iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Neapsisprendžiate, kuriame miesto rajone gyventi? Patarti gali mokslininkai

2018-01-10 19:14:52

Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą.

Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą ? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai.

Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri pateiks suprantamą vaizdinę informaciją apie miesto erdves, taip palengvindama diskusiją dėl vienokio ar kitokio jų panaudojimo.

„Mūsų kuriamą modelį galima naudoti patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kuriose erdvėse nusikalstamumas didesnis, kurios iš jų yra labiau lankomos žmonių, kur vertėtų statyti paminklą, kad jis būtų matomas, kaip reikėtų pertvarkyti erdvinę struktūrą, siekiant „paslėpti“ tam tikrus objektus“, – teigia Kęstutis Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius.

KTU tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Jie sujungė keletą rodiklių į skaitomumo indeksą, kuris atsižvelgia ir į tai, kaip žmogus suvokia erdvę, ir kaip joje juda.

Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas – tai yra, leidžia lyginti skirtingus miestus iš viso pasaulio, vieno miesto gerąją patirtį panaudoti kitame mieste.

Leidžia prognozuoti nusikalstamumo lygį

„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Ir nors 100-200 metrų atstumą teisingai įvertinti nesudėtinga, toks vertinimas išsikreipia, jei tenka pasukti už kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, – aiškina K. Zaleckis.

KTU tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams – siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y., „skaito“) geriau, kurias – mažiau.

„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti – arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, – teigia K. Zaleckis.

Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė (mieste ji yra apie 30-50 metrų) praktiškai išnyksta.

Daugiabučių rajonai – uždelsto veikimo bomba

Daugiabučių rajonai kenčia ir nuo nuolatinio tranzito – daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.

„Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai – ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, – mano K. Zaleckis.

K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) – tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokybė bus nepatenkinama, ekonomiškai pajėgesni žmonės iš jų kelsis į priemiesčius, o daugiabučių rajonai taps savotiška „prieblandos zona“.

„Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojams galėtų būti siūlomi įvairių tipų būstai: penthauzai, kotedžai, sublokuoti namai ar kiti variantai“, – teigia KTU mokslininkas.

Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip nei naujamiestyje

KTU mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės – Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar – M. Valančiaus gatvės skverelis).

Tai atitinka viduramžiško miestų logiką – gatvės juose siauros, sukuriančios uždaro miesto įspūdį, o miesto galios simboliai (rotušė, prekybiniai pastatai) statomi aikštėse.

„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški – pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje – pavyzdžiui, palyginti naujai iškirsta Kauno Birštono, išplatinta Gertrūdos gatvė gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, – teigia K. Zaleckis.

Pertvarkius gatvių struktūrą išryškėtų kultūros paveldas

Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės – gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Tačiau mokslininkas pastebi, jog sovietmečiu pakito ir šio rajono gyvenimas.

„Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis – jose gali judėti kaip nori. Tranzitinis judėjimas atitraukia žmonių srautus iš pagrindinės gatvės. Pavyzdžiui, šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui“, – įsitikinęs K. Zaleckis.

Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, kuris tampa žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus. Juose vyktų gyvenimas, tačiau pagrindinė gatvė išliktų svarbiausia naujamiesčio gyvybės arterija.

Ir Kaunui, ir Neapoliui

KTU profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė. KTU tyrėjų kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informaciją, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo įrankiu.

„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, – mano K. Zaleckis.

Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir svečius į kultūros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirkščiai, susilpninti praeivių srautą vienoje ar kitoje gatvėje, verta atsižvelgti ir į istorinę perspektyvą.

„Mūsų kuriamu modeliu ypač domisi mūsų partneriai italai – jie norėtų jį pritaikyti Neapolio miesto erdvių planavimui“, – teigia KTU profesorius.

KTU SAF tyrėjai bendradarbiauja su Londono universiteto koledžo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtinė Karalystė), Delfto, Neapolio universitetų mokslininkais. Be to, KTU mokslininkai rengia projektą ir kartu su Kauno Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ komanda, turinčia tikslą viešinti Kauno tarpukario modernizmo paveldą.

Fotosesijos dovanų kuponas - gera dovana
paslauga
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-12-17 15:33:40

Dirbtinis intelektas leis neregiams „pamatyti“ emocijas

Balsu mes perduodame tik apie trečdalį visos informacijos. Didelę dalį komunikacinių žinučių žmonės vieni kitiems perduoda ne balsu, o emocijas atspindinčiomis veido mimikomis ar rankų judesiais. Aklieji ir silpnaregiai taip komunikuoti negali.
iliustracija2018-12-17 15:28:13

