Programuotojas – kokių savybių jame ieško darbdaviai?

Verslas vis dažniau ieško ne tik savo darbą išmanančių programuotojų, tačiau ir vadinamųjų talentų. Žmonių, kurie sugeba ne tik programuoti, bet turi ir šiandien svarbias asmenines savybes.

Pasak „Vilnius Coding School“ programavimo mokyklos karjeros centro vadovės Živilės Auruškevičienės, darbo rinka nuolatos sinergizuojasi ir IT specialistai dirba ne tik technologijų sektoriuje, tad ir darbdaviai žiūri į programuotojų charakterį, o jų įvaizdis per pastarąjį dešimtmetį gerokai pakito.

„Šiandien programuotojai, sistemų testuotojai, aplikacijų kūrėjai ar kiti IT specialistai gali dirbti bet kokioje srityje, tad ko programuotojui užteko vakar – šiandien nebegana ir tikrai nebeužteks ateityje, – dalijasi programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius ir Kaune, Klaipėdoje bei Rygoje, karjeros centro vadovė Živilė Auruškevičienė. – Žinoma, kaip ir anksčiau, yra svarbu motyvacija, kūrybingumas ar komandinis darbas. Tačiau įmonės vis labiau žiūri į asmenybę – ar ji atitinka įmonės vertybes, kultūrą ir geba būti komandos dalimi. Taip pat svarbu, kad asmuo gebėtų lengvai prisitaikyti prie multikultūrinės aplinkos, nes IT žmonių ieško daug tarptautinių įmonių. Teisinga būtų sakyti, kad asmenybių kultas, gerąja prasme, jau įsiveržė ir į programavimo sritį.“

Šiuo metu vienos populiariausių kalbų rinkoje yra JAVA, C#, HTML, CSS, JS ir PHP, todėl daugiausia darbo skelbimuose ieškoma būtent šių kalbų specialistų. Anot programavimo mokyklos karjeros centro vadovės, norint išsiaiškinti, ar žmogus gali būti geru programuotoju, vieno lengvo ir nesudėtingo metodo nėra, tačiau yra tam tikra patikros metodologija. „Pavyzdžiui, gali būti atliekamas testas patikrinti bendrą žmogaus suvokimą, loginį mąstymą, mokėjimą ieškoti informacijos, o tada jau galima žiūrėti, ar jis turi reikiamas asmenines savybes tapti itin talentingu programuotoju“, – įžvalgomis dalijasi Ž. Auruškevičienė ir pastebi, kad persikvalifikuojantys, t. y. jau iš darbo rinkos į programavimą ateinantys žmonės dažniausiai daug lengviau įsisavina pirmuosius programavimo žingsnius nei abiturientai.

Karjeros centro vadovė išskiria 6 svarbias programuotojo asmenines savybes:

Loginis mąstymas ir problemų sprendimas. Tiems, kurie niekada nebandė sukurti mobiliosios programėlės, programavimą galima apibūdinti kaip bandymą išspręsti itin sudėtingą matematinę lygtį. „Geras programuotojas nuosekliai ir įnirtingai bandys išspręsti bet kokią užduotį. Programuotojo žodyne nėra frazės „tai neįmanoma“, prieš tai neišbandžius visko. Dėl to itin svarbu, kad žmogus ne tik turėtų elementarų loginį mąstymą, bet ir be baimės ar streso žiūrėtų į kiekvieną užduotį, kuri yra tarsi uždavinio sprendimas“, – pastebi Ž. Auruškevičienė.

Motyvacija, atkaklumas ir nuolatinis tobulėjimas. „Prieš pradedant programuotojo karjerą svarbu žinoti, kad tai itin dinamiška sritis – reikia nuolat mokytis, tobulėti ir svarbu turėti atkaklumo ir įdėti daug pastangų, – pasakoja karjeros specialistė. – Todėl svarbu tiksliai išsirinkti savo pakraipą: nori kurti tinklalapius, mobiliąsias aplikacijas, vaizdo žaidimus ar dar kažką kito.“

„Geras dainininkas nuolat repetuoja, taip ir programuotojai turi nuolatos mokytis ir tobulėti, atnaujinti savo įgūdžius. O tam reikia laiko, tad svarbu, kad nuolatinis mokymasis, nors po kelias valandas per savaitę, taptų įpročiu. Jis bet kurį specialistą padarys viena pakopa geresnį nei jo kolegos. Pavyzdžiui, įmonei geriau įdarbinti darbuotoją, kuris ne tik gerai įvaldęs JAVA kalbą, bet taip pat mokosi ir kažką kito, stebi naujoves, nei specialistą, kuris be JAVA kalbos nėra nieko daugiau išbandęs. Tai maži dalykai, bet daug pasako apie darbuotojo motyvaciją ir atkaklumą, – teigia Ž. Auruškevičienė.

Dėmesys detalėms ir kantrumas. Daugiau dėmesio detalėms skiriantys programuotojai dažniausiai rašo sudėtingesnius, geresnės kokybės kodus. „Kompiuteriai daro tik tai, ką jiems pasakysite padaryti, tad jeigu nauja aplikaciją turi bug‘ą, tai ne sistemos klaida, o programuotojo, – atskleidžia karjeros centro vadovė. – Gebėjimas iškart apgalvoti įvairius scenarijus ir kruopštus „n“ variantų išanalizavimas leis palengvinti visus projekto vykdymo procesus. O detalėms atidūs programuotojai aptiks klaidas ne tik savo, bet ir kitų koduose.“

Individualumo ir komandinio darbo balansas. Programuotojas turi gebėti ieškoti sprendimų savarankiškai. „Savo programuotojus mokome mokytis, t. y. kaip ieškoti sprendimų savarankiškai, kad pradedantis programuotojas kuo greičiau rastų informaciją ir priimtų sprendimus, o ne kiekvieną kartą kreiptųsi pagalbos. Tačiau kartu sklaidome dar gajų mitą, kad programavimas yra tik individualus darbas – labai svarbu mokėti dirbti komandoje, rašyti tvarkingą kad kitas kolega suprastų, kas buvo daroma“, – pasakoja specialistė.

Bendro „paveikslo“ suvokimas. Būti geru programuotoju reiškia suderinti kasdienes užduotis su projekto visuma. Sugebėjimas subalansuoti trumpalaikes ir ilgalaikes perspektyvas yra vienas iš pagrindinių skirtumų tarp itin gerų programuotojų ir tiesiog gerų programuotojų.

„Tokį įgūdį galima lavinti: galvokite apie tai, kaip atskiros detalės, kurias kuriate, prisidės prie viso projekto, kaip jos sąveikaus tarpusavyje ir kaip bet kokie pakeitimai turės įtaką visai projekto apimčiai ir krypčiai, – pataria Ž. Auruškevičienė. – Žinoma, lengva pamesti visumos pojūtį, kai susitelkiama ties programinės dalies kūrimu, tačiau idealus programuotojas turi turėti ir verslumo nuovoką, kuri leidžia jam tinkamai sukaupti dėmesį. Į verslą orientuotas programuotojas pasiūlys tokias idėjas aplikacijai ar svetainei, kurios pagerins visą veiklą.“

Bendravimo įgūdžiai – didelis pliusas. „Iš programuotojų niekada nebuvo tikimąsi klientų aptarnavimo įgūdžių, tačiau tai keičiasi. Nyksta stereotipas, kad programuotojai – tai žmonės, kurie tiesiog sėdi prie kompiuterio ir su niekuo nebendrauja, – pastebi specialistė. – Iš programuotojų šiandien laukiama, kad jie bendraus su vadovais, kolegomis ir klientais, tad gebėjimas bendrauti yra būtinas, kaip ir bet kuriai kitai profesijai. Tai ypač aktualu, jei įmonės programuotojai turi dalyvauti susitikimuose su klientais ir paaiškinti, kaip veikia sistema. Mokantis bendrauti, turintis „pardavėjo“ įgūdžių programuotojas suteiks didelę pridėtinę vertę verslui.“

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148