iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Kokia mūsų aplinkos užtarša ir kaip mažinti jos poveikį

2018-02-09 17:45:20

Užterštas oras, kenksmingos medžiagos, su maistu patenkančios į organizmą, dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės – šių problemų nepavyks išspręsti tol, kol nesumažinsime aplinkos užtaršos.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė savo naujausiuose darbuose pristato ryškiausius dabartinės aplinkos užtaršos bruožus ir technologijas jos poveikiui aplinkai bei žmonių sveikatai mažinti.

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai sukelia apie 23 proc. mirčių ir apie 22 proc. visų sutrumpėjusio gyvenimo atvejų, – teigia prof. E. Baltrėnaitė. – Mūsų aplinkoje aptinkama vis daugiau iš žemės gelmių išgaunamų ir sveikatai pavojingų cheminių elementų: vario, chromo, švino, gyvsidabrio ir kitų. Patekę į ekosferą jie tampa judresni, kaupiasi biologiniuose objektuose (augaluose, gyvūnuose) ir neišvengiamai pasiekia žmonių organizmus.“

Pasak mokslininkės, daugiau nei 6 proc. visų Europos žemės ūkio paskirties plotų toksiškų elementų koncentracija yra didesnė už leistiną, rodo riziką aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvoje tokių plotų dar daugiau – virš 10 proc.

Mokslininkai pasiūlė keletą sprendimų, kaip efektyviau vertinti žmogaus paveiktą aplinką, mažinti neigiamą taršos poveikį ir gerinti dirvožemio bei maisto kokybę. Anot jų, pirmiausia derėtų įvertinti ilgalaikės taršos susikaupimą. Šiems tyrimams labiausiai tinka tokios bioterpės kaip samanos ar pušies žievė. O siekiant mažinti dirvožemio užtaršą potencialiai toksiškais elementais labiausiai tinka sumedėjusius augalus naudojančios fitotechnologijos.

Maža to, sumedėjusių augalų biomasės liekanos yra ir puiki bioanglies gamybos žaliava. Tai heterogeninė medžiaga, kurioje gausu aromatinės anglies ir mineralų. Vos 1 proc. viso metinio augalijos paisavinamo CO2 pavertus į bioanglį, antropogeninių anglies emisijų kiekis sumažėtų 10 proc.

Iš sumedėjusių augalų biomasės pagaminta bioanglis yra apie 100 kartų stabilesnė nei gauta iš gyvulinės kilmės atliekų ar šiaudų. Terpėje, kur auga augalai, pakanka vos 1 proc. bioanglies, kad jie būtų apsaugoti ligų.

Aplinkosauginių technologijų inžineriniuose sprendimuose bioanglis konkuruoja su šiuo metu dažnai naudojama aktyvintąja anglimi, pavyzdžiui, su bioanglies pagrindo įkrova biofiltre pasiekiamas iki 90 proc. acetono ir ksileno šalinimo efektyvumas. Be to, bioanglies gamyba iš atliekų padėtų spręsti jų tvarkymo problemas.

„Didelę dalį atliekų sudaro organinės, biologiškai skylančios atliekos, pavyzdžiui, gyvulių mėšlas, maisto ir kitos atliekos. Neturėdami, kur jų dėti, žmonės kaimuose jomis teršia aplinką. Naudojant sukurtą bioreaktorių, jas galima perdirbti į dujas ir panaudoti maistui gaminti ar namams šildyti“, – teigia prof. P. Baltrėnas.

Anot jo, Ameriką siaubiantys potvyniai, gaisrai, nuošliaužos, neįprastai dideli šalčiai ar Europoje siaučiantys uraganai yra klimato kaitos, kuriai didžiausią poveikį daro klimato tarša, padariniai.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje užterštumo lygis nėra didelis. Didesnis nei vidutinis cheminių teršalų kiekis ore užfiksuotas Kėdainių, Mažeikių ir Jonavos rajonuose, o štai Akmenėje yra padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Tiesa, šiandien situacija geresnė nei anksčiau. Nebėra didelių įmonių, kuriose naudotos itin aplinką teršiančios technologijos. Nepriklausomoje Lietuvoje įkurtose įmonėse jau pasitelkiamos švaresnės technologijos“, – sako mokslininkas.

Jis pabrėžia, kad viena svarbiausių iš pastaraisiais metais sukurtų taršos mažinimo technologijų yra įvairūs naujos kartos oro filtrai. Vieni jų universalūs, kiti skirti naudoti specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, statybų aikštelėse, patalpose, kur vykdomi suvirinimo darbai.

„Ore sklandančios kietosios dalelės yra tikra žmonijos veiklos rakštis. Visi miestiečiai su jomis susiduria, ypač pavasarį. Pramonėje, ypač tose srityse, kur vyksta suvirinimo darbai, tai itin pavojinga, nes išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos mikroskopinio dydžio dalelės, kurias pašalinti tradiciniais oro filtrais labai sudėtinga. Vis dėlto naujosios technologijos geba pašalinti net jas, taip išvengiant žalos žmogaus sveikatai“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar naujosios užterštumo mažinimo technologijos išpopuliarės ir bus taikomos praktiškai, yra jų kaina. Lietuvos mokslininkų atlikti eksperimentai rodo, kad ją įmanoma sumažinti.

„Jau sukurtos technologijos, gebančios iš oro išvalyti neorganinius teršalus, azoto oksidus. Jos yra efektyvios, bet joms būtini aukso, sidabro, platinos ar kitų itin brangių lydinių katalizatoriai. Japonijoje ar Amerikoje tokie įrenginiai plačiai naudojami, o mūsų šalyje dėl didelės kainos – itin retai. Ieškojome būdų, kaip efektyviau panaudoti pigesnių medžiagų katalizatorius. Mūsų atlikti eksperimentai rodo, kad tai įmanoma, todėl yra vilties jau netolimoje ateityje juos plačiau pritaikyti pramonėje“, – sako prof. P. Baltrėnas.

Prof. P. Baltrėnas ir prof. E. Baltrėnaitė buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-02-21 15:22:23

Elektros kainos gyventojams mažėja penktus metus iš eilės

Nuo 2013 metų vidutinė elektros kaina gyventojams sumažėjo 23 proc. ir šiemet mažėja toliau – jau penktus metus iš eilės. Mažesnėmis kainomis gyventojai atsiskaito nuo vasario mėnesio už sausį sunaudotą elektros energiją.
iliustracija2018-02-21 13:39:20

Keliaujantys su „Uber“ kainą žinos prieš kelionę

Įsivaizduokite – mėginate įsigyti lėktuvo bilietą, tačiau tikslios skrydžio kainos nežinote iki pat jo pabaigos. Arba bandote internetu užsisakyti viešbučio numerį, tuo tarpu sistema atšauna, kad reali jo kaina gali būti 1,3 karto didesnė nei įprastai.
iliustracija2018-02-21 13:27:33

Konferencijoje tėvams – kaip įveikti naujosios kartos iššūkius

Dabartinė naujų mamų ir tėvų karta – kitokia nei prieš tai buvusi, jų patyrimai ir vaikų auginimo standartai gerokai skiriasi nuo jų tėvų ir senelių patirties bei įsitikinimų.
iliustracija2018-02-21 12:18:26

Ar gera investicija – klasikinis rusiškas automobilis?

Lietuvos automobilių parkas dar visai neseniai buvo neįsivaizduojamas be LADA ar „Moskvich“ ženklus turinčių egzempliorių. Dabar didmiesčio gatvėje rusišką automobilį pamatyti yra sunkiau nei sportišką „Porsche“ ar prabangų „Jaguar“.
iliustracija2018-02-21 11:43:17

„Lietuvos draudimas" įdarbino dronus - jie vertina riziką ir žalas

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas" įdarbino dronus. Bendrovė įsigijo 5 modernias bepilotes skraidykles. Jos bus pasitelkiamos dviem tikslais - rizikos vertinimui ir žalų nustatymui įvykių vietose, pavyzdžiui, gaisravietėse, kai nukentėjo pastatai ar kitas stambus turtas.
iliustracija2018-02-21 11:33:21

Ruošiatės keliauti? Išnaudokite išmanųjį telefoną kaip vietinį gidą

Šiais laikais, kuomet žmonių neriboja nei fizinės, nei emocinės sienos, keliavimas tapo daug paprastesnis ir patogesnis. Keitėsi ne tik kelionių maršrutai, bet ir įpročiai planuojant atostogas.
iliustracija2018-02-21 11:11:42

5 svarbiausi vitaminai: ką apie juos žinome?

Dažnai pagalvojame, kad visus reikiamus vitaminus galime gauti ir pasisavinti su maistu, tačiau dėl greito gyvenimo tempo ir prastų mitybos įpročių tai padaryti sunkiai pavyksta. „Eurovaistinės" vaistininkė Regina Molotkova paaiškina, kad kasdienai svarbiausi yra 5 vitaminai - A, B, C, D, E.
iliustracija2018-02-20 17:43:40

Didėjančius atlyginimus pajuto ir „Sodra“

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet.
iliustracija2018-02-20 17:01:09

Kodėl tarakonai išlenda naktį?

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto.
iliustracija2018-02-20 16:58:13

Siunčiantieji prašymus dėl sutikimo gauti naujienlaiškius rizikuoja gauti baudą

Gresiant milžiniškoms baudoms už gegužės 25 d. įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų nevykdymą, įmonės susirūpino gauti tinkamą asmenų sutikimą, kad jiems būtų siunčiami elektroninės tiesioginės rinkodaros pranešimai, įskaitant ir naujienlaiškius.
iliustracija2018-02-15 22:05:54

„Lietuvos geležinkelių" dovana Lietuvai - unikalus Tautiškos giesmės skambesys

„Lietuvos geležinkeliai" atkurtos valstybės 100-mečio proga Lietuvai įteikė originalią dovaną - pirmą kartą istorijoje Tautiška giesmė suskambo traukinių balsais. Unikalaus traukinių orkestro vadovu pakviestas tapti žymus dirigentas Donatas Katktus, o atlikėjais - „Lietuvos geležinkelių" mašinistai, galingus lokomotyvus pavertę muzikos intrumentais.
iliustracija2018-02-15 21:58:28

Vasario 16-ąją viešasis transportas veš nemokamai, numatomi apribojimai

Pasitinkant Vasario 16-ąją, Vilnius kviečia švęsti Valstybę ir drauge minėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šią dieną sostinėje vyks daugybė šventinių renginių, į kuriuos vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami patogiai atvykti viešuoju transportu - visi autobusai ir troleibusai Vasario 16-ąją važiuos nemokamai ir dažniau.
iliustracija2018-02-15 19:53:44

Vilniuje renkasi blockchain pasaulio žvaigždės

Pastaruosius kelerius metus technologijų pasaulį užvaldė blockchain sprendimais paremti startuoliai. Lietuva siekia būti blockchain lydere pasaulyje, todėl kovo 24-26 dienomis į Vilnių atvyksta pasaulyje žinomiausia blockchain konferencija d10e.
iliustracija2018-02-15 19:49:37

O. Koršunovas: dabartinė „Katedra" - tarsi užmiršto sapno smėlio pilis

Vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių proga Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į spektaklį pagal nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Justino Marcinkevičiaus poetinę dramą „Katedra".
iliustracija2018-02-15 19:09:06

Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime

Brangūs Lietuvos žmonės, gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Ministre Pirmininke, Ministrų kabinete, Konstitucijos atstovai, teismo atstovai, Sąjūdžio ir Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, kurio šiandieną ligos pakirsto nėra tarp mūsų, siunčiame iš šios salės jam geriausius sveikinimus ir padėką už jo darbą.
iliustracija2018-02-15 19:06:45

Slapta studento iškelta Trispalvė virto įkvepiančia istorija

Prasidedant Atkurtos Lietuvos šimtmečio iškilmėms, kūrybos studija „Wide Wings" pristato istoriją apie Raimundą Drevininkaitį. Daugiau nei prieš 20 metų veterinarijos pirmakursis kartu su draugu Vaidu Kolega išdrįso nepaisyti sovietinių okupantų režimo ir slapta iškėlė Trispalvę virš Šakių mokyklos stogo.
iliustracija2018-02-15 19:03:57

Iškilmingu minėjimu Seime paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis

Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Kalbėdamas iš Kovo 11-osios Aktos salės tribūnos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad šimtas metų - nedidelis skaičius tautai, ką tik žengusiai per savo istorijos tūkstantmetį.
iliustracija2018-02-15 19:00:48

Lietuvos bankas perspėja: atsakomybė už virtualiųjų žetonų platinimą ir reklamą

Lietuvos bankas įspėja, kad virtualiųjų valiutų ir jų žetonų pirminiam platinimui (angl. initial coin offering - ICO) bei reklamai Lietuvoje tam tikrais atvejais taikomi teisės aktuose numatyti reikalavimai.
iliustracija2018-02-15 18:56:53

Alfonso Eidinto pranešimas „Vasario 16-osios Akto atsiradimo ištakos"

Gerbiamas Seimo Pirmininke, Prezidente, Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, Kovo 11-osios dienos akto signatarai ir visi garbingi čia esantys ir už šios salės esantys žmonės!
iliustracija2018-02-15 18:54:56

Kūrėjams - šimtmečio įprasmintos Nacionalinės premijos

Ketvirtadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios išvakarėse menininkams įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas, paskirtas už reikšmingus kūrinius, sukurtus pastaraisiais metais ir per visą gyvenimą.
iliustracija2018-02-15 18:52:07

Vytauto Žalio pranešimas „Lietuvos valstybės atkūrimo tarptautiniai aspektai"

Didžiai gerbiamas Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo, Vyriausybės nariai, ponios ir ponai. Profesorius A. Eidintas aptarė Lietuvos valstybės atkūrimo viziją, kelius tai vizijai įgyvendinti.
iliustracija2018-02-15 18:49:16

VDU gimtadienio iškilmėse Garbės profesoriaus regalijos prof. L. Mažyliui

Vasario 15 dieną, ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko šventinis renginys, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai ir valstybingumo šimtmečiui. Iškilmėse taip pat buvo minimas ir 96-asis universiteto gimtadienis, o profesoriui Liudui Mažyliui buvo įteiktos Garbės profesoriaus regalijos.
iliustracija2018-02-15 18:45:05

Lietuvos strateginiams projektams - Europos Komisijos palaikymas

Ketvirtadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio renginius atvykusiu Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claudu Junckeriu.
iliustracija2018-02-15 18:35:32

Kaip įveikti stresą?

Žmonijos pradžioje streso sukeliamos fiziologinės reakcijos buvo labai reikalingos – nuo jų priklausė žmogaus išlikimas kovoje su priešu. XXI a. tokie fiziniai pavojai nebeegzistuoja – vargu ar einant gatve jus užpuls koks stumbras ar mamutas.
iliustracija2018-02-15 18:33:04

Per savaitę – trys žuvusieji darbe

Vasario 7 d. UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (Vilnius) elektrikui ir vyr. dispečeriui Vindeikių kaime (Skuodo r.) pastotėje keičiant atraminius izoliatorius, elektrikas priartėjo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir buvo mirtinai traumuotas elektros srovės.
iliustracija2018-02-15 18:26:57

Prezidentė EVT vadovui perduos bendrą Baltijos šalių vadovų laišką

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Lietuvos šimtmečio iškilmes atvykstančiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui perduos šiandien pasirašytą Baltijos šalių vadovų laišką dėl bendrų prioritetų naujoje daugiametėje ES finansinėje perspektyvoje.
iliustracija2018-02-14 21:40:02

Patarimai, kaip protingai išsirinkti dūmų detektorių

Varle.lt specialistų teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pats dūmų detektoriaus įrengimo faktas neapsagos nuo gaisro, tačiau pakankamai anksti įspės namų gyventojus apie gaisro riziką. Į ką atkreipti dėmesį renkantis dūmų detektorių?
iliustracija2018-02-14 21:31:14

Mokslininkų tikslas – šalinti ne genetinių ligų padarinius, bet priežastis

Žmogaus genomo DNR sudaro daugiau nei 3 milijardai bazių porų, kurias galima įsivaizduoti kaip raides, užkoduojančias informaciją. Jei pasikeičia bent viena raidė, žmogus suserga. Norėdami padėti žmogui pasveikti iškirpti „blogas“ DNR raides ir įterpti „geras“, kad vėl veiktų įprasti biologiniai procesai.
iliustracija2018-02-14 21:20:14

Per artėjančias Velykas „Lidl“ parduotuvės nedirbs

Per artėjančias šv. Velykas skirti laiko sau bei artimiesiems galės visi prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ darbuotojai, kurių šiuo metu yra apie 1700 – „Lidl“ parduotuvės balandžio 1-ąją, šventinį sekmadienį, nedirbs.
iliustracija2018-02-14 20:52:34

Specialistai: Lietuva kontraceptinių tablečių atžvilgiu išlieka konservatyvi

Specialistų teigimu, nors kontraceptinės tabletės pasaulyje yra vienas iš populiariausių kontracepcijos būdų, tačiau Lietuvoje šis apsisaugojimo būdas sukelia daug klausimų ir mitų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.