Laikrodžių gamintojas „Fitbit“ pristato pažangius atnaujinimus

Fitbit“ pristato atnaujinimus: „Fitbit OS 3.0“. „Fitbit“ programėlių galeriją papildys net 10 pasaulyje pripažintų sveikatos ir fitneso programėlių, kurios sinchronizuosis su Fitbit kaupiamais duomenimis ir pateiks gilias, personalizuotas įžvalgas. Taip pat sukurta patogi prieiga prie duomenų „Fitbit“ bendruomenės programėlių kūrėjams.
iliustracija2018-12-17 15:24:10

Lietuva pasirengusi deryboms su kaimynais dėl nuolatinio laiko pasirinkimo

Europos Sąjungai (ES) ketinant atsisakyti sezoninio laiko keitimo, Lietuva yra pasirengusi svarstyti būsimo nuolatinio – vasaros ar žiemos – laiko pasirinkimą su kaimyninėmis valstybėmis.
iliustracija2018-12-14 12:34:38

5 dalykai, kuriuos turite žinoti apie modernių namų gyventoją – rekuperatorių

Žiemai vis drąsiau žnaibant mums skruostus tikru naujakurių galvosūkiu tampa drėgmės lygis namuose ir namų vėdinimas. Vieni jų kaip tik šiuo metu planuoja užbaigti vidaus apdailą, kiti, jau įsikūrę, po vėsesnės nakties rytą pasitinka aprasojusiais ar net iš vidaus apšalusiais langais.
iliustracija2018-12-14 12:28:14

Plėšiko nesėkmė: naikindamas įkalčius, sunaikino ir grobį

Praeivę apiplėšęs 30-metis radviliškietis ne tik moteriai padarė žalos, bet ją patyrė ir pats - naikindamas įkalčius, per žioplumą sudegino ir grobį. Gruodžio 7-osios rytas į darbą skubančiai 63 metų Radviliškio gyventojai buvo nenusisekęs.
iliustracija2018-12-14 12:23:55

Vaikų vaizduotę lavina LNDT kūrybinės dirbtuvės „Knyga be paveikslėlių“

Lavinti vaikų vaizduotę, skatinti juos skaityti ir laisvai reikšti savo mintis – tokie yra kūrybinių dirbtuvių „Knyga be paveikslėlių“ kūrėjų tikslai. Lietuvos nacionalinio dramos teatro įgyvendinamas projektas, skirtas 5–9 metų vaikams ir vyksta įvairiose Lietuvos mokyklose arba vaikų dienos centruose.
iliustracija2018-12-14 12:21:33

Būsto įperkamumas Vilniuje − vienas aukščiausių istorijoje

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente buvo stebimi ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. Kaip tai paveikė gyventojų galimybes įpirkti būstą ir kokios tendencijos būsto rinkoje vyraus kitąmet?
iliustracija2018-12-14 12:16:44

Bankai daugiau skolino ir daugiau uždirbo, laukiama konkurencijos pokyčių

Mūsų šalyje veikiantys bankai ir filialai šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje klientams buvo paskolinę beveik 1,2 mlrd. Eur daugiau nei prieš metus. Į rinką ateinantys specializuoti bankai teikia lūkesčių dėl stiprėsiančios konkurencijos.
iliustracija2018-12-14 12:05:09

5 namų vietos, kuriose per šventes vaikų tyko didžiausi pavojai

Neįprastai daug laisvų dienų per didžiąsias metų šventes daugelį nuteikia optimistiškai, tačiau draudikai perspėja, kad ilgas šventinis laikotarpis gali pažerti papildomų rizikų – laisvu laiku besidžiaugiantys ir įsidūkę vaikai net ir namų aplinkoje patiria skaudžias traumas bei gali atsidurti ligoninės priimamajame.
iliustracija2018-12-14 12:02:47

Vilniuje bus įrengta apie 60 elektromobilių įkrovimo stotelių

Daugiausiai elektromobilių turinti sostinė plečia infrastruktūrą – jau kitąmet sostinėje bus įrengtos 59 didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, kurių daugumoje vos per 30 minučių bus galima pasikrauti elektra varomą automobilį.
iliustracija2018-12-14 11:56:30

5 šių laikų inovacijos, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti

Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais.
iliustracija2018-12-14 11:41:22

5 išmanūs patarimai, kaip paprasčiau pasiruošti Kalėdoms

Gruodžiui įpusėjus, gatvėse prasidėjo spūstys, darbų, kuriuos reikia atlikti iki Kalėdų, tik daugėja, o dovanų paieškoms skirtas laikas – trumpėja. Tačiau viso šio prieššventinio streso išvengti gali padėti išmaniosios programėlės.
iliustracija2018-12-14 11:38:46

Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?

Prasidėjęs išmaniųjų telefonų bumas kartu su savimi į pasaulį atnešė ir įrenginiams skirtas programėles. Kai atrodė, kad jos vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir yra nepakeičiamos įvairiose gyvenimiškose situacijose, ėmė daugėti ženklų, kad greitai mobiliųjų aplikacijų gali ir nebelikti.
iliustracija2018-12-14 11:35:27

Savivaldybėms – ES lėšos nemokamo belaidžio interneto ryšio zonoms

Devyniolika Lietuvos savivaldybių, suskubusių atsiliepti į pirmąjį Europos Komisijos (EK) iniciatyvos „WiFi4EU“ kvietimą, galės pasinaudoti 15 tūkst. eurų vertės čekiais belaidžio interneto ryšio zonoms viešosiose erdvėse įrengti.
iliustracija2018-12-12 07:55:24

Įsigaliojo Reglamentas dėl nepagrįsto geografinio blokavimo

Nuo š. m. gruodžio 3 d. įsigaliojo ir buvo pradėtos taikyti 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo (toliau – Reglamentas) nuostatos.
iliustracija2018-12-11 14:24:34

Startuolių idėjų tendencijos – kur link keliauja inovatyvūs verslininkai

Visas pasaulis šiandien išgyvena didžiulį informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto skverbimąsi į verslo aplinką – automatizuojami procesai ar balsu valdomi įrankiai yra šių dienų tendencija.
iliustracija2018-12-11 14:21:02

Lietuva vis dar išlieka valstybe – importuotoja

Visos trys Baltijos valstybės gali pasidžiaugti išaugusiomis tarptautinės prekybos apimtimis, tačiau visos jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. Tai rodo naujausi Bloomberg agentūros duomenys.
iliustracija2018-12-11 14:17:02

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio stabilumo. Lietuva – ne išimtis. Tačiau, ekspertų teigimu, keli paprasti sprendimai gali padėti šias baimes greitai įveikti ir jaustis ramiau dėl savo ateities.
iliustracija2018-12-11 14:15:03

Perkantiems būstą: į kokį investuoti, kad būtų paprasta parduoti po 10 metų?

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“.
iliustracija2018-12-11 14:06:47

Ar jūsų namų elektronika efektyviai naudoja energiją?

Patarimai, kaip teisingai išsirinkti prietaisus namams. Vienas iš svarbiausių faktorių, į kurį būtina atsižvelgti renkantis namų elektroniką, yra šių prietaisų energijos vartojimo efektyvumas.
iliustracija2018-12-07 17:41:17

Realybė virtuali, jos vaisiai - realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins?
iliustracija2018-12-07 17:37:42

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui

Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai.
iliustracija2018-12-06 17:05:01

Ekonomika auga, tačiau lietuviai skolinasi vis daugiau

Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %.
iliustracija2018-12-06 16:56:27

LRTK aptartos priemonės neteisėtam televizijos programų priėmimui užkirsti

2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva įvyko diskusija dėl priemonių neteisėtam televizijos programų priėmimo užkirtimui Lietuvos teritorijoje.
iliustracija2018-12-06 12:21:48

Gyvūnams padedančios technologijos: nuo išmanaus antkaklio iki virtualios tvoros

Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.
iliustracija2018-12-06 12:01:24

Maisto pristatymo į namus platforma nuspės pati, kiek lietuviai norės valgyti

Maisto rinkos tyrimų bendrovės „Technomic“ duomenimis, net 86 proc. vartotojų visame pasaulyje bent kartą per mėnesį užsisako maisto į namus. Trečdalis vartotojų renkasi maisto pristatymą į namus dažniau, nei tą darė prieš metus.
iliustracija2018-12-06 11:41:54

Pirmą kartą bus galima pamatyti didžiausią Lietuvoje rastą aukso lobį

Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojamas mūsų šalyje rastas didžiausias aukso lobis. Paslaptimis ir legendomis apipintas radinys vienai dienai sugrįžta ten, kur buvo rastas – į Šilalės kraštą. Prieš 92 metus Nasvytalių kaime (Kvėdarnos sen., Šilalės r.) atsitiktinai atkastas lobis yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
iliustracija2018-12-04 10:01:44

4 žingsniai, kad šventinės siuntos laiku pasiektų adresatus

Kai oras pakvimpa mandarinais ir imbieriniais sausainiais, gatvės nušvinta lempučių girliandomis, o į pašto skyrius ima plūsti siuntos, galima oficialiai paskelbti – Kalėdų maratonas prasidėjo.
iliustracija2018-12-04 09:39:09

Mobiliųjų atsiskaitymų banga: kas užtikrina saugumą?

Jei staiga prireikė pervesti giminaičiui ar draugui pinigų, susimokėti mokesčius ir apmokėti kitas sąskaitas ar nusprendėme čia ir dabar kažką įsigyti internetu, dažniausiai griebiamės išmaniojo telefono.
iliustracija2018-12-04 09:36:31

Generiniai vaistai: mitai ir tikrovė

Lietuvoje generiniai vaistai yra apipinti nepagrįstais mitais, sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė. Pasak jos, metas atsikratyti abejonių ir vaistus vartoti racionaliau.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.