Naujienos

Verslo klasterizacija: 5 tendencijos Lietuvoje

2017-11-16 16:03:45

Naujausiais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) užsakymu atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje identifikuojami 64 klasteriai. Prieš keliolika metų klasterių kūrimas Lietuvoje buvo veikiau eksperimentinė veikla, tačiau dabar prognozuojama, kad klasterių įtaka Lietuvos ekonomikai – tik stiprės.

MITA ekspertai įvardina penkias priežastis, kodėl klasterizacijos procesai pamažu pereina į kitą kokybinį lygmenį.

„Vienas lauke - ne karys. Ypač, jeigu nori būti konkurencingas Europos ir pasaulio mastu. Įmonės vis aktyviau ir drąsiau telkia savo resursus, klasterizacijos iniciatyvos plečiasi. Atsiranda patirtis ir branda vystant projektus, vis daugiau dėmesio skiriama klasterio tyrimų ir inovacijų kūrimo potencialo plėtojimui, apjungiamos pajėgos skverbiantis į naujas rinkas“, - komentavo MITA vadovas Kęstutis Šetkus.

Pirma: daugėja ir daugės brandžių klasterių

Šiemet MITA užsakymu VšĮ „Pokyčių tyrimų institutas“ vykdė klasterių tyrimą (dalyvavo 32 klasteriai) ir atliko Lietuvos klasterizacijos studiją (toliau – studija). Studijoje teigiama, kad Lietuvoje klasterizacijos procesai įgavo pagreitį 2010 – 2015 metais, kuomet organizacijoms atsirado galimybės pasinaudoti finansavimo priemonėmis, skirtomis klasterizacijos plėtrai Lietuvoje.

Po aktyviausio klasterių kūrimosi periodo, 2016 metais, Lietuvoje buvo identifikuojami 75 klasteriai, tačiau šiemet 11 iš jų MITA atstovams konstatavo nutraukę savo veiklą. Lietuvos klasterizacijos studijos rengimo metu Lietuvoje buvo identifikuojami 64 klasteriai, iš jų – 48 aktyviai veikiantys klasteriai.

„Natūralu, kad po klasterių kūrimo bangos vyksta tam tikras evoliucijos procesas. Tai geras ženklas, nes matome, kad išlieka stipriausi, motyvuoti ir orientuoti į veiklos kokybę klasteriai. Studijos duomenys rodo, kad kol kas 3,1 proc. klasterių pagal pasiektus rezultatus būtų galima laikyti brandžiais, tačiau Lietuvos klasteriai uoliai dirba - net 87,5 proc. klasterių yra inovatyvaus vystymosi etape”, - situaciją komentavo MITA koordinuojamo projekto Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink) klasterių plėtros koordinatorė dr. Lina Skeberdytė. Anot jos, Lietuvos klasterių rezultatai jau yra pradedami vertinti ir tarptautiniu mastu: du Lietuvos klasteriai buvo sertifikuoti ir įgijo Europos Sąjungos Bronzos meistriškumo žymą.

„Šie kokybės sertifikatai, meistriškumo žymės, atveria daug durų tarptautinėje rinkoje, todėl vienas iš projekto „InoLink“ tikslų – paskatinti klasterių brandą ir sertifikavimą. Projekte numatytos priemonės, kurios turėtų ne tik ugdyti klasterių kompetencijas, bet ir žymiai palengvinti sertifikavimo procesus. Tikimės, kad po dvejų metų turėsime dar mažiausiai 6 bronzos ir jau bent 1 sidabro sertifikatą įgijusius klasterius“, - klasterių brandą prognozavo „InoLink“ projekto vadovė Jolita Razumienė.

Antra: didėja klasterių narių skaičius

Spalį Ūkio ministro patvirtintoje, atnaujintoje Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje nustatyta, kad klasterį turėtų sudaryti bent 5 nariai. Studijoje apskaičiuota, kad Lietuvoje klasteriai vidutiniškai jungia 13 narių. Kiek daugiau nei pusė klasterių jungia 20 narių, o kai kurių klasterių narių skaičius siekia net 30 ar 40.

„Pastaruoju metu pastebima tendencija – klasteriai ne tik orientuojasi į brandą, bet ir naujų narių pritraukimą. Pavyzdžiui, dauguma iš keturiolikos „InoLink“ projekte brandinamų klasterių šiemet pritraukė bent po vieną ar kelis naujus narius”, - komentavo klasterių plėtros koordinatorė dr. L. Skeberdytė.

Dr. L. Skeberdytės nuomone, klasterių stambėjimas – pozityvus reiškinys: „Nors stambūs klasteriai susiduria su savo specifiniais iššūkiais, tačiau kiekvieno nario atsinešamos kompetencijos prisideda prie klasterio galimybių plėtros.“

Trečia: gerėja klasterių MTEP infrastruktūra

Klasterių studijos respondentų duomenys rodo, kad sėkmingam klasterio vystymuisi ypač svarbus yra klasterio narių darbuotojų kompetencijų ugdymas ir bendrų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų vykdymas, siekiant kurti naujus produktus ir paslaugas. Studijoje pažymima, kad pastaraisiais metais klasteriai daug dėmesio skyrė bendros infrastruktūros kūrimui: buvo įsigyjama nauja įranga, kuriamos ir plečiamos esamos laboratorijos.

Pagyvėjusios investicijos į MTEP infrastruktūrą siejamos daugiausiai su ES fondų lėšomis reikalingų priemonių įsigyjimui. Pavyzdžiui, vien po pastarojo priemonės „Inoklaster LT“ kvietimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami šešių klasterių projektai, kuriems numatyta skirti 5.45 mln EUR mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) infrastruktūros kūrimui. Į bendros infrastruktūros įsigijimą klasteriai planuoja investuoti ir ateityje.

Ketvirta: plėsis tarptautinių partnerysčių tinklas

Klasterių tarptautiškumo ir tarpsektoriškumo plėtra yra strateginis šio laikotarpio tikslas tiek ES, tiek Lietuvoje. Nors kol kas Lietuvos klasterių dalyvavimo tarptautiniuose projektuose aktyvumas yra žemas, tačiau pastebėta, kad klasteriai vis didesnį dėmesį skiria dalyvavimui tarptautinėse partnerių paieškos misijose ir tarptautinėse parodose, o klasterių apklausos rezultatai atskleidė, kad klasteriai savo plėtrą planuoja dviem pagrindinėmis kryptimis – naujų produktų ir paslaugų plėtojimo bei bendrų pardavimų užsienio rinkose didinimo.

Anot dr. L. Skeberdytės, tyrimo metu apklausti Lietuvos klasteriai tarptautines iniciatyvas vertino dėl galimybių dalyvauti didesniuose projektuose, greičiau pasiekti savo klientą, padidinti pardavimus. Šiuo metu jau skaičiuojamos Lietuvos klasterių sėkmės istorijos: „Pavyzdžiui, Fotoelektros technologijų klasteris kartu su Vokietijos įmonėmis sukūrė itin perspektyvų sprendimą saulės modulių integravimui į pastatų fasadus, vysto saulės elementų technologijų projektą. Lietuvos Plastikų klasteris šiemet pradėjo vykdyti bendrą projektą su danais, organizavo tarptautinį renginį-projektų ECP4 platformos planavimo sesiją Vilniuje.“

Penkta: didėjantis dėmesys tarpsektoriniam bendradarbiavimui

Aktyviausiai klasterizacijos procesuose dalyvauja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, tačiau mokslo ir studijų institucijos bei viešojo sektoriaus subjektai vis dažniau įsitraukia į klasterių veiklą, ypač regionuose. Klasterių studijos duomenimis daugiausiai klasterių Lietuvoje veikia gamybos ir inžinerijos, IRT srityse, energetikos ir statybos bei kūrybinių industrijų srityse. Skaičiuojama, kad jau maždaug trečdalis (34,4 proc.) klasterių užsiima tarpsektorine veikla. Šią tendenciją iliustruoja ir Lietuvos klasterių žemėlapis.

„Klasterių tarpsektoriškumas yra svarbus dviem aspektais. Pirma, tokio tipo partnerystės skatina naujų vertės grandinių kūrimąsi ir padeda MVĮ konkuruoti globaliame kontekste. Antra, praktika rodo, kad tarpsektorinės partnerystės skatina kurti inovatyvius sprendimus, kurie padeda spręsti šiuolaikinės globalios visuomenės problemas ir prisideda prie 4.0 pramonės kūrimo“, - tarpsektoriškumo svarbą akcentavo MITA direktorius K. Šetkus.

Kas yra klasteris ir „InoLink“?

Klasteris – tai įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų laisvanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami kartu siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.

Lietuvos klasterizacijos studija – viena iš projekto „InoLink“ veiklų. „InoLink“ yra MITA koordinuojamas ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kuris vykdomas kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Ši naujiena peržiūrėta 3184 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
       2024-03-06 16:30:24

Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.
       2024-03-06 16:24:50

Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę

Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.
       2024-03-05 19:54:51

Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius

„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.
       2024-03-05 17:28:21

Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai

Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World Congress“ (MWC) parodoje net dvi kompanijos pristatė augintinius robotus, kurie ne tik atlieka triukus, bet ir leidžiasi paglostomi.
       2024-03-05 17:22:30

Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką

Kai beveik pusmetį gyvename pilkoje darganoje, pasiilgstame spalvų ne tik aprangoje, interjere, bet ir lėkštėse. Todėl tokie ryškūs patiekalai, kaip oranžinė sriuba iš batatų bei morkų, suvilios net nemėgstančius tradicinių sriubų.
       2024-03-05 14:44:32

Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių

Kadangi naujausiuose televizoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, norint mėgautis išskirtine vaizdo kokybe, labai svarbu, kad ekranas būtų švarus. Kartais dulkės ir dėmės gadina vaizdo kokybę, todėl būtina nuolat valyti ekraną.
       2024-03-05 11:09:56

Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?

Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.
       2024-03-05 10:45:01

Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu

Dauguma tėvų žino: kalcis gyvybiškai svarbus sveikiems vaikų dantims ir stipriems kaulams. Tačiau šis mineralas taip pat nepakeičiamas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitos procesui.
       2024-03-04 17:18:30

Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis

Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą.
       2024-03-04 12:26:29

Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę

Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės.
       2024-03-04 12:21:10

„Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle pradeda senosios kartos 3G ryšio išjungimą. Su nebeaktualiu 3G ryšiu visiškai bus atsisveikinta iki 2025 m. pabaigos.
       2024-03-03 13:39:10

Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą

Įsibėgėjant XXI amžiui, inovatyvių technologijų įgalinimas iš naujo apibrėžia mūsų kasdienio gyvenimo būdą ir įpročius. Naujovių horizonte išsiskiria trys tendencijos, kurios iš esmės pakeis mūsų santykį su mus supančiu pasauliu:
       2024-03-03 09:21:18

Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams.
       2024-03-01 21:00:10

Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?

Naudotų automobilių rinka nėra vis dar nėra skaidri ir prireiks daug laiko pokyčiams, todėl automobilių defektai vis dar slepiami, o rida ir toliau klastojama.
       2024-02-28 18:37:46

„Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.
       2024-02-28 18:30:33

Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego

Nors kalendorinis pavasaris jau ne už kalnų, budinančių saulės spindulių dar tenka palaukti. Trūksta įspūdžių, augalijos, o kartais atrodo, kad šaltasis sezonas tiesiog išsiurbė jėgas ir sunku bus jas susigrąžinti.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.