Kūryba lėkštėje: kas yra maisto dizainas ir kam jis reikalingas?

Išgirdę apie maisto dizainą žmonės dažniausiai pagalvoja tiesiog apie maisto išdėstymą lėkštėje. Tačiau tai kur kas daugiau: maisto dizaineriai dažnai gamina maistą ne tik dėl skonio, bet ir dėl mažo spektaklio akims, suteikiančio įvairių potyrių ir išgyvenimų patiekalo net neparagavus.

Apie „maisto dizaino“ sampratą, vyraujančias tendencijas Lietuvoje ir užsienyje bei jų praktinį įgyvendinimą sausio 25 dieną bus diskutuojama Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos slėnyje“ įsikūrusioje dizaino bibliotekoje „DesignLibrary Kaunas“.

Diskusijoje dalyvaus Kauno senamiestyje įsikūrusio ir moderniąją lietuvišką virtuvę reprezentuojančio restorano „Uoksas“ vyriausiasis šefas Artūras Naidenko, restorano „Numan“ šefas Matas Paulinas ir Robertas Daskevičius – projekto „52 kartai“ įkūrėjas, maisto fotografas, už savo darbus pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą.


– Kaip apibūdintumėte, kas yra maisto dizainas?, – paklausėme renginio dalyvių.

R. Daskevičius: Maisto dizainas – būdas pabėgti nuo kasdienybės ir rutinos, pailsėti nuo triukšmo ir išorinių dirgiklių, atrasti naujų raiškos formų, būdų, pateikti maistą estetiškai, patraukliai ir kitaip nei tai darome įprastai ant kasdienio stalo. Tai yra mažas spektaklis akims.

A. Naidenko: Restorano veikloje maisto dizainą suprantame kaip įvairių potyrių pateikimą svečiui per maistą.

M. Paulinas: Man kaip ir visur pagrindinis elementas – balansas ir harmonija. Tam sukurti pasitelkiama atitinkama aplinka ir atmosfera. Maisto dizainas apima daug elementų, iš kurių pagrindinis visada yra skonis. Tuo tarpu išvaizda susidaro iš trijų elementų: maisto, indo (kartais atmosferos) ir fono. Viskas turi vienaip ar kitaip būti susiję. Visi elementai turi savo funkciją ir įtaką pojūčiams. Jeigu niekas neapgalvota, trūksta elementų, bus ir emocijų spektras tuštokas. Man maisto dizainas yra pastangos ir visų smulkmenų apgalvojimas, stengiantis sukelti kuo didesnį jausmų ir įspūdžių spektrą.

– Ar egzistuoja maisto dizaino mados? Kokios yra vyraujančios tendencijos?

A. N.: Yra tam tikros produktų, pateikimo, indų ir koncepcijų tendencijos, bet esminiai mūsų darbo kriterijai dažniausiai nekinta. Svarbus vaidmuo tenka indams. Šiuo metu didžioji dalis indų mūsų restorane yra pagaminti specialiai mums įvairių amatininkų ir meistrų. Tikrai sutinku, kad egzistuoja tam tikros indų mados.

M. P.: Kalbant apie maistą, reikia šiek tiek apgalvoti, kaip žmogus valgys tą patiekalą, kaip viską padaryti, kad valgymas būtų kuo paprastesnis ar priešingai, kuo interaktyvesnis. O čia neretai gali atsirasti problemų. Tai gali būti pakankamai intymus momentas. O žvelgiant į patį pateikimą restorane, tai indai turi būti sunkūs ir sulaikyti temperatūrą savyje, kad gerai palaikytų šiltą/šaltą temperatūrą.

R. D.: Kaip ir bet kurioje srityje, maisto fotografijoje, žinoma, egzistuoja mados ir trendai. Ši sritis, kaip ir kiekviena kita, turi savo guru, kuriuos daugelis seka ir, remdamiesi jų pavyzdžiu, kuria. Vieną madą sunku apibrėžti, nes maisto fotografijoje yra daug žanrų – skirtingų stilių, būdų, kaip fotografuoti – nuo minimalistinio skandinaviško iki detalių kupino country stiliaus.

– Kas yra sunkiausia įgyvendinant vizualiąją maisto patiekimo pusę?

A. N.: Dažniausiai pradedam nuo produkto, nes tai yra esmė. Tik po to pradedama galvoti, kokioj formoj ar tekstūroj jį pateikti. Mano manymu, kaip ir kiekvienoje dizaino srityje, kompozicija lėkštėje ir estetika yra vienas svarbiausių dalykų, nes be tam tikros „tvarkos“ ir minties lėkštėje, ji neįmanoma. Sunkiausia būna tada, kai pirma kyla vizualinė idėja, kuriai reikia taikyti naujas technikas.

R. D.: Maisto fotografijoje sunkiausia yra tai, kad dažnai iš anksto iki galo nežinai, kaip atrodys patiekalai, todėl fotosesijos metu tenka patalpinti jį į prieš tai sugalvotą aplinką. Kita vertus, surasti tinkamus paviršius, detales, įrankius, indus visada yra nemenkas iššūkis, o tai gali labai pakeisti nuotrauką ir galutinį rezultatą.

– Koks turi būti maisto pateikimas fotografijoje?

R. D.: Visų pirma turi būti toks, kad žadintų apetitą ir atrodytų skaniai. Taip, kad bežiūrintis į fotografiją pirmiausia norėtų suvalgyti maistą akimis. Taip pat, maisto fotografija gali pasakoti ir tam tikrą istoriją, nukelti į aplinką, kurioje norėtume atsidurti pietaudami ar vakarieniaudami.

– Kaip toli Lietuva yra pažengusi maisto dizaino srityje? Ar lyginant su kitomis šalimis (Skandinavijos, Vakarų Europos), Lietuvoje vyrauja panašios tendencijos?

R. D.: Tendencijos visur labai panašios, nes gyvenant globaliame pasaulyje socialinė žiniasklaida padeda neatsilikti ir stebėti, ką daro kiti restoranai, šefai, fotografai. Visa tai gali matyti realiu laiku. Jeigu anksčiau nežinojai, ką daro tavo kaimynas, tai dabar žinai, ką šiandien vakarienei pateikė kitame pasaulio gale esantis restoranas.

M. P.: Vis dar labai daug restoranų mano, kad išvaizda, margumas, spalvų įvairovė, bardakėlis be aiškios krypties yra būtent tai, ko reikia svečiui, kad jis manytų, jog restoranas jėga. O skonis, potyrių eiga, pati valgymo procedūra vis dar dažnai yra užmirštama.

– Kaip įsivaizduojate maisto dizaino ateitį? Kas bus madinga po 5 metų?

A. N.: Penki metai – per ilgas laikas, kad drįsčiau prognozuoti. Yra tam tikrų krypčių kur nukrypsta dalykai, net kalbant apie dviejų metų laikotarpį.

M. P.: Manau, kad skonis, estetika ir daug pastangų nereikalaujantis patiekalo suvalgymas turėtų išlikti visko esmė. Taip pat, kaip sakiau, svarbiausia balansas ir harmonija bei deranti aplinka, bendra atmosfera. Tai man itin artima idėja. Aš tuo tikiu ir tikiuosi, kad jos ims vyrauti pasaulyje.

R. D.: Kalbant apie maisto fotografiją ir toliau bus siekiama kuo labiau perteikti skonį ir emociją, nuotaiką, tad vis populiarės foto istorijos, gyvos fotosesijos, natūralios situacijos, kur maistas valgomas restorane, vakarėlyje arba toje aplinkoje, kur žmogus pats norėtų atsidurti.

Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje įsikūrusiame pasaulinės dizaino bibliotekos „DesignLibrary“ padalinyje įžvalgomis dizaino tematika dalijasi ekspertai iš Lietuvos ir užsienio. Naujo renginių „Dizaino ketvirtadieniai“ ciklo programa bus skelbiama netrukus.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148