iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Vytauto Žalio pranešimas „Lietuvos valstybės atkūrimo tarptautiniai aspektai"

2018-02-15 18:52:07

Didžiai gerbiamas Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo, Vyriausybės nariai, ponios ir ponai. Profesorius A. Eidintas aptarė Lietuvos valstybės atkūrimo viziją, kelius tai vizijai įgyvendinti.

Aš gi daugiau kalbėsiu apie Lietuvos valstybės atsikūrimo tarptautinį kontekstą, apie tuos kelius, kuriais lietuvių politikai bandė grąžinti Lietuvą į Europos žemėlapį, apie veiksnius, kurie vienaip ar kitaip turėjo įtakos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui.

Pradžiai keletas momentų, apibūdinančių Lietuvos situaciją Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, leidžiančių mums palyginti ją su kitų Rytų ir Vidurio Europos tautų, siekusių valstybės atstatymo arba jos sukūrimo, padėtimi.

Pirma. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui Antantės valstybės buvo pasiekusios principinį susitarimą dėl Lenkijos valstybės atkūrimo; toks tikslas minimas ir Jungtinių Valstijų prezidento V. Vilsono (Woodrow Wilson) „14-os punktų taikos programoje". Prancūzija, Britanija ir Jungtinės Valstijos pripažino Paryžiuje veikiančią Lenkijos laikinąją vyriausybę. Net Rusija mėgino palenkti Lenkiją į savo pusę, siūlydama jai autonomiją, o Vokietija ir Austrija dar 1916 metais paskelbė Lenkiją „nepriklausoma valstybe". Kiek nepriklausomybės vokiečiai ar austrai realiai buvo pasiruošę suteikti Lenkijai, ne tiek svarbu. Svarbu yra tai, kad Lenkijos klausimas jau tuo metu buvo įsitvirtinęs Europos politikos dienotvarkėje.

Antra. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimas į tarptautinę areną išėjo tik 1917 metų pabaigoje, ir tik siaurame bei labai specifiniame Rusijos ir Vokietijos santykių (tiksliau, jų derybų Lietuvos Brastoje) kontekste. Į didžiųjų Vakarų Europos valstybių politinę dienotvarkę net ir po Vokietijos kapituliacijos (1918 m. lapkritis) Lietuvos valstybės atkūrimo klausimas nebuvo įtrauktas. Iškalbingas momentas - kai įtakinga ir labai aktyvi JAV lietuvių bendruomenė pabandė priminti prezidentui V. Vilsonui jo paties deklaruotą laisvo tautų apsisprendimo principą, paaiškėjo, kad JAV prezidentas, sužavėjęs pasaulį kalbomis apie „taikos ir teisingumo erą", šį principą buvo linkęs taikyti tik Lenkijai ir dar Suomijai. Lenkai neabejotinai buvo nusipelnę pagarbos Antantės akyse, tačiau Lenkijos kaimynų akyse, atsikuriančios Lenkijos ambicijos kėlė nerimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje tuo metu Lenkija traktuota kaip veiksnys, keliantis kone didžiausią grėsmę lietuvių tautos pastangoms atkurti valstybę.

Trečia. Tuo metu, kai Lenkijos politikai žaidė didžiojoje Europos šachmatų lentoje, Lietuvos Taryba, kaip vaizdžiai pasisakė profesorius A. Eidintas, buvo „uždaryta kelių Vilniaus gatvių trikampyje". Iki pat 1918 m. pabaigos vokiečiai Tarybą traktavo tik kaip „patariamąjį" okupacinės valdžios organą, neturėjusį realios valdžios krašte. Pasinaudojant tokia padėtimi, jėgos, priešiškos lietuvių politinėms aspiracijoms, netruko prilipinti Lietuvos Tarybai „Vokietijos kūdikio" etiketę, kuri labai kenkė Lietuvos įvaizdžiui Antantės šalyse. Beje, atsikratyti tokios etiketės buvo labai nelengva, nors antroje 1918 m. antroje pusėje ta kryptimi ir buvo dedamos labai energingos pastangos.

Pagaliau trečia. Nepalankus lietuvių politinėms aspiracijoms buvo ir „Nedalomos Rusijos" veiksnys: Pirmajame pasauliniame kare Rusija šiaip ar taip buvo Antantės sąjungininkė. Po bolševikinio perversmo Rusijoje kilusį chaosą Antantės valstybės kurį laiką buvo linkusios laikyti tik laikinu reiškiniu. Ir nors Antantės valstybių pozicija Rusijos atžvilgiu toli gražu nebuvo ta pati, nė viena iš šitų valstybių nepageidavo per anksti susidaryti sau problemų tam atvejui, jei prieš bolševikus kovojusios jėgoms Rusijoje būtų įveikusios savo priešininkus.

Rusijos veiksnys, žinoma, buvo svarbus ir atsikuriančiai Lenkijos valstybei, tačiau jis nebuvo Lenkijai lemiamas. Kitaip sakant, jis buvo pajėgus paveikti, bet sustabdyti Lenkijos valstybės atkūrimo proceso jis negalėjo. Lietuvos atveju viskas buvo kur kas sudėtingiau.

Trumpai tariant, Lietuvos padėties Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje negalima lyginti su kitų Vidurio Europos tautų, siekusių atkurti valstybingumą, pvz., Antantės numylėtinės Čekoslovakijos arba savo didybės valandos laukiančios Lenkijos padėtimi. Jei visgi lygintume Lietuvos padėtį, verčiau lyginti su savo valstybingumą tuo metu tik kūrusiomis Latvija ir Estija. Tačiau ir čia neapsieita be siurprizų: netrukus paaiškėjo, kad valstybingumo tradicijos, kuriomis taip didžiavosi lietuvių politikai, nesuteikė Lietuvai jokio pranašumo jos šiaurinių kaimynų atžvilgiu. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas naujomis aplinkybėmis ne lengvino, o net komplikavo valstybės atkūrimo darbą.

Keletas pastabų apie lietuvių politinę taktiką pradiniu Lietuvos valstybės atstatymo laikotarpiu.

Profesorius A. Eidintas jau minėjo gruodžio 11 d. nutarimą. Čia tik norėčiau atkreipti dėmesį į keletą momentų. Gruodžio 11 d. nutarimą pasirašė visi Tarybos nariai. Dar rašalui ant šio nutarimo teksto nenudžiūvus, Taryba skilo. Tarybos prezidiumas (tai A. Smetona, H. Šaulys ir J. Šernas) ir toliau buvo pasirengę eiti valstybės atstatymo keliu, nužymėtu gruodžio 11 d. akte. Kita nemaža Tarybos dalis ėmė kalbėti apie klaidą ir net išdavystę. Būta net ir labai radikalių pareiškimų. Vieno iš trijų brolių - Antano Vileišio žmona Emilija siūlė gruodžio 11 d. nutarimą pasirašiusius sušaudyti. Kitaip sakant, ji siūlė sušaudyti savo vyro brolį Joną Vileišį... Suprantama, tai buvo tik emocijų proveržis, tačiau tai ir tuometinių nuotaikų atspindys, kaip dalies visuomenės buvo žiūrima į gruodžio 11 d. aktą. Tada kyla klausimas: ar Tarybos nariai, dėdami savo parašus po gruodžio 11 d. nutarimu, nesuprato ką darą? Ir ne mažiau svarbus klausimas: kokiais motyvais vadovaudamasis Antanas Smetona gynė šį nutarimą?

Vėl verta prisiminti: karo pabaigoje Lietuvos valstybės atkūrimo klausimo nė viena valstybė, išskyrus Vokietiją, kelti neketino. Dėl Vokietijos planų Lietuvos atžvilgiu jokių iliuzijų neturėta, priešingai - retas kuris Lietuvos politikas, taip pat ir Antanas Smetona, nesuprato, kad norint kabinti medų iš vieno indo su Vokietija, reikia turėti labai ilgą šaukštą. Pagaliau ir patys vokiečiai gana atvirai dėstė savo požiūrį į Lietuvą. Pavyzdžiui, vasario 16 d. dienos išvakarėse į Berlyną atvykusiems prelatui Konstantinui Olšauskui ir Žemaičių vyskupui Pranciškui Karevičiui generolas Erichas Ludendorfas (Erichas Ludendorffas) lakoniškai paaiškino: „Pirma, Vokietija privalo turėti saugias sienas ir patikimus kaimynus. Antra, Lietuvos nepriklausomybė galima tik tuo atveju, jei šis darinys bus būtinai susijęs su Vokietija ir Vokietijos apsauga."

Generolas E. Ludendorfas buvo įsitikinęs, kad tokia padėtis turėjo atitikti ir lietuvių interesus, antraip, jo nuomone, lietuvių laukia nepavydėtina perspektyva: „Pati savaime negyvybinga Lietuva būtų negrįžtamai sulenkinta."

Nežiūrint tokių atviravimų, buvo akivaizdu - Nepriklausomybę pasiekti bus galima tik vienokiu ar kitokiu susitarimu su Vokietija, neretai einant ir pavojingų kompromisų keliu. Lietuvių politikams beliko šarvuotis kantrybe, pasikliauti savo instinktais, laukti palankios jų politiniams siekiams įgyvendinti konjunktūros, ir, atėjus tinkamam laikui, rizikuoti.

Beje, net jei Taryba 1917 m. pabaigoje ar 1918 metais kažkokiu stebuklingu būdu būtų atkūrusi valstybę, ji neturėjo jokių galimybių apginti etnografinės Lietuvos teritorijos, etnografinės Lietuvos, nekalbant apie platesnę teritoriją. O pretendentų į tą teritoriją būta pakankamai.

Taigi, gruodžio 11 d. nutarimas turėjo savo logiką - neturint nei resursų, nei karinės jėgos, iki bus išlieti ir sutvirtinti valstybės pamatai, Lietuvos interesų gynimui gana plačioje teritorijoje, kurioje planuota atkurti valstybę, tikėtasi pasinaudoti Vokietijos resursais ir apsauga. Be Vokietijos daugiau pretendentų tokiam vaidmeniui paprasčiausiai neturėta.

Taip galvojo ne tik Antanas Smetona ir jo šalininkai. Pozityvą, nors ir su tam tikrais rezervais, tokiam scenarijui matė ir tie lietuvių politikai, kurie tuo metu Nepriklausomybės akciją varė už Lietuvos, okupuotos Lietuvos ribų, pvz., dr. Jonas Šliūpas. Jis laikėsi nuomonės, kad „kokie nors mažiau ar daugiau artimi santykiai su Vokietija" buvo labai reikalingi Lietuvai, norint, kaip jis sakė, „išsisukti iš bolševikų". Nors J. Šliūpas dūrė pirštu į bolševikus, neabejotina, kad artimi santykiai su Vokietija galėjo padėti Lietuvai apskritai išsivaduoti iš Rusijos imperijos glėbio.

Atsiskyrimas nuo buvusio Sizareno - Rusijos, pats savaime turėjo milžinišką reikšmę tiek krašto viduje, tiek ir už jo ribų. Juozas Gabrys-Paršaitis tuo metu aktyviai veikė Šveicarijoje, informuodamas Antantės ir neutralias valstybes apie gruodžio 11 d. nutarimą, akcentavo būtent atsiskyrimo nuo Rusijos momentą.

Pagaliau apsaugą, kurią Vokietijos žadėjo Lietuvos valstybei, buvo galima traktuoti kaip įspėjimą ir kitiems potencialiems pretendentams į teritoriją, kurioje lietuviai planavo kurti savo valstybę.

Taigi gruodžio 11 d. nutarimas yra nepaprastai sudėtinų aplinkybių, kuriose vyko Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, išdava. Kad ir labai rizikingas, visgi tai buvo pirmas realus žingsnis į Nepriklausomybę, liudijantis apie to meto Lietuvos politikų gebėjimą manevruoti, priimti rizikingus, nepopuliarius, bet būtinus sprendimus.

Tai buvo tik pirmas žingsnis, kitus žingsnius planuota priimti atsižvelgiant į tolimesnius Vokietijos veiksmus. Vokiečiams neskubant perduoti krašto valdymo svertų į Tarybos rankas, Taryba žengė dar vieną, šį kartą patį svarbiausią, žingsnį Nepriklausomybės link paskelbdamas Vasario 16-osios aktą. Profesorius A. Eidintas jau aptarė šį Aktą. Aš atkreipsiu Jūsų dėmesį tik į keletą niuansų. Kone esminis klausimas (bent jau istorikams) tebelieka: ar po Vasario 16-osios Akto paskelbimo gruodžio 11 d. nutarimas nustojo galios? Šiuo klausimu Tarybos nariai reiškė įvairias, dažnai viena kitą paneigiančias nuomones. Tačiau kai kurie Tarybos dokumentai, ne atskirų jos narių nuomonės, o Tarybos dokumentai, buvo labai iškalbingi. Antai 1918 m. vasario 28 d., praėjus beveik dviem savaitėms po vasario 16 d., Tarybos prezidiumas Vokietijai išsiuntė raštą, kuriame teigiama: „Vasario 16 d. nutarimas neprieštarauja gruodžio 11 d. nutarimui. Šis nutarimas kaip būsimų santykių su Vokietija pamatas nėra jokiu kitu nutarimu panaikintas ir tebėra kaip buvęs." Kitaip sakant, paskelbusi Vasario 16 d. Aktą Taryba nepriklausomybės pripažinimo ir toliau reikalavo gruodžio 11 d. nutarimo pagrindu. Toks dvilypumas tikriausia buvo neišvengiamas, kadangi Vokietija nepripažino Vasario 16 d. Akto ir santykiuose su Lietuva toliau vadovavosi gruodžio 11 d. nutarimu. Kaip žinia, Vokietija pirmoji pripažino Lietuvos valstybę de jure, tai atsitiko 1918 m. kovo 23 d., tačiau šis pripažinimas Lietuvai buvo duotas ne vasario 16 d., o gruodžio 11 d. nutarimo pagrindu. Šis pripažinimas Vokietijos niekada nebuvo keistas ir niekada nebuvo atšauktas. Taigi ir šiandien vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą yra nelengva. Neseniai buvo kilusi labai įdomi diskusija šiuo klausimu, ir ką mes pamatėme iš šios diskusijos: kad nuomonės 2018 metais, kaip ir 1918 metais, išsiskyrė. Tikėkimės, ši diskusija turės tęsinį ir į ją įsitrauks daugiau istorikų ir ne tik iš Lietuvos. Kita vertus, tai yra svarbiausia. Atsakymą į šį klausimą davė laikas. Kaip minėjo profesorius, jau 1919 m. vasario 16 d. visa Lietuva iškilmingai minėjo pirmąsias Akto pasirašymo metines, jas minime ir šiandien, praėjus šimtui metų nuo pasirašymo dienos.

Keletą žodžių norėčiau tarti ir apie „monarchijos projektą", turiu galvoje tikrai nestandartinį Valstybės Tarybos sprendimą pasodinti į Lietuvos sostą Vilhelmą fon Urachą (Wilhelm von Urach), paskelbiant jį Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Tiksliau sakant, aš norėčiau pakalbėti apie motyvus, kurie vertė priimti tokį sprendimą.

Neabejotina, kad vienas didžiausių norų Lietuvos Tarybos tuo metu buvo sustabdyti krašto plėšimą. Antrą motyvą minėjo profesorius sakydamas, kad tokiu būdu buvo siekiama paspartinti Lietuvos tarptautinio pripažinimo procesą. Bet aš manau, kad nemažesnį vaidmenį čia suvaidino ir noras turėti tam tikrą jo asmenyje formalią apsaugą atkuriamos valstybės teritorijai nuo galimų pasikėsinimų iš didesnių kaimynų pusės. Taigi šitą interpretacijų klausimą tarp vasario 16 d. ir gruodžio 11 d. galutinai užbaigė Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucija dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Taip baigėsi pradinis valstybės atkūrimo etapas, nors iki jos tarptautinio pripažinimo dar buvo ilgas kelias.

Lietuvos padėtis ėmė keistis 1918 m. spalio mėnesį, kuomet Vokietija ruošėsi paliauboms su Antantės valstybėmis. Atsidūrusi ant kapituliacijos slenksčio Vokietija ėmė keisti politiką, poziciją ir Tarybos atžvilgiu. Lietuvos Tarybos nariams atsirado galimybė išvykti ir į neutralias valstybes pristatyti savo poziciją, savo matymą, pradėti rūpintis Lietuvos pripažinimu jau pokalbiuose ne tik su Vokietija. Vienas pirmųjų tokių vizitų - tai profesoriaus A. Voldemaro vizitas į Šveicariją. Ten nuvykęs profesorius susitiko su didžiausių Vakarų valstybių diplomatais. Kas labai svarbu, jis turėjo pirmą gerą progą paaiškinti jiems tą padėtį, kurioje buvo atsidūrusi Lietuva, paaiškinti jiems Lietuvos santykių su Vokietija pobūdį, nes iki to laiko, žinoma, tie mūsų santykiai Vakaruose kėlė labai daug įtarimų.

Ir pagaliau 1918 m. lapkričio pradžioje išmušė labai laukta diena, maždaug per savaitę Lietuva turėjo ir Ministrą Pirmininką, ir Vyriausybės sudėtį, ir įkurtas ministerijas, taip pat ir Užsienio reikalų ministeriją. Pirmuoju Lietuvos Ministru Pirmininku ir užsienio reikalų ministru tapo profesorius A. Voldemaras, manau, dar ir dėl tos priežasties, kad jis ne tik buvo nepaprastai gabus žmogus, bet jis turėjo dar vieną pranašumą, palyginti jį su kitais Tarybos nariais: palyginti vėlai įsijungęs į lietuvių politinę veiklą A. Voldemaras nebuvo niekaip siejamas su gruodžio 11 d. nutarimu.

1920 m. liepos 12 d. Lietuva jau prie turimo Vokietijos pripažinimo pridėjo dar ir Sovietų Rusijos de jure pripažinimą. Tiesa, pastarojo vertė buvo abejotina, ypač turint galvoje tuo metu vykusį bolševikų kartą su Lenkija. Neabejotina, jei ne stebuklas prie Vislos, Raudonoji armija būtų užėmusi Lietuvos teritoriją ir jokie sovietų lyderių parašai po taikos sutartimis su Lietuva Lietuvos nebūtų apsaugoję. Ne paslaptis, liepos viduryje pasirašę sutartį su Lietuva rugpjūčio mėnesį bolševikai jau organizavo karinį perversmą Lietuvoje. Tuo metu Vakarų valstybės dar neskubėjo suteikti Lietuvai de jure pripažinimo ir visų pirma dėl labai nestabilios Lietuvos padėties.

Gerbiamieji, lemtingi Lietuvai galėjo būti ne tik 1918, 1919, 1920 metai. Mano supratimu, lemtingi Lietuvai galėjo tapti 1921 metai. Tais metais Lietuva sprendė ne Vilniaus, net ne santykių su Lenkija, ne teritorinio ginčo klausimą. 1921 metais sprendėsi Lietuvos valstybės likimas. Lietuvos politikai ir diplomatai garbingai išlaikė egzaminą. Tvirta jų valia ir užsispyrimas, ryžtas ginti savo valstybę turėjo įtakos ir didžiųjų valstybių pozicijai. 1921 metų pabaigoje Belgijos užsienio reikalų ministro P. Hymanso tarpininkavimo misijai tarp Lietuvos ir Lenkijos patyrus visišką nesėkmę 1922 metų balandį Sovietų Rusijai pasirašius Rapalo sutartį su Vokietija, kuomet aišku, kad Rusijos restauracijos klausimas nusikelia į neapibrėžtą ateitį, tik tuomet didžiosios Vakarų valstybės ryžosi pripažinti Lietuvą de jure. Du baigiamieji Lietuvos valstybės įsitvirtinimo tarptautinėje arenoje akordai - 1923 m. sausio mėnesio Lietuvos savanorių žygis į Klaipėdą ir Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos ir neišvengiamai 1923 m. kovo 15 d. ambasadorių konferencijos sprendimas dėl Lenkijos rytinės sienos nustatymo - buvo nepaprastai sudėtingoje užkulisinėje diplomatinėje kovoje pasiektas kompromiso rezultatas. Tačiau, kaip žinia, diplomatija yra galimybių menas.

Su artėjančiom šventėm - su Vasario 16-ąja!

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-10-19 18:12:28

Verslo įmones atakuoja sukčiai - nuostoliai siekia šimtus tūkstančių eurų

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja „Swedbank" saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas.
iliustracija2018-10-19 18:04:58

Atostogos ne sezono metu arba kuo rizikuojate prasilenkę su vasara?

Nors vasara išlieka populiariausias atostogų laikas, kelionių pardavimai rodo, jog ribos tarp sezonų trinasi – vis daugiau poilsiautojų iš Lietuvos atostogų lagaminus kraunasi rudenį ar pavasarį.
iliustracija2018-10-19 17:59:23

Prekyba prasideda: penkios priežastys, kodėl verta atsinaujinti į „iPhone Xr“

Šiandien prasidėjo išankstiniai „iPhone Xr“ užsakymai – juos visi norintys gali iš anksto užsisakyti „Bitės“ salonuose ir internetu. Naujasis „Apple“ telefonas kainuos nuo 879 Eur ir užsisakiusiųjų rankas pasieks nuo spalio 26 dienos.
iliustracija2018-10-19 17:41:22

„Baltneta“ sėkmingai įgyvendino sprendimą, kuris pagerins interneto ryšio kokybę

Bendrovė „Baltnetos komunikacijos“ sukūrė didžiausią apsikeitimo duomenimis mazgą „Balt-IX“ (angl. Internet Exchange) Baltijos šalyse, vienijantį 41-ą narį.
iliustracija2018-10-19 17:33:26

„Uber“ Vilniuje pristato galimybę palikti arbatpinigių vairuotojams

„Uber“ Vilniuje pristatė naują arbatpinigių funkciją, kuri leis keleiviams papildomai atsidėkoti vairuotojui už pavėžėjimo paslaugas. Funkcija jau kurį laiką veikė dalyje miestų kitose šalyse ir jau nuo šios savaitės yra prieinama visiems programėlės vartotojams Vilniuje.
iliustracija2018-10-17 17:21:15

„Uber“ pristato naujas saugumo priemones vairuotojams ir keleiviams

„Uber“ šiandien pristatė naują saugos priemonių rinkinį, kuris per kelias artimiausias savaites bus prieinamas milijonams programėlės vartotojų visoje Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje.
iliustracija2018-10-17 17:15:22

Šiemet net trys iš penkių susidūrė su kompiuterius „taisančiais“ sukčiais

Technologinės apgavystės niekur nedingsta. Šiemet net trys iš penkių žmonių susidūrė su techninės pagalbos apgavystėmis (angl. tech support scam), kai sukčiai, apsimetę technologijų bendrovių darbuotojais, iš aukos bando išvilioti jautrią informaciją ar pinigus.
iliustracija2018-10-11 14:06:09

5 vaikų lavinimo būreliai, kurių nebuvo jūsų vaikystėje

Kokią užklasinę vaiko veiklą pasirinkti – klausimas, kylantis daugeliui tėvų, nes būrelių pasiūla šiuo metu yra labai didelė. Tėvai dažnai renkasi tuos būrelius, kuriuos lankė patys, bet šiuolaikiniams vaikams dažnai įdomūs kitokie dalykai ar reikia kitokių gebėjimų.
iliustracija2018-10-10 12:28:32

Į ENEX generalinę asamblėją atvyksta galingiausia pasaulio žiniasklaida

Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, vizionierius dr. Kjellas Nordstromas, „Reporteriai be sienų“ atstovas Olafas Steenfadtas – tokias žinomas visame pasaulyje asmenybes į Vilnių sukvietė didžiausias pasaulio komercines televizijas vienijančios organizacijos ENEX generalinė asamblėja.
iliustracija2018-10-10 12:22:28

„Tele2“ galutinai pašalino ryšio sutrikimus

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ praneša, kad ryšio sutrikimai jau galutinai pašalinti. Dalis klientų nuo antradienio popietės susidūrė su ryšio sutrikimais, kuriuos nulėmė gedimas viename iš operatoriaus duomenų centrų.
iliustracija2018-10-10 12:17:12

Stresas kelyje: daugiausia įtampos kyla dėl staiga persirikiuojančių automobilių

Nors vairavimas daugeliui žmonių yra malonus užsiėmimas, vis dėlto sėdus prie vairo kartais nepavyksta išvengti ir stresinių situacijų. Tai patvirtinti galėtų bet kuris vairuotojas, kuriam yra tekę bent kartą išvažiuoti į judrias didmiesčių gatves.
iliustracija2018-10-10 09:08:54

Kaip užauginti sveiką vaiką: mažiau perdėto rūpesčio ir daugiau bendravimo

Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais net 88, 9 proc. vaikų buvo registruota bent viena liga ar trauma. Net 62, 8 proc. vaikų sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, 26, 8 proc. – akių ligomis, kiti – patyrė fizines traumas, skundėsi virškinimo sutrikimais.
iliustracija2018-10-09 19:55:07

Niujorko įkvėpti įvaizdžiai pagal V. Šaulytę: kaip priderinti makiažą?

Niujorko mados savaitės ir šio didmiesčio gatvės mada visada diktuoja stiliaus tendencijas pasauliui. Tačiau anot stilistės Viktorijos Šaulytės, kasdienybėje niujorkiečiai mėgsta gan klasikinius ir neutralius derinius, kuriuos pabrėžia išskirtiniai akcentai, vienas iš jų – makiažas.
iliustracija2018-10-09 19:47:03

Seime vyks konferencija „Kada nebeduosime kyšių sveikatos sistemoje?“

Spalio 12 d., penktadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) bus rengiama metinė konferencija „Kada nebeduosime kyšių Lietuvos sveikatos sistemoje?“
iliustracija2018-10-09 14:14:34

Ar vaikas be tėvų gali eiti pas gydytoją?

Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė.
iliustracija2018-10-09 14:09:57

142 metai po pirmojo telefono skambučio: į ką jis evoliucionavo šiandien?

1876 metų spalio 9 diena turėjo būti ypatinga: tą dieną Aleksandras Grehamas Belas atliko pirmąjį nuotolinį telefono skambutį tarp Kembridžo ir Bostono miestų JAV. Panašu, kad tai – vienas reikšmingiausių įvykių iki pat šių dienų, nes pokalbiai telefonu ir toliau auga.
iliustracija2018-10-09 14:07:24

Mokytojai siekia skaitmeninių pokyčių - juos pradės 12 mokyklų

Šiais laikais tiek įmonių strateginiai planai, tiek žmonių pokalbiai apie gyvenimą dažnai sukasi apie raktažodį „pokyčiai“. Kita vertus, nors pokyčiai technologijų pasaulyje yra tokie dažni, kad jau praktiškai gali būti vadinami rutina, švