- Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
- RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
- Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
- Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Rusija jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
Daugiau patarimų
- Jau gana akivaizdu, kad technologijos pralenkė žmoniją.
- Niekas nebėgtų maratono, jei turėtų pasirašyti, kad apie tai niekam negalės papasakoti.
- Iš šalies esame vertinami geriau, nei patys apie save manome.
- Nereikia bijoti didelių išlaidų. Reikia bijoti mažų pajamų.
- Girdėjimas yra vienas iš penkių mūsų jutimų, tačiau klausymas – menas.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Vytauto Žalio pranešimas „Lietuvos valstybės atkūrimo tarptautiniai aspektai"
2018-02-15 18:52:07Didžiai gerbiamas Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo, Vyriausybės nariai, ponios ir ponai. Profesorius A. Eidintas aptarė Lietuvos valstybės atkūrimo viziją, kelius tai vizijai įgyvendinti.
Aš gi daugiau kalbėsiu apie Lietuvos valstybės atsikūrimo tarptautinį kontekstą, apie tuos kelius, kuriais lietuvių politikai bandė grąžinti Lietuvą į Europos žemėlapį, apie veiksnius, kurie vienaip ar kitaip turėjo įtakos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui.
Pradžiai keletas momentų, apibūdinančių Lietuvos situaciją Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, leidžiančių mums palyginti ją su kitų Rytų ir Vidurio Europos tautų, siekusių valstybės atstatymo arba jos sukūrimo, padėtimi.
Pirma. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui Antantės valstybės buvo pasiekusios principinį susitarimą dėl Lenkijos valstybės atkūrimo; toks tikslas minimas ir Jungtinių Valstijų prezidento V. Vilsono (Woodrow Wilson) „14-os punktų taikos programoje". Prancūzija, Britanija ir Jungtinės Valstijos pripažino Paryžiuje veikiančią Lenkijos laikinąją vyriausybę. Net Rusija mėgino palenkti Lenkiją į savo pusę, siūlydama jai autonomiją, o Vokietija ir Austrija dar 1916 metais paskelbė Lenkiją „nepriklausoma valstybe". Kiek nepriklausomybės vokiečiai ar austrai realiai buvo pasiruošę suteikti Lenkijai, ne tiek svarbu. Svarbu yra tai, kad Lenkijos klausimas jau tuo metu buvo įsitvirtinęs Europos politikos dienotvarkėje.
Antra. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimas į tarptautinę areną išėjo tik 1917 metų pabaigoje, ir tik siaurame bei labai specifiniame Rusijos ir Vokietijos santykių (tiksliau, jų derybų Lietuvos Brastoje) kontekste. Į didžiųjų Vakarų Europos valstybių politinę dienotvarkę net ir po Vokietijos kapituliacijos (1918 m. lapkritis) Lietuvos valstybės atkūrimo klausimas nebuvo įtrauktas. Iškalbingas momentas - kai įtakinga ir labai aktyvi JAV lietuvių bendruomenė pabandė priminti prezidentui V. Vilsonui jo paties deklaruotą laisvo tautų apsisprendimo principą, paaiškėjo, kad JAV prezidentas, sužavėjęs pasaulį kalbomis apie „taikos ir teisingumo erą", šį principą buvo linkęs taikyti tik Lenkijai ir dar Suomijai. Lenkai neabejotinai buvo nusipelnę pagarbos Antantės akyse, tačiau Lenkijos kaimynų akyse, atsikuriančios Lenkijos ambicijos kėlė nerimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje tuo metu Lenkija traktuota kaip veiksnys, keliantis kone didžiausią grėsmę lietuvių tautos pastangoms atkurti valstybę.
Trečia. Tuo metu, kai Lenkijos politikai žaidė didžiojoje Europos šachmatų lentoje, Lietuvos Taryba, kaip vaizdžiai pasisakė profesorius A. Eidintas, buvo „uždaryta kelių Vilniaus gatvių trikampyje". Iki pat 1918 m. pabaigos vokiečiai Tarybą traktavo tik kaip „patariamąjį" okupacinės valdžios organą, neturėjusį realios valdžios krašte. Pasinaudojant tokia padėtimi, jėgos, priešiškos lietuvių politinėms aspiracijoms, netruko prilipinti Lietuvos Tarybai „Vokietijos kūdikio" etiketę, kuri labai kenkė Lietuvos įvaizdžiui Antantės šalyse. Beje, atsikratyti tokios etiketės buvo labai nelengva, nors antroje 1918 m. antroje pusėje ta kryptimi ir buvo dedamos labai energingos pastangos.
