iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-11-23 19:05:49

Juodoji mirtis: maro užkratas Europą pasiekė dar akmens amžiuje

Mokslininkų komanda, vadovaujama tyrėjų iš Maxo Plancko instituto Vokietijoje, ištyrusi daugiau nei 500 dantų ir kaulų mėginių, išskyrė ir atkūrė marą sukeliančios bakterijos Yersinia pestis genomą. Maro pėdsakų turintys palaikai rasti Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Kroatijoje.
iliustracija2017-11-21 17:37:36

Nuo penktadienio - daugiau naujų autobusų Vilniaus viešajame transporte

Nuo penktadienio, lapkričio 24 d., į sostinės gatves išvažiuos daugiau naujų autobusų - jais galės naudotis tiek keliaujantieji į oro uostą, tiek ir atvykstantys iš Vilniaus priemiesčių. Keisis 1-ojo, 5-ojo, 10-ojo, 11-ojo, 13-ojo, 14-ojo, 18-ojo, 26-ojo, 34-ojo, 50-ojo, 51-ojo, 52-ojo, 53-iojo, 57-ojo, 61-ojo, 65-ojo, 74-ojo, 76-ojo, 87-ojo bei greitojo 1G maršrutų autobusų tvarkaraščiai.
iliustracija2017-11-21 17:21:58

Minint Pasaulinę televizijos dieną – sociologinės tendencijos TV pramonei

Europoje auga gyventojų pasitikėjimas tradicine žiniasklaida, lyginant su internetine ir socialiniais tinklais. Tai atskleidžia paskutinės gyventojų apklausos duomenys, kuriuos skelbia Europos transliuotojų sąjunga (European Broadcasting Union, EBU).
iliustracija2017-11-21 16:55:15

Mobiliojo ryšio operatorių mobiliųjų mokėjimų platforma ir LB CENTROlink

Didžiausių Lietuvos telekomunikacijų bendrovių kuriama momentinių mokėjimų platforma jungsis prie Lietuvos banko plėtojamos naujos kartos mažmeninių mokėjimų sistemos CENTROlink.
iliustracija2017-11-21 16:41:41

Lietuvos bankas per CENTROlink sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. Kartu su pirmąja banga Europoje Lietuvos bankas sudarė galimybę finansų įstaigoms savo klientams pasiūlyti pažangiausią mokėjimų naujovę.
iliustracija2017-11-21 16:30:55

Prokurorai apgynė viešąjį interesą

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pilnai patenkino Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2017 m. sausio 11 d. priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais.
iliustracija2017-11-21 16:17:39

Artėjant Kalėdų karštinei: trys žingsniai, kaip saugiai pirkti internetu

Artėjant Kalėdoms dovanų karštinės pradžią skelbia vis labiau Lietuvoje populiarėjantis „Juodojo penktadienio” (ang. Black Friday) išpardavimas, kuris persikėlė ir į elektroninę prekybą.
iliustracija2017-11-20 17:05:23

Pacientams receptinius vaistus įsigyti bus lengviau

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui.
iliustracija2017-11-20 16:39:51

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

Jau nebe pirmus metus skambantys Lietuvos verslininkų priekaištai, kad šalyje trūksta kvalifikuotų programuotojų bei inžinierių turi aiškų pagrindą. Būtent IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje.
iliustracija2017-11-20 16:35:13

Kaitlentės priežiūra: kokius puodus rinktis, kaip ją valyti, kad tarnautų ilgiau

Šiuolaikinė viryklė yra virtuvės šerdis, aplink kurią sukasi visa maisto ruoša. Buitinės technikos gamintojai rūpinasi, kad ji taptų vis labiau efektyvesnė ir patogesnė, tačiau žinoma – kaip daiktą prižiūrėsi, taip jis tau ir tarnaus.
iliustracija2017-11-20 16:21:50

Frakcijų vadovai sutarė dėl interpeliacijos ministrui Aurelijui Verygai

Pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Tvarkos ir teisingumo, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovai po susitikimo vieningai sutarė pradėti interpeliacijos procedūrą Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
iliustracija2017-11-16 16:29:35

Vyresniųjų klasių mokiniams - kompiuterinio projektavimo iššūkis

Lapkričio 20-24 dienomis Europos ir Lietuvos švietimo įstaigose vyksianti Europos profesinių gebėjimų savaitė jaunimui atneš daug galimybių susipažinti su įvairia profesine veikla. Viena tokių - pažintis su kompiuteriniu projektavimu.
iliustracija2017-11-16 16:16:11

Ką daryti, kad telefono akumuliatoriaus netektų krauti du kartus per dieną

Išmaniųjų telefonų gamintojai į savo įrenginius kasmet montuoja vis talpesnius akumuliatorius. Nepaisant to, dažnam telefono savininkui nuosavo įrenginio įkrovimas tapo kone tokiu pat ritualu, kaip dantų valymas – dažniausiai tą darome du kartus per dieną.
iliustracija2017-11-16 16:12:17

Vyriausybė nepritaria privalomam SIM kortelių registravimui

Vyriausybė nepritarė privalomam išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimui ir kovoje su telefoniniais sukčiais siūlo pasitelkti specifinį telefono aparato kodą (IMEI).
iliustracija2017-11-16 16:08:20

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje.
iliustracija2017-11-16 16:03:45

Verslo klasterizacija: 5 tendencijos Lietuvoje

Naujausiais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) užsakymu atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje identifikuojami 64 klasteriai. Prieš keliolika metų klasterių kūrimas Lietuvoje buvo veikiau eksperimentinė veikla, tačiau dabar prognozuojama, kad klasterių įtaka Lietuvos ekonomikai – tik stiprės.
iliustracija2017-11-16 15:59:03

