Tyrimas atskleidė įdomių faktų apie telefono naudojimą

Jei anksčiau buvo įprasta sakyti, kad keturkojis yra geriausias žmogaus draugas, tai šiandien turbūt drąsiai galima teigti, jog gyvūno vietą gyvenime vis labiau užima išmanieji telefonai.

Be jų mes neįsivaizduojame tiek savo darbo, tiek ir poilsio, o kartais net ir miegas be tradicinės socialinių tinklų tikrinimo procedūros yra sunkiai įmanomas. Atvirai sau pripažinkite: ar gulėdami lovoje prieš miegą dar išsiunčiate kelis elektroninius laiškus arba atrašote „Facebook“ draugams?Vos tik pabudę ryte vėl ranka siekiate telefono? Jei taip – nenustebkite, šiuo klausimu jūs nesate išskirtiniai, kadangi taip elgiasi kone visas pasaulis.

„Huawei“ kartu su IPSOS 12-oje šalių atliko tyrimą siekiant išsiaiškinti, kokią vietą žmogaus gyvenime užima telefonas ir kam jis dažniausiai yra išnaudojamas. Žvelgiant į 24 valandų paros ciklą tampa akivaizdu, kad be išmaniojo telefono šiandien – nė žingsnio.

Kaip parodė tyrimas, būtent vakarais išmanusis telefonas tampa vienu iš geriausių žmonių draugų: kas darbo tikslais telefonu dar išsiunčia kelis el. laiškus, kas savo antrajai pusei kas vakarą parašo mielą žinutę bei palinki labos nakties, o treti negali užmigti be mėgstamos muzikos, sklindančios pro telefono garsiakalbį ar ausines. Net 74 proc. apklaustųjų prisipažįsta, kad prieš miegą jie nepaleidžia telefono iš rankų skaitydami elektroninį paštą, tikrindami socialinius tinklus ar rašydami žinutes. Bene labiausiai šiame kontekste išsiskiria turkai – 83 proc. jų tikina dieną užbaigiantys būtent su telefonu rankoje.

Beje, tie patys Turkijos gyventojai be telefono neįsivaizduoja ir savo ryto – 73 proc. apklaustų turkų tvirtina vos tik prabudę vėl čiumpantys telefonus į rankas bei tikrinantys el. paštą ar socialinius tinklus. Galbūt atpažįstate ir save, kadangi patys lygiai taip pat elgiatės? Nenustebkite, remiantis tyrimo duomenimis, iš viso savo rytinį ritualą analogiškai pradeda 61 proc. respondentų. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl daugiau nei pusė visų žmonių pasiima savo telefonus į lovą, o kas dešimtas su telefonu netgi ir užmiega.

„Mes taip pat nusprendė ištirti, kokiems tikslams žmonės dažniausiai naudoja išmaniuosius telefonus ir kaip dažnai tai daro. Tyrimas parodė, kad 49 proc. žmonių bent keletą kartų per valandą patikrina savo telefoną norėdami įsitikinti, ar kas nors jiems neparašė, taip pat pasitikrinti socialinius tinklus, paskaityti naujienas, paieškoti reikalingos informacijos, prisijungti prie banko ar tiesiog prasiblaškyti nuo darbų. Respondentų atsakymai tik dar kartą patvirtina faktą, kad šiandien žmonės yra ypatingai prisirišę prie savo telefonų ir be jų sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą“, – apie tyrimą atsiliepė „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Yanfei.

Dažniausiai žmonėms telefonas reikalingas susirašinėjimui (86 proc.), akimirkų įamžinimui (85 proc.) ir, žinoma, socialinių tinklų tikrinimui (81 proc.). Labiausiai susirašinėti yra linkę serbai, kroatai bei čekai. Kalbant apie fotografavimą, išskirti galima slovėnus: tik 68 proc. jų teigia telefoną dažnai naudojantys akimirkoms įamžinti, kai tuo metu kitose šalyse tai įprastai daro daugiau nei 80 proc. žmonių. Išanalizavus duomenis taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų praktiškai nepaleidžia savo telefono iš rankų – juos kartu su savimi per parą turi daugiau nei 13 valandų. Tuo pačiu 27 proc. žmonių teigia aktyviai savo telefonu besinaudojantys bent 3-4 valandas per dieną.

Ši statistika šiais laikais iš tiesų nebestebina, kadangi telefonu tenka naudotis tiek darbe, tiek namuose. Labiau stebina tai, kad kai kurie be telefono negali ištverti ir eidami į tualetą ar vonią. Būtent trečdalis respondentų prisipažįsta telefoną besinešantys su savimi į tualetą, 26 proc. – į vonią. Bene labiausiai tualete ar vonioje be telefono negali pabūti serbai. Dar vienas, tačiau kiek mažiau stebinantis faktas yra tas, kad atitinkamai 57 ir 34 proc. apklaustųjų savo telefoną nešasi į virtuvę bei vaikų kambarį.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148