Pagaliau trečia. Nepalankus lietuvių politinėms aspiracijoms buvo ir „Nedalomos Rusijos" veiksnys: Pirmajame pasauliniame kare Rusija šiaip ar taip buvo Antantės sąjungininkė. Po bolševikinio perversmo Rusijoje kilusį chaosą Antantės valstybės kurį laiką buvo linkusios laikyti tik laikinu reiškiniu. Ir nors Antantės valstybių pozicija Rusijos atžvilgiu toli gražu nebuvo ta pati, nė viena iš šitų valstybių nepageidavo per anksti susidaryti sau problemų tam atvejui, jei prieš bolševikus kovojusios jėgoms Rusijoje būtų įveikusios savo priešininkus.
Rusijos veiksnys, žinoma, buvo svarbus ir atsikuriančiai Lenkijos valstybei, tačiau jis nebuvo Lenkijai lemiamas. Kitaip sakant, jis buvo pajėgus paveikti, bet sustabdyti Lenkijos valstybės atkūrimo proceso jis negalėjo. Lietuvos atveju viskas buvo kur kas sudėtingiau.
Trumpai tariant, Lietuvos padėties Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje negalima lyginti su kitų Vidurio Europos tautų, siekusių atkurti valstybingumą, pvz., Antantės numylėtinės Čekoslovakijos arba savo didybės valandos laukiančios Lenkijos padėtimi. Jei visgi lygintume Lietuvos padėtį, verčiau lyginti su savo valstybingumą tuo metu tik kūrusiomis Latvija ir Estija. Tačiau ir čia neapsieita be siurprizų: netrukus paaiškėjo, kad valstybingumo tradicijos, kuriomis taip didžiavosi lietuvių politikai, nesuteikė Lietuvai jokio pranašumo jos šiaurinių kaimynų atžvilgiu. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas naujomis aplinkybėmis ne lengvino, o net komplikavo valstybės atkūrimo darbą.
Keletas pastabų apie lietuvių politinę taktiką pradiniu Lietuvos valstybės atstatymo laikotarpiu.
Profesorius A. Eidintas jau minėjo gruodžio 11 d. nutarimą. Čia tik norėčiau atkreipti dėmesį į keletą momentų. Gruodžio 11 d. nutarimą pasirašė visi Tarybos nariai. Dar rašalui ant šio nutarimo teksto nenudžiūvus, Taryba skilo. Tarybos prezidiumas (tai A. Smetona, H. Šaulys ir J. Šernas) ir toliau buvo pasirengę eiti valstybės atstatymo keliu, nužymėtu gruodžio 11 d. akte. Kita nemaža Tarybos dalis ėmė kalbėti apie klaidą ir net išdavystę. Būta net ir labai radikalių pareiškimų. Vieno iš trijų brolių - Antano Vileišio žmona Emilija siūlė gruodžio 11 d. nutarimą pasirašiusius sušaudyti. Kitaip sakant, ji siūlė sušaudyti savo vyro brolį Joną Vileišį... Suprantama, tai buvo tik emocijų proveržis, tačiau tai ir tuometinių nuotaikų atspindys, kaip dalies visuomenės buvo žiūrima į gruodžio 11 d. aktą. Tada kyla klausimas: ar Tarybos nariai, dėdami savo parašus po gruodžio 11 d. nutarimu, nesuprato ką darą? Ir ne mažiau svarbus klausimas: kokiais motyvais vadovaudamasis Antanas Smetona gynė šį nutarimą?
Vėl verta prisiminti: karo pabaigoje Lietuvos valstybės atkūrimo klausimo nė viena valstybė, išskyrus Vokietiją, kelti neketino. Dėl Vokietijos planų Lietuvos atžvilgiu jokių iliuzijų neturėta, priešingai - retas kuris Lietuvos politikas, taip pat ir Antanas Smetona, nesuprato, kad norint kabinti medų iš vieno indo su Vokietija, reikia turėti labai ilgą šaukštą. Pagaliau ir patys vokiečiai gana atvirai dėstė savo požiūrį į Lietuvą. Pavyzdžiui, vasario 16 d. dienos išvakarėse į Berlyną atvykusiems prelatui Konstantinui Olšauskui ir Žemaičių vyskupui Pranciškui Karevičiui generolas Erichas Ludendorfas (Erichas Ludendorffas) lakoniškai paaiškino: „Pirma, Vokietija privalo turėti saugias sienas ir patikimus kaimynus. Antra, Lietuvos nepriklausomybė galima tik tuo atveju, jei šis darinys bus būtinai susijęs su Vokietija ir Vokietijos apsauga."
Generolas E. Ludendorfas buvo įsitikinęs, kad tokia padėtis turėjo atitikti ir lietuvių interesus, antraip, jo nuomone, lietuvių laukia nepavydėtina perspektyva: „Pati savaime negyvybinga Lietuva būtų negrįžtamai sulenkinta."
Nežiūrint tokių atviravimų, buvo akivaizdu - Nepriklausomybę pasiekti bus galima tik vienokiu ar kitokiu susitarimu su Vokietija, neretai einant ir pavojingų kompromisų keliu. Lietuvių politikams beliko šarvuotis kantrybe, pasikliauti savo instinktais, laukti palankios jų politiniams siekiams įgyvendinti konjunktūros, ir, atėjus tinkamam laikui, rizikuoti.
Beje, net jei Taryba 1917 m. pabaigoje ar 1918 metais kažkokiu stebuklingu būdu būtų atkūrusi valstybę, ji neturėjo jokių galimybių apginti etnografinės Lietuvos teritorijos, etnografinės Lietuvos, nekalbant apie platesnę teritoriją. O pretendentų į tą teritoriją būta pakankamai.
Taigi, gruodžio 11 d. nutarimas turėjo savo logiką - neturint nei resursų, nei karinės jėgos, iki bus išlieti ir sutvirtinti valstybės pamatai, Lietuvos interesų gynimui gana plačioje teritorijoje, kurioje planuota atkurti valstybę, tikėtasi pasinaudoti Vokietijos resursais ir apsauga. Be Vokietijos daugiau pretendentų tokiam vaidmeniui paprasčiausiai neturėta.
Taip galvojo ne tik Antanas Smetona ir jo šalininkai. Pozityvą, nors ir su tam tikrais rezervais, tokiam scenarijui matė ir tie lietuvių politikai, kurie tuo metu Nepriklausomybės akciją varė už Lietuvos, okupuotos Lietuvos ribų, pvz., dr. Jonas Šliūpas. Jis laikėsi nuomonės, kad „kokie nors mažiau ar daugiau artimi santykiai su Vokietija" buvo labai reikalingi Lietuvai, norint, kaip jis sakė, „išsisukti iš bolševikų". Nors J. Šliūpas dūrė pirštu į bolševikus, neabejotina, kad artimi santykiai su Vokietija galėjo padėti Lietuvai apskritai išsivaduoti iš Rusijos imperijos glėbio.
Atsiskyrimas nuo buvusio Sizareno - Rusijos, pats savaime turėjo milžinišką reikšmę tiek krašto viduje, tiek ir už jo ribų. Juozas Gabrys-Paršaitis tuo metu aktyviai veikė Šveicarijoje, informuodamas Antantės ir neutralias valstybes apie gruodžio 11 d. nutarimą, akcentavo būtent atsiskyrimo nuo Rusijos momentą.
Pagaliau apsaugą, kurią Vokietijos žadėjo Lietuvos valstybei, buvo galima traktuoti kaip įspėjimą ir kitiems potencialiems pretendentams į teritoriją, kurioje lietuviai planavo kurti savo valstybę.
Taigi gruodžio 11 d. nutarimas yra nepaprastai sudėtinų aplinkybių, kuriose vyko Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, išdava. Kad ir labai rizikingas, visgi tai buvo pirmas realus žingsnis į Nepriklausomybę, liudijantis apie to meto Lietuvos politikų gebėjimą manevruoti, priimti rizikingus, nepopuliarius, bet būtinus sprendimus.
Tai buvo tik pirmas žingsnis, kitus žingsnius planuota priimti atsižvelgiant į tolimesnius Vokietijos veiksmus. Vokiečiams neskubant perduoti krašto valdymo svertų į Tarybos rankas, Taryba žengė dar vieną, šį kartą patį svarbiausią, žingsnį Nepriklausomybės link paskelbdamas Vasario 16-osios aktą. Profesorius A. Eidintas jau aptarė šį Aktą. Aš atkreipsiu Jūsų dėmesį tik į keletą niuansų. Kone esminis klausimas (bent jau istorikams) tebelieka: ar po Vasario 16-osios Akto paskelbimo gruodžio 11 d. nutarimas nustojo galios? Šiuo klausimu Tarybos nariai reiškė įvairias, dažnai viena kitą paneigiančias nuomones. Tačiau kai kurie Tarybos dokumentai, ne atskirų jos narių nuomonės, o Tarybos dokumentai, buvo labai iškalbingi. Antai 1918 m. vasario 28 d., praėjus beveik dviem savaitėms po vasario 16 d., Tarybos prezidiumas Vokietijai išsiuntė raštą, kuriame teigiama: „Vasario 16 d. nutarimas neprieštarauja gruodžio 11 d. nutarimui. Šis nutarimas kaip būsimų santykių su Vokietija pamatas nėra jokiu kitu nutarimu panaikintas ir tebėra kaip buvęs." Kitaip sakant, paskelbusi Vasario 16 d. Aktą Taryba nepriklausomybės pripažinimo ir toliau reikalavo gruodžio 11 d. nutarimo pagrindu. Toks dvilypumas tikriausia buvo neišvengiamas, kadangi Vokietija nepripažino Vasario 16 d. Akto ir santykiuose su Lietuva toliau vadovavosi gruodžio 11 d. nutarimu. Kaip žinia, Vokietija pirmoji pripažino Lietuvos valstybę de jure, tai atsitiko 1918 m. kovo 23 d., tačiau šis pripažinimas Lietuvai buvo duotas ne vasario 16 d., o gruodžio 11 d. nutarimo pagrindu. Šis pripažinimas Vokietijos niekada nebuvo keistas ir niekada nebuvo atšauktas. Taigi ir šiandien vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą yra nelengva. Neseniai buvo kilusi labai įdomi diskusija šiuo klausimu, ir ką mes pamatėme iš šios diskusijos: kad nuomonės 2018 metais, kaip ir 1918 metais, išsiskyrė. Tikėkimės, ši diskusija turės tęsinį ir į ją įsitrauks daugiau istorikų ir ne tik iš Lietuvos. Kita vertus, tai yra svarbiausia. Atsakymą į šį klausimą davė laikas. Kaip minėjo profesorius, jau 1919 m. vasario 16 d. visa Lietuva iškilmingai minėjo pirmąsias Akto pasirašymo metines, jas minime ir šiandien, praėjus šimtui metų nuo pasirašymo dienos.
Keletą žodžių norėčiau tarti ir apie „monarchijos projektą", turiu galvoje tikrai nestandartinį Valstybės Tarybos sprendimą pasodinti į Lietuvos sostą Vilhelmą fon Urachą (Wilhelm von Urach), paskelbiant jį Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Tiksliau sakant, aš norėčiau pakalbėti apie motyvus, kurie vertė priimti tokį sprendimą.
Neabejotina, kad vienas didžiausių norų Lietuvos Tarybos tuo metu buvo sustabdyti krašto plėšimą. Antrą motyvą minėjo profesorius sakydamas, kad tokiu būdu buvo siekiama paspartinti Lietuvos tarptautinio pripažinimo procesą. Bet aš manau, kad nemažesnį vaidmenį čia suvaidino ir noras turėti tam tikrą jo asmenyje formalią apsaugą atkuriamos valstybės teritorijai nuo galimų pasikėsinimų iš didesnių kaimynų pusės. Taigi šitą interpretacijų klausimą tarp vasario 16 d. ir gruodžio 11 d. galutinai užbaigė Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucija dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Taip baigėsi pradinis valstybės atkūrimo etapas, nors iki jos tarptautinio pripažinimo dar buvo ilgas kelias.
Lietuvos padėtis ėmė keistis 1918 m. spalio mėnesį, kuomet Vokietija ruošėsi paliauboms su Antantės valstybėmis. Atsidūrusi ant kapituliacijos slenksčio Vokietija ėmė keisti politiką, poziciją ir Tarybos atžvilgiu. Lietuvos Tarybos nariams atsirado galimybė išvykti ir į neutralias valstybes pristatyti savo poziciją, savo matymą, pradėti rūpintis Lietuvos pripažinimu jau pokalbiuose ne tik su Vokietija. Vienas pirmųjų tokių vizitų - tai profesoriaus A. Voldemaro vizitas į Šveicariją. Ten nuvykęs profesorius susitiko su didžiausių Vakarų valstybių diplomatais. Kas labai svarbu, jis turėjo pirmą gerą progą paaiškinti jiems tą padėtį, kurioje buvo atsidūrusi Lietuva, paaiškinti jiems Lietuvos santykių su Vokietija pobūdį, nes iki to laiko, žinoma, tie mūsų santykiai Vakaruose kėlė labai daug įtarimų.
Ir pagaliau 1918 m. lapkričio pradžioje išmušė labai laukta diena, maždaug per savaitę Lietuva turėjo ir Ministrą Pirmininką, ir Vyriausybės sudėtį, ir įkurtas ministerijas, taip pat ir Užsienio reikalų ministeriją. Pirmuoju Lietuvos Ministru Pirmininku ir užsienio reikalų ministru tapo profesorius A. Voldemaras, manau, dar ir dėl tos priežasties, kad jis ne tik buvo nepaprastai gabus žmogus, bet jis turėjo dar vieną pranašumą, palyginti jį su kitais Tarybos nariais: palyginti vėlai įsijungęs į lietuvių politinę veiklą A. Voldemaras nebuvo niekaip siejamas su gruodžio 11 d. nutarimu.
1920 m. liepos 12 d. Lietuva jau prie turimo Vokietijos pripažinimo pridėjo dar ir Sovietų Rusijos de jure pripažinimą. Tiesa, pastarojo vertė buvo abejotina, ypač turint galvoje tuo metu vykusį bolševikų kartą su Lenkija. Neabejotina, jei ne stebuklas prie Vislos, Raudonoji armija būtų užėmusi Lietuvos teritoriją ir jokie sovietų lyderių parašai po taikos sutartimis su Lietuva Lietuvos nebūtų apsaugoję. Ne paslaptis, liepos viduryje pasirašę sutartį su Lietuva rugpjūčio mėnesį bolševikai jau organizavo karinį perversmą Lietuvoje. Tuo metu Vakarų valstybės dar neskubėjo suteikti Lietuvai de jure pripažinimo ir visų pirma dėl labai nestabilios Lietuvos padėties.
Gerbiamieji, lemtingi Lietuvai galėjo būti ne tik 1918, 1919, 1920 metai. Mano supratimu, lemtingi Lietuvai galėjo tapti 1921 metai. Tais metais Lietuva sprendė ne Vilniaus, net ne santykių su Lenkija, ne teritorinio ginčo klausimą. 1921 metais sprendėsi Lietuvos valstybės likimas. Lietuvos politikai ir diplomatai garbingai išlaikė egzaminą. Tvirta jų valia ir užsispyrimas, ryžtas ginti savo valstybę turėjo įtakos ir didžiųjų valstybių pozicijai. 1921 metų pabaigoje Belgijos užsienio reikalų ministro P. Hymanso tarpininkavimo misijai tarp Lietuvos ir Lenkijos patyrus visišką nesėkmę 1922 metų balandį Sovietų Rusijai pasirašius Rapalo sutartį su Vokietija, kuomet aišku, kad Rusijos restauracijos klausimas nusikelia į neapibrėžtą ateitį, tik tuomet didžiosios Vakarų valstybės ryžosi pripažinti Lietuvą de jure. Du baigiamieji Lietuvos valstybės įsitvirtinimo tarptautinėje arenoje akordai - 1923 m. sausio mėnesio Lietuvos savanorių žygis į Klaipėdą ir Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos ir neišvengiamai 1923 m. kovo 15 d. ambasadorių konferencijos sprendimas dėl Lenkijos rytinės sienos nustatymo - buvo nepaprastai sudėtingoje užkulisinėje diplomatinėje kovoje pasiektas kompromiso rezultatas. Tačiau, kaip žinia, diplomatija yra galimybių menas.