Vairavimas ir vaistai – pavojus kelyje, kurį prisišaukiame patys

Lapkričio 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį, minima Pasaulinė žuvusių eismo įvykiuose atminimo diena. Šia proga ekspertai pabrėžia retai aptariamą pavojų, JAV plačiai eskaluojamą jau ne vienerius metus – už vairo dažnai sėda migdančių, raminančių ar reakciją kitaip bloginančių vaistų išgėrę žmonės, patys nesuprantantys, kad gali sukelti net mirtiną pavojų.
iliustracija2017-11-16 15:55:33

„Bitė“ perka technologijų bendroves „Stream Networks“ ir „LATNET Serviss“

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Latvija“ pasirašė sutartį dėl Latvijos technologijų bendrovės „Stream Networks“ ir jos antrinės įmonės „LATNET Serviss“ akcijų įsigijimo. Bendrovė Latvijos Konkurencijos tarybai įteikė prašymą pritarti šiam sandoriui.
iliustracija2017-11-16 15:51:20

Socialinis saugumas ir atsparumas „fake news“ – ES vadovų dėmesio centre

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį, lapkričio 17 d., išvyksta į Geteborgą, Švediją, kur dalyvaus ES vadovų susitikime. Šio susitikimo tikslas – stiprinti Europos žmonių socialinį saugumą.
iliustracija2017-11-15 11:40:45

Kodėl nevartojant elektros reikia mokėti už leistinąją naudoti galią?

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi Šiauliuose gyvenančio vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą, pasisakė, kad operatorius pagrįstai reikalauja objekto savininko mokėti už leistinąją naudoti galią, nepaisant to, kad jis nėra sudaręs sutarties ir nevartoja elektros energijos.
iliustracija2017-11-15 11:38:18

Kaip apsaugoti akis ir aplinką: organiniai šviesos diodai

Televizoriaus ekranas ant sienos apmušalų ar užuolaidų, dvipusis monitorius, ypatingos raiškos vaizdai –organinių šviesos diodų (OLED) lankstumas ir plotas atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes.
iliustracija2017-11-15 10:55:11

Naujos eros pradžia: išmaniųjų telefonų pramonę keičia dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas jau nebėra vien tik superkompiuterių dalis. Bendrovei „Huawei“ pristačius pirmąjį išmanųjį telefoną „Mate 10 Pro” su integruotu dirbtiniu intelektu, jis tapo prieinamas kiekvienam.
iliustracija2017-11-13 21:05:08

Daugelis sergančių nežino, nei kas yra antibiotikai, nei kaip juos vartoti

Lapkričio 13-18 dienomis pasaulyje minima supratimo apie antibiotikus savaitė. Visa savaitė antibiotikams skiriama ne be reikalo – sveikatos apsaugą radikaliai pakeitęs išradimas dažnai vartojamas neteisingai bei neatsakingai.
iliustracija2017-11-13 21:01:40

Tyrimas atskleidė: lietuviai nepakankamai rūpinasi savo saugumu kelyje

Saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ iniciatorius tarptautinių maršrutų operatorius „Lux Express“ atliko keleivių apklausą. Paaiškėjo, kad tik 71 proc. lietuvių užsisega saugos diržus važiuodami automobiliu, o autobusu – vos 36 proc. respondentų.
iliustracija2017-11-09 17:44:06

Naujoji karta galės tai, apie ką šiandien tik svajojame

Augant robotizacijos mastams, keičiasi darbo rinkos aplinka ir didelė dalis profesijų gęsta akyse. Greitai visai nebeliks kasininkų ir sandėlio darbuotojų. Į jų vietą stos robotai, gebantys dirbti našiau, greičiau ir be poilsio valandų. Šalia to, atsiras naujų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis.
iliustracija2017-11-09 17:36:48

Arūnas Valinskas įspėja tėvus: tai žlugdo vaikų mąstymą

„Galiu pripažinti, aš pats buvau labai padykęs, tai ir mano sūnūs „velnių priėdę", - laidos „Beatos virtuvė" vedėjai pasakoja TV laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas, - „juos auklėjau gana griežtai, mano reikalavimas buvo, kad jie mokytųsi.
iliustracija2017-11-09 16:53:29

Testuojame „Apple iPhone X“: apžvalga

Varle.lt mobiliųjų telefonų specialistų teigimu, net jeigu ir nelabai domitės išmaniųjų telefonų naujienomis, apie „iPhone“ norite to ar ne, girdite kasmet. Na, nebent nenaršote internete, nežiūrite televizijos, o užkemšat ausis ir užsidedat kokius nors tamsius izoliuojančios nuo tokio pobūdžio informacijos akinius.
iliustracija2017-11-09 16:40:38

Sveikesnio maisto beieškant: koks ir kodėl?

Sveikatinimo produktai – mažai girdėtas, tačiau organizmui itin naudingas maistas. „Maximos“ pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai pradeda maitintis sveikiau. Dietologė ir maisto tinklaraštininkė pataria– rinkdamiesi, ką valgyti neikime į kraštutinumus.
iliustracija2017-11-09 16:36:21

Už geriausią idėją, kaip užtikrinti vaikų saugumą internete, dovanos 20 tūkst. €

Socialinis verslas Lietuvos rinkoje pastaraisiais metais tampa vis aktualesne tema, tokį kurti ragina ir patyrę verslininkai, ir skirtingos organizacijos. Sąlygos kurti socialinį verslą šalyje labai palankios.
iliustracija2017-11-09 16:31:06

„Revel Systems“ Lietuvoje: naujas biuras, antras pagal dydį padalinys pasaulyje

Daugiau nei 500 mln. eurų vertinama, inovatyvius atsiskaitymo prekybos taškuose sprendimus visame pasaulyje teikianti JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“ toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.