skonio bei aromato derinys – jau tapo įprastu kriterijumi ko ne kiekvieniems pietums ar vakarienei.
iliustracija2018-04-10 08:23:02

Akina saulė: kokios gudrybės padėtų vairuotojams?

Skaisti pavasario saulė po žiemos teikia ne vien geras emocijas – akinantys jos spinduliai gatvėse tampa tikru iššūkiu vairuotojams. Draudikai įspėja apie pastarosiomis savaitėmis išaugusį avarijų skaičių keliuose, kurių priežastimi yra į akis spiginanti saulė.
iliustracija2018-04-10 08:15:55

Kaip lietuviškoje žemėje auga daržovės „užsienietės“?

Citrininiai agurkai, spagetinės cukinijos, raguotieji melionai, drambliniai česnakai, baltos ananasinės braškės, įvairiaspalvės bulvės... tai tik dalis egzotinių daržovių veislių, auginamų Kauno rajono žemėje.
iliustracija2018-04-09 17:15:57

Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
iliustracija2018-04-09 17:09:04

Alergologė pataria, kaip tvarkyti namus, kad nepažadintume alergijos

Pavasaris ne vienam siejasi ne su žaluma ir užplūdusia šiluma, o su bėgančia nosimi, sunkiu kvėpavimu ir dirglia oda. Taip paūmėjusi alergija praneša apie save. Alergologai skaičiuoja, kad per kelis dešimtmečius sergančiųjų alergijomis skaičius išaugo dešimtimis kartų ir dabar neigiamų reakcijų į aplinką turi kas penktas žmogus.
iliustracija2018-04-09 17:06:06

„Bitė“ įsigijo technologijų bendroves „Stream Networks“ ir „LATNET Serviss“

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Latvija“ užbaigė Latvijos technologijų bendrovės „Stream Networks“ ir jos antrinės įmonės „LATNET Serviss“ įsigijimą. Sandorį patvirtino Latvijos konkurencijos taryba. Abi šios bendrovės savo veiklą tęs „Bitės“ grupėje.
iliustracija2018-04-09 17:01:36

Derybos dėl Lietuvos narystės EBPO baigtos

Pirmadienis, balandžio 9 d. (Paryžius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria ir dalyvavo EBPO Tarybos sesijoje, kur formaliai buvo baigtos derybos dėl mūsų šalies narystės šioje organizacijoje.
iliustracija2018-04-09 16:57:40

Lietuvos bankas pritaikys „blockchain“ galimybes

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos bankas pasirašė projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Į projektą „LBChain“ platformos-paslaugos sukūrimas“, pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“, bus investuojama 762 tūkst. Eur.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.