iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Neapsisprendžiate, kuriame miesto rajone gyventi? Patarti gali mokslininkai

2018-01-10 19:14:52

Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą.

Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą ? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai.

Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri pateiks suprantamą vaizdinę informaciją apie miesto erdves, taip palengvindama diskusiją dėl vienokio ar kitokio jų panaudojimo.

„Mūsų kuriamą modelį galima naudoti patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kuriose erdvėse nusikalstamumas didesnis, kurios iš jų yra labiau lankomos žmonių, kur vertėtų statyti paminklą, kad jis būtų matomas, kaip reikėtų pertvarkyti erdvinę struktūrą, siekiant „paslėpti“ tam tikrus objektus“, – teigia Kęstutis Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius.

KTU tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Jie sujungė keletą rodiklių į skaitomumo indeksą, kuris atsižvelgia ir į tai, kaip žmogus suvokia erdvę, ir kaip joje juda.

Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas – tai yra, leidžia lyginti skirtingus miestus iš viso pasaulio, vieno miesto gerąją patirtį panaudoti kitame mieste.

Leidžia prognozuoti nusikalstamumo lygį

„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Ir nors 100-200 metrų atstumą teisingai įvertinti nesudėtinga, toks vertinimas išsikreipia, jei tenka pasukti už kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, – aiškina K. Zaleckis.

KTU tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams – siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y., „skaito“) geriau, kurias – mažiau.

„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti – arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, – teigia K. Zaleckis.

Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė (mieste ji yra apie 30-50 metrų) praktiškai išnyksta.

Daugiabučių rajonai – uždelsto veikimo bomba

Daugiabučių rajonai kenčia ir nuo nuolatinio tranzito – daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.

„Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai – ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, – mano K. Zaleckis.

K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) – tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokybė bus nepatenkinama, ekonomiškai pajėgesni žmonės iš jų kelsis į priemiesčius, o daugiabučių rajonai taps savotiška „prieblandos zona“.

„Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojams galėtų būti siūlomi įvairių tipų būstai: penthauzai, kotedžai, sublokuoti namai ar kiti variantai“, – teigia KTU mokslininkas.

Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip nei naujamiestyje

KTU mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės – Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar – M. Valančiaus gatvės skverelis).

Tai atitinka viduramžiško miestų logiką – gatvės juose siauros, sukuriančios uždaro miesto įspūdį, o miesto galios simboliai (rotušė, prekybiniai pastatai) statomi aikštėse.

„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški – pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje – pavyzdžiui, palyginti naujai iškirsta Kauno Birštono, išplatinta Gertrūdos gatvė gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, – teigia K. Zaleckis.

Pertvarkius gatvių struktūrą išryškėtų kultūros paveldas

Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės – gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Tačiau mokslininkas pastebi, jog sovietmečiu pakito ir šio rajono gyvenimas.

„Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis – jose gali judėti kaip nori. Tranzitinis judėjimas atitraukia žmonių srautus iš pagrindinės gatvės. Pavyzdžiui, šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui“, – įsitikinęs K. Zaleckis.

Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, kuris tampa žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus. Juose vyktų gyvenimas, tačiau pagrindinė gatvė išliktų svarbiausia naujamiesčio gyvybės arterija.

Ir Kaunui, ir Neapoliui

KTU profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė. KTU tyrėjų kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informaciją, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo įrankiu.

„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, – mano K. Zaleckis.

Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir svečius į kultūros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirkščiai, susilpninti praeivių srautą vienoje ar kitoje gatvėje, verta atsižvelgti ir į istorinę perspektyvą.

„Mūsų kuriamu modeliu ypač domisi mūsų partneriai italai – jie norėtų jį pritaikyti Neapolio miesto erdvių planavimui“, – teigia KTU profesorius.

KTU SAF tyrėjai bendradarbiauja su Londono universiteto koledžo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtinė Karalystė), Delfto, Neapolio universitetų mokslininkais. Be to, KTU mokslininkai rengia projektą ir kartu su Kauno Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ komanda, turinčia tikslą viešinti Kauno tarpukario modernizmo paveldą.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-01-14 10:22:05

Pirmąją maratoninio etapo dieną Vaidotas Žala finišavo 12-as

7 ir 8 Dakaro etapai, vykstantys šeštadienį ir sekmadienį – išskirtiniai visame ralyje. Jie vadinami maratoniniu greičio ruožu – po septintojo sportininkai negali gauti jokios techninės pagalbos ir automobilius remontuoja patys su tais įrankiais, kuriuos vežasi kartu.
iliustracija2018-01-13 13:04:13

Dakaro ralis Bolivijoje: sunkumai aukštikalnėse ir pagalba vietiniams

Po penkias dienas trukusio maudymosi Peru „fesh-fesh“ tipo smėlyje, Dakaro ralis persikėlė į Boliviją. Čia dalyvių laukia kitokio tipo trasos – dalis jų yra klasikinio ralio tipo keliai ant kieto grunto, tačiau tenka pratintis prie naujo iššūkio – aukščio.
iliustracija2018-01-12 22:59:10

Iš Lietuvos į Pietų Ameriką atkeliavęs „Nissan Navara“ pateisino lūkesčius

„Jeigu antrą kartą reikėtų spręsti, ar gabenti automobilį iš Lietuvos, vėl darytume taip pat“, – sako Mindaugas Plukys, vienas iš projekto #iGo2Dakar dalyvių. Lietuviškais registracijos numeriais padabintą „Nissan Navara“ Pietų Amerikoje vairuojantys tautiečiai ne tik džiaugiasi gerai pažįstamo automobilio tinkamumu tokiems iššūkiams, bet ir vietinių ralio gerbėjų dėmesiu.
iliustracija2018-01-12 22:52:06

Iš Dakaro į Vilnių bėgančio ugniagesio gelbėtojo laukia didelis iššūkis - Alpės

Ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas, bėgantis iš Dakaro į Vilnių, jau įveikė daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų. Šiuo metu jis Italijoje, netoli Venecijos, ir kyla Alpių link.
iliustracija2018-01-12 22:49:53

Praėjusiais metais eismo saugos situacija Lietuvos keliuose išliko stabili

Statistikos duomenimis, eismo saugos situacija praėjusiais metais, palyginti su 2016 m., išliko beveik nepakitusi – eismo įvykių šalies keliuose sumažėjo 0,3 proc., nepakito per metus žuvusiųjų skaičius (192), sužeista 0,1 proc. daugiau žmonių.
iliustracija2018-01-12 22:42:34

Seimas išplėtė Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką

Seimas priėmė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-4422(2), kuriomis išplečiama Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarka.
iliustracija2018-01-12 22:40:53

Vartotojams - didesnė apsauga įsigyjant draudimo paslaugas

Keičiant draudimo įstatymą, siekiama, kad draudimo produktų platintojai visada sąžiningai, teisingai, ir profesionaliai veiktų draudimo paslaugų klientams (draudėjams, apdraustiesiems ir naudos gavėjams bei nukentėjusiems tretiesiems asmenims) geriausiomis sąlygomis ir rūpintųsi jų interesais.
iliustracija2018-01-12 22:37:04

Renovavo aukščiausią Lietuvos statinį ir ilgiausią šalyje automobilių tiltą

Itin dideliame aukštyje vykdyti aukščiausio Lietuvos statinio ir ilgiausio šalies automobilių tilto rekonstrukcijos darbai – tai du unikalūs projektai, kuriuos 2017 metais sėkmingai įgyvendino Kaune įsikūrusi įmonė „Švykai“.
iliustracija2018-01-12 22:32:21

Paspaudus šaltukui: 7 patarimai, kaip ryte užvesti automobilį

Žiema pagaliau ateina į Lietuvą – meteorologai praneša, kad oro temperatūra artimiausiomis naktimis nukris iki 10 laipsnių šalčio. Šiemet – tai pirmasis atšalimas, todėl toks orų pokytis dažniausiai atneša nemalonius netikėtumus vairuotojams.
iliustracija2018-01-12 22:30:50

Dažniausi telefonų gedimai ir patarimai, kaip nuo jų apsisaugoti

Šiuolaikinių telefonų „Achilo kulnas“ yra ekranas. „Mobiliųjų telefonų techninio centro“ duomenimis, net trys iš penkių į serviso centrą pristatytų įrenginių skundžiasi su ekrano gedimu susijusiais simptomais.
iliustracija2018-01-12 22:26:33

Žiemos smūgis veido odai: kaip tinkamai apsisaugoti?

Šaltis, vėjas ir svyruojanti oro temperatūra šaltuoju metų laiku itin neigiamai veikia bet kokio tipo veido odą, o ypač žiemą kenčia tie, kurių oda yra sausa ir jautri. Nenuostabu, kad keli žiemos mėnesiai galiausiai atsispindi ir daugelio mūsų veide.
iliustracija2018-01-12 22:22:53

Naudingi patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti šaldytuvą

Nors ne kiekvienas iš mūsų kasdien naudojasi virtuvėje esančiais buitiniais prietaisais, tačiau šaldytuvo dureles varstome netgi kelis kartus per dieną. Tačiau ar jo priežiūrai skiriame pakankamai dėmesio ir laiko?
iliustracija2018-01-12 22:20:04

„iPhone X“ apžvalga: augintiniai drakonai, veido atpažinimas ir kt.

Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ pastebi, kad praėjus lygiai 11 savaičių nuo „iPhone X“ pardavimų Lietuvoje pradžios, susidomėjimas šiuo jubiliejiniu „Apple“ kūriniu dar vis neatslūgsta.
iliustracija2018-01-12 22:17:36

Sausio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 5,19 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžio mėn., pokytis sudaro 2,17 proc. – praneša Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
iliustracija2018-01-12 09:37:48

Kelyje iš Peru į Boliviją Vaidotas Žala – 17-as

Ketvirtadienį Dakaro ralio dalyviai paliko Peru kopas ir akis į akį susidūrė su nauju iššūkiu – Bolivijos aukštikalnėmis. Šeštas Dakaro greičio ruožas vyko nebe smėlio kopose, bet ant kieto grunto, klasikinio ralio tipo keliuose, kuriuose teko pakilti į 4,7 km aukštį.
iliustracija2018-01-12 09:32:24

Pasiekus Dakaro pusiaukelę, auga lietuvių greitis

Trys lietuviški ekipažai Dakaro ralio greičiausiųjų dvidešimtuke. Svajonė? Ne, tai – realybė. Tiesa, tik viename etape – penktas greičio ruožas automobilių įskaitoje dalyvaujantiems lietuviams buvo itin sėkmingas ir jie finišavo 17, 18 ir 20-oje vietose.
iliustracija2018-01-12 09:25:28

Paskelbtas geriausias telefonas su „Android“ operacine sistema

Įtakingas „Android“ sistemos telefonų apžvalgos žurnalas „Android Authority“ išrinko geriausią 2017 metų išmanųjį telefoną. Juo tapo praėjusių metų pabaigoje pristatytas „Huawei Mate 10 Pro“. „Huawei“ flagmanas buvo įvertintas dėl dirbtinio intelekto ir jo teikiamų galimybių vartotojams.
iliustracija2018-01-11 19:51:05

Lietuvos paštas mažina popierinių pranešimų siuntimą

Nuo šiol apie gautą ir pašte saugomą tiek registruotąją, tiek paprastąją pašto siuntą gavėjai bus informuojami SMS žinute. Lietuvos pašto klientų apklausa rodo, kad net 94 proc. respondentų patogiausiu informavimo apie gautą pašto siuntą būdu įvardina SMS žinutę.
iliustracija2018-01-11 19:47:42

Gerai išlaikėte bendrųjų gebėjimų testą? Galite gauti aukštesnes pareigas!

Valstybės tarnybos departamento atlikta analizė atskleidė, kad bendrųjų gebėjimų testo rezultatai susiję su pretendentų galimybėmis laimėti aukštesnės pareigybės konkursą.
iliustracija2018-01-11 19:39:43

Kūdikiai Lietuvoje bus skiepijami nuo B tipo meningokoko

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukiami skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Planuojama, kad kūdikiai bus pradėti skiepyti jau šių metų liepos mėnesį, kai tik bus nupirktos ir į Lietuvą pristatytos vakcinos.
iliustracija2018-01-11 19:36:23

Nuo šeštadienio savaitgaliais pradeda kursuoti traukiniai Vilnius-Daugpilis

Nuo šeštadienio, sausio 13 d., „Lietuvos geležinkelių" traukiniai pradeda kursuoti nauju maršrutu. Per 2 val. 30 min. truksiančią kelionę keleiviai iš Vilniaus savaitgaliais galės pasiekti antrą didžiausią Latvijos miestą - Daugpilį.
iliustracija2018-01-11 19:33:09

8000 eurų vertės loterijos bilieto laimėjimą pasisavinę sukčiai - teisme

Šiaulių apygardos Telšių apylinkės prokuroras Marius Fokas baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl praėjusių metų birželį N. Akmenėje galimai pasisavinto loterijos bilieto laimėjimo.
iliustracija2018-01-11 19:23:58

Europos Komisija siūlo investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius

Europos Komisija planuoja kartu su valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterių infrastruktūros kūrimą. Superkompiuterių reikia, kad būtų galima apdoroti vis didesnius duomenų kiekius.
iliustracija2018-01-11 19:20:59

Nuo pneumokokinės infekcijos gali pasiskiepyti daugiau rizikos grupių asmenų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad nuo pneumokokinės infekcijos nemokamai jau gali pasiskiepyti daugiau rizikos grupėms priklausančių asmenų. 2018 m. sausio 1 d. papildytas rizikos grupėms priklausančių suaugusių asmenų, kurie skiepijami valstybės lėšomis, sąrašas.
iliustracija2018-01-11 19:13:38

"Sniego susitikime" - regiono saugumo užtikrinimo scenarijai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą aptarė su tradicinio „Sniego susitikimo" dalyviais. Mažuoju Davosu vadinamas susitikimas kasmet į neformalias diskusijas sutraukia žymiausius užsienio ir saugumo politikos ekspertus iš viso pasaulio.
iliustracija2018-01-11 19:09:41

Lauksime betarpiškų atsakymų iš maisto produktų gamintojų

Šiandien Seime vykusiame Laikinosios tyrimų komisijos dėl maisto produktų kokybės posėdyje dalyvavo maisto produktų pardavėjų ir tiekėjų atstovai, kurie mėgino paaiškinti savo tiekiamų produktų skirtingos sudėties priežastis.
iliustracija2018-01-11 19:01:59

2018-ųjų šalies energetikos rinka: 4 pagrindiniai pokyčiai

Atgijusi nepriklausoma dujų rinka, naujos energinio efektyvumo iniciatyvos ir du mėnesius truksiantis jungties „NordBalt“ remontas – tai pagrindiniai veiksniai, šiemet turėsiantys didžiausią poveikį energijos rinkai Lietuvoje, prognozuoja bendrovė „Enefit“.
iliustracija2018-01-11 18:59:13

Peršalimo ligų pikas – priešaky: metas stiprinti imunitetą

Keičiantis orams auga sergamumas peršalimo ligomis, į tai reagavo ir „Maximos“ pirkėjai. Labiausiai padidėjo žolelių arbatų, medaus, imbierų šaknų ir česnakų paklausa. Peršalimo ligų piko laukiama sausio viduryje – vasario mėn., todėl svarbu ir toliau stiprinti imunitetą.
iliustracija2018-01-11 18:55:54

Asmeninė trenerė: kuo galima pakeisti 10 000 žingsnių kasdien

Atėjus naujiems metams kone kiekvienas sau dalija naujametinius pažadus ir tvirtina nuo dabar gyvensiantys sveikiau. Daugiau judės, užsiims aktyvia fizine veikla, nepamirš išgerti vandens.
iliustracija2018-01-11 18:51:14

CES 2018 – žvilgsnis į tai, kas jau šiais metais gali būti pasiūlyta pirkėjams

Tikram inovacijų gerbėjui 2018 metai prasidėjo sausio 8 d. Las Vegase (JAV), didžiausioje pasaulyje technologijų parodoje. Korporacijos milžinės ir mažyčiai startuoliai čia pristato ir kruopščiai tobulintus gaminius, ir beprotiškiausias vizijas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.