iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Pagalba tvarkant Jūsų TV antenų ūkį
paslauga
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-02-21 15:22:23

Elektros kainos gyventojams mažėja penktus metus iš eilės

Nuo 2013 metų vidutinė elektros kaina gyventojams sumažėjo 23 proc. ir šiemet mažėja toliau – jau penktus metus iš eilės. Mažesnėmis kainomis gyventojai atsiskaito nuo vasario mėnesio už sausį sunaudotą elektros energiją.
iliustracija2018-02-21 13:39:20

Keliaujantys su „Uber“ kainą žinos prieš kelionę

Įsivaizduokite – mėginate įsigyti lėktuvo bilietą, tačiau tikslios skrydžio kainos nežinote iki pat jo pabaigos. Arba bandote internetu užsisakyti viešbučio numerį, tuo tarpu sistema atšauna, kad reali jo kaina gali būti 1,3 karto didesnė nei įprastai.
iliustracija2018-02-21 13:27:33

Konferencijoje tėvams – kaip įveikti naujosios kartos iššūkius

Dabartinė naujų mamų ir tėvų karta – kitokia nei prieš tai buvusi, jų patyrimai ir vaikų auginimo standartai gerokai skiriasi nuo jų tėvų ir senelių patirties bei įsitikinimų.
iliustracija2018-02-21 12:18:26

Ar gera investicija – klasikinis rusiškas automobilis?

Lietuvos automobilių parkas dar visai neseniai buvo neįsivaizduojamas be LADA ar „Moskvich“ ženklus turinčių egzempliorių. Dabar didmiesčio gatvėje rusišką automobilį pamatyti yra sunkiau nei sportišką „Porsche“ ar prabangų „Jaguar“.
iliustracija2018-02-21 11:43:17

„Lietuvos draudimas" įdarbino dronus - jie vertina riziką ir žalas

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas" įdarbino dronus. Bendrovė įsigijo 5 modernias bepilotes skraidykles. Jos bus pasitelkiamos dviem tikslais - rizikos vertinimui ir žalų nustatymui įvykių vietose, pavyzdžiui, gaisravietėse, kai nukentėjo pastatai ar kitas stambus turtas.
iliustracija2018-02-21 11:33:21

Ruošiatės keliauti? Išnaudokite išmanųjį telefoną kaip vietinį gidą

Šiais laikais, kuomet žmonių neriboja nei fizinės, nei emocinės sienos, keliavimas tapo daug paprastesnis ir patogesnis. Keitėsi ne tik kelionių maršrutai, bet ir įpročiai planuojant atostogas.
iliustracija2018-02-21 11:11:42

5 svarbiausi vitaminai: ką apie juos žinome?

Dažnai pagalvojame, kad visus reikiamus vitaminus galime gauti ir pasisavinti su maistu, tačiau dėl greito gyvenimo tempo ir prastų mitybos įpročių tai padaryti sunkiai pavyksta. „Eurovaistinės" vaistininkė Regina Molotkova paaiškina, kad kasdienai svarbiausi yra 5 vitaminai - A, B, C, D, E.
iliustracija2018-02-20 17:43:40

Didėjančius atlyginimus pajuto ir „Sodra“

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet.
iliustracija2018-02-20 17:01:09

Kodėl tarakonai išlenda naktį?

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto.
iliustracija2018-02-20 16:58:13

Siunčiantieji prašymus dėl sutikimo gauti naujienlaiškius rizikuoja gauti baudą

Gresiant milžiniškoms baudoms už gegužės 25 d. įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų nevykdymą, įmonės susirūpino gauti tinkamą asmenų sutikimą, kad jiems būtų siunčiami elektroninės tiesioginės rinkodaros pranešimai, įskaitant ir naujienlaiškius.
iliustracija2018-02-15 22:05:54

„Lietuvos geležinkelių" dovana Lietuvai - unikalus Tautiškos giesmės skambesys

„Lietuvos geležinkeliai" atkurtos valstybės 100-mečio proga Lietuvai įteikė originalią dovaną - pirmą kartą istorijoje Tautiška giesmė suskambo traukinių balsais. Unikalaus traukinių orkestro vadovu pakviestas tapti žymus dirigentas Donatas Katktus, o atlikėjais - „Lietuvos geležinkelių" mašinistai, galingus lokomotyvus pavertę muzikos intrumentais.
iliustracija2018-02-15 21:58:28

Vasario 16-ąją viešasis transportas veš nemokamai, numatomi apribojimai

Pasitinkant Vasario 16-ąją, Vilnius kviečia švęsti Valstybę ir drauge minėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šią dieną sostinėje vyks daugybė šventinių renginių, į kuriuos vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami patogiai atvykti viešuoju transportu - visi autobusai ir troleibusai Vasario 16-ąją važiuos nemokamai ir dažniau.
iliustracija2018-02-15 19:53:44

Vilniuje renkasi blockchain pasaulio žvaigždės

Pastaruosius kelerius metus technologijų pasaulį užvaldė blockchain sprendimais paremti startuoliai. Lietuva siekia būti blockchain lydere pasaulyje, todėl kovo 24-26 dienomis į Vilnių atvyksta pasaulyje žinomiausia blockchain konferencija d10e.
iliustracija2018-02-15 19:49:37

O. Koršunovas: dabartinė „Katedra" - tarsi užmiršto sapno smėlio pilis

Vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių proga Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į spektaklį pagal nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Justino Marcinkevičiaus poetinę dramą „Katedra".
iliustracija2018-02-15 19:09:06

Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime

Brangūs Lietuvos žmonės, gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Ministre Pirmininke, Ministrų kabinete, Konstitucijos atstovai, teismo atstovai, Sąjūdžio ir Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, kurio šiandieną ligos pakirsto nėra tarp mūsų, siunčiame iš šios salės jam geriausius sveikinimus ir padėką už jo darbą.
iliustracija2018-02-15 19:06:45

Slapta studento iškelta Trispalvė virto įkvepiančia istorija

Prasidedant Atkurtos Lietuvos šimtmečio iškilmėms, kūrybos studija „Wide Wings" pristato istoriją apie Raimundą Drevininkaitį. Daugiau nei prieš 20 metų veterinarijos pirmakursis kartu su draugu Vaidu Kolega išdrįso nepaisyti sovietinių okupantų režimo ir slapta iškėlė Trispalvę virš Šakių mokyklos stogo.
iliustracija2018-02-15 19:03:57

Iškilmingu minėjimu Seime paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis

Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Kalbėdamas iš Kovo 11-osios Aktos salės tribūnos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad šimtas metų - nedidelis skaičius tautai, ką tik žengusiai per savo istorijos tūkstantmetį.
iliustracija2018-02-15 19:00:48

Lietuvos bankas perspėja: atsakomybė už virtualiųjų žetonų platinimą ir reklamą

Lietuvos bankas įspėja, kad virtualiųjų valiutų ir jų žetonų pirminiam platinimui (angl. initial coin offering - ICO) bei reklamai Lietuvoje tam tikrais atvejais taikomi teisės aktuose numatyti reikalavimai.
iliustracija2018-02-15 18:56:53

Alfonso Eidinto pranešimas „Vasario 16-osios Akto atsiradimo ištakos"

Gerbiamas Seimo Pirmininke, Prezidente, Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, Kovo 11-osios dienos akto signatarai ir visi garbingi čia esantys ir už šios salės esantys žmonės!
iliustracija2018-02-15 18:54:56

Kūrėjams - šimtmečio įprasmintos Nacionalinės premijos

Ketvirtadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios išvakarėse menininkams įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas, paskirtas už reikšmingus kūrinius, sukurtus pastaraisiais metais ir per visą gyvenimą.
iliustracija2018-02-15 18:52:07

Vytauto Žalio pranešimas „Lietuvos valstybės atkūrimo tarptautiniai aspektai"

Didžiai gerbiamas Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo, Vyriausybės nariai, ponios ir ponai. Profesorius A. Eidintas aptarė Lietuvos valstybės atkūrimo viziją, kelius tai vizijai įgyvendinti.
iliustracija2018-02-15 18:49:16

VDU gimtadienio iškilmėse Garbės profesoriaus regalijos prof. L. Mažyliui

Vasario 15 dieną, ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko šventinis renginys, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai ir valstybingumo šimtmečiui. Iškilmėse taip pat buvo minimas ir 96-asis universiteto gimtadienis, o profesoriui Liudui Mažyliui buvo įteiktos Garbės profesoriaus regalijos.
iliustracija2018-02-15 18:45:05

Lietuvos strateginiams projektams - Europos Komisijos palaikymas

Ketvirtadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio renginius atvykusiu Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claudu Junckeriu.
iliustracija2018-02-15 18:35:32

Kaip įveikti stresą?

Žmonijos pradžioje streso sukeliamos fiziologinės reakcijos buvo labai reikalingos – nuo jų priklausė žmogaus išlikimas kovoje su priešu. XXI a. tokie fiziniai pavojai nebeegzistuoja – vargu ar einant gatve jus užpuls koks stumbras ar mamutas.
iliustracija2018-02-15 18:33:04

Per savaitę – trys žuvusieji darbe

Vasario 7 d. UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (Vilnius) elektrikui ir vyr. dispečeriui Vindeikių kaime (Skuodo r.) pastotėje keičiant atraminius izoliatorius, elektrikas priartėjo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir buvo mirtinai traumuotas elektros srovės.
iliustracija2018-02-15 18:26:57

Prezidentė EVT vadovui perduos bendrą Baltijos šalių vadovų laišką

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Lietuvos šimtmečio iškilmes atvykstančiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui perduos šiandien pasirašytą Baltijos šalių vadovų laišką dėl bendrų prioritetų naujoje daugiametėje ES finansinėje perspektyvoje.
iliustracija2018-02-14 21:40:02

Patarimai, kaip protingai išsirinkti dūmų detektorių

Varle.lt specialistų teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pats dūmų detektoriaus įrengimo faktas neapsagos nuo gaisro, tačiau pakankamai anksti įspės namų gyventojus apie gaisro riziką. Į ką atkreipti dėmesį renkantis dūmų detektorių?
iliustracija2018-02-14 21:31:14

Mokslininkų tikslas – šalinti ne genetinių ligų padarinius, bet priežastis

Žmogaus genomo DNR sudaro daugiau nei 3 milijardai bazių porų, kurias galima įsivaizduoti kaip raides, užkoduojančias informaciją. Jei pasikeičia bent viena raidė, žmogus suserga. Norėdami padėti žmogui pasveikti iškirpti „blogas“ DNR raides ir įterpti „geras“, kad vėl veiktų įprasti biologiniai procesai.
iliustracija2018-02-14 21:20:14

Per artėjančias Velykas „Lidl“ parduotuvės nedirbs

Per artėjančias šv. Velykas skirti laiko sau bei artimiesiems galės visi prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ darbuotojai, kurių šiuo metu yra apie 1700 – „Lidl“ parduotuvės balandžio 1-ąją, šventinį sekmadienį, nedirbs.
iliustracija2018-02-14 20:52:34

Specialistai: Lietuva kontraceptinių tablečių atžvilgiu išlieka konservatyvi

Specialistų teigimu, nors kontraceptinės tabletės pasaulyje yra vienas iš populiariausių kontracepcijos būdų, tačiau Lietuvoje šis apsisaugojimo būdas sukelia daug klausimų ir mitų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.