Su artėjančiom šventėm - su Vasario 16-ąja!
Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
Kaip ir kasmet, nuo balandžio 1 d. automobiliai šalies keliuose gali būti eksploatuojami su vasarinėmis padangomis. Visgi dažnam vairuotojui kyla klausimas, kodėl apskritai verta tai daryti, nes žieminių padangų, jei jos nėra dygliuotos, naudojimas vasaros metu neuždraustas.Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų
Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose.Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas
Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas.Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė
Šylant orams, į mūsų virtuves vis dažniau atkeliauja agurkai: juos pjaustome į salotas, dedame į šaltibarščius, gardiname jais geriamąjį vandenį. Kai nesinori karštų ir sočių pietų, puikiai atgaivins bulgariška „Tarator“ sriuba.Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti
Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis.RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka
Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
Daugeliui mūsų labai sunku nesutikti su vadove arba bet kuo kitu, kas yra aukštesnėje galios pozicijoje. Tai gali būti ir darbinė, ir asmeninė aplinka – statusu viršesnis žmogus ar vyresnis šeimos narys, mama, tėtis ar kitas autoritetas.Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą
Persikraustymas į naujus namus paprastai būna džiaugsmingas nuotykis, tačiau kartu su juo tenka ir nelengva užduotis saugiai pervežti didelius prietaisus, pavyzdžiui, televizorius, šaldytuvus ir skalbykles.5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau
Parduodant automobilį svarbu turėti visus su jo eksploatavimu susijusius dokumentus. Tai sumažins abejones dėl pardavėjo sąžiningumo bei transporto priemonės būklės.Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką
Š. m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 12 val. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) interneto svetainė patyrė kibernetinę ataką, tačiau dėl greitos LRTK reakcijos ir pritaikytų techninių priemonių, jokia žala nepadaryta.Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami
Be išmaniojo telefono – nė žingsnio namuose, tad tokio paties komforto norisi ir keliaujant. Likti be ryšio svetimoje šalyje – ne išeitis, tad Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, primena, ką reikėtų pasitikrinti ir kokius žingsnius būtina atlikti dar prieš kelionę.7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs
Siekiant finansinės gerovės ir stabilumo, dažnai pamirštamas aspektas yra mūsų finansinis asmenybės tipas. Tai – pasikartojantis elgesys su pinigais ir požiūris į juos.Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės
Šiandien aukščiausiame Lietuvos statinyje – Vilniaus televizijos bokšte – surengtos bokšto viršutinės taurės naujų erdvių rekonstrukcijos pabaigtuvės. Pabaigus šį darbų etapą, lankytojams atveriamos naujos erdvės, kuriose jų laukia naujos paslaugos bei pramogos.Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
Gyvename dirbtinio intelekto psichozės laikais – stebime lenktynes, kuriose neaiškios nei taisyklės, nei starto ir finišo linijos. Nežinome, kada jos baigsis, tačiau aišku viena – šiandien svarbiausia pasirinkti strategiją ir judėti kryptingai, sako advokatas, „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai
Maisto gamyboje prancūzai išties moka panaudoti viską, kas yra geriausia: tiek šviežius ir kokybiškus ingredientus, tiek ištobulintas skonių derinimo technikas. Ką ir bekalbėti apie valgymo kultūrą, kuri skatina mėgautis ne tik maistu, bet ir kompanija.Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
Jonas, gyvenantis Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, bet dirbantis Viršuliškėse, darbo metu negavo pranešimo apie gaisrą, įsiplieskusį netoli jo namų. Kodėl? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2” Inovacijų eksperto, nors ši konkreti situacija išgalvota,JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms
JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms: atlikusi Lietuvos civilinės aviacijos valdymo ir skrydžių saugos užtikrinimo sistemos auditą, JAV federalinės aviacijos administracija (FAA) suteikė galimybes Lietuvos oro vežėjams vykdyti komercinius skrydžius JAV teritorijoje Lietuvoje registruotais orlaiviais.Kuo naudinga garso terapija?
Teigiamas garso poveikis žmogui žinomas nuo senų laikų. Įvairių istorijų galima rasti jau senovės Egipte, Indijoje, Graikijoje. Tam tikri aspektai pasiekė ir dabartinį laikotarpį. Pavyzdžiui, ganėtinai populiariu užsiėmimu vis dar išlieka garso terapija.Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
Seifas yra naudingas itin įvairių daiktų saugojimui nuo įsilaužimų ar gaisro. Dažniausiai žmonės šį įsigyja norėdami paslėpti ginklus, dokumentus, pinigus, brangią įrangą, papuošalus, raktus. Žinoma, įvairių vertingų daiktų egzistuoja ir gerokai daugiau.Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos
Nors už lango oras vis gerėja, vasarėja, tačiau saulėtas dienas anksčiau arba vėliau keičia lietingos ir tenka galvoti ką smagaus nuveikti. Žinoma, kad kai šalia yra mylimas žmogus – rasti smagias veiklas yra kur kas paprasčiau.Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų.Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda
2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą blokuoti 23 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai
Kas yra adaptogenai ir kodėl jie svarbūs mūsų organizmui? Adaptogenai yra natūralios kilmės medžiagos, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų ir įveikti iššūkius. 1947 m. rusų mokslininkas Nikolai Lazarev sukūrė terminą „adaptogenas‘‘.Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą
Dėl didelių ridos klastojimo mastų Lietuvoje nukenčia ne tik naudotų automobilių pirkėjai, bet ir valstybės biudžetas. Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą daugiau nei dešimtyje Europos šalių tam, kad nustatytų, kaip skirtingose valstybėse kovojama su ridos klastojimu.IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams
Dauguma (59 proc.) tėvų Lietuvoje mano, kad IT srities profesijos yra ir išliks perspektyviais karjeros pasirinkimais jų vaikams, o 39 proc. yra įsitikinę, kad programavimo įgūdžiai yra esminiai ir ateityje jų reikės daugeliui.Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
Valstybinė miškų tarnyba pastaruoju metu sulaukia miškų savininkų klausimų apie galimybes išsikirsti nudžiūvusius medžius (sausuolius). Žmonės teiraujasi, kur kreiptis ir kokių dokumentų ar suderinimų tam reikia.Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius
Lietuvių sukauptas grynasis finansinis turtas per penkerius metus padvigubėjo, tačiau tik nedidelė dalis gyventojų žino, kaip išsaugoti sukaupto turto vertę, kad galėtų juo džiaugtis patys senatvėje ar perduoti savo ateities kartoms.- Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
- Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
- Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
- Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
- Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
- Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
- Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
- Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
- Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
- ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
- Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Žvejyba – ar tikrai verta?
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
- Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
- Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
- Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1813-10-16Leipcigo mūšis, didžiausias mūšis Europoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Napoleono pajėgas nugalėjo Prūsija, Austrija ir Rusija.
- 1949-12-29Pradeda reguliarų darbą pirmoji decimetrinių bangų (UHF) TV siuntimo stotis JAV (Bridgeport Ct).
- 1972-10-24Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena.
- 1981-01-30Ministrų Taryba patvirtino Vilniaus TV bokšto priėmimo eksploatuoti aktą.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Mūsų smegenyse kas sekundę įvyksta 100 tūkst. cheminių reakcijų.
- Kad surinktų pusę kilogramo medaus, bitės nuskrenda atstumą, prilygstantį trims kelionėms aplink Žemę.
- Aliaskoje veikia įstatymas, draudžiantis žadinti lokius grizlius norint su jais nusifotografuoti. Šio įstatymo pažeidėjui kažin ar pavyktų į teismą atvykti sveikam.
- Pirmas kiaulės susirgimo požymis – jai nustoja riestis uodega.
- Mūsų smegenys visada veikia 100 %. Be protinės veiklos, smegenys dar yra atsakingos už visų organizmo sistemų kontrolę. Didelė dalis smegenų žievės yra aktyvi ir miego metu.
- Kinų virtuvės ypatumai: jeigu patiekalas jus irgi įkando, vadinasi jis šviežias.
- Mano vaikinas sužinojo, kad turiu sužadėtinį. Dabar abu važiuoja pas mane. Nujaučiu, kad gali negerai baigtis. Ką man dabar daryti? Gal vyrui paskambinti?
- Sudegintas testeris ant stalo.
- Kas atsitiko?
- Tai, va, susiginčijom su Jonu kiek rozetėje yra srovės. Jonas sako, kad 5A, o aš mačiau ant dangtelio parašyta 6A, tai tikrinome...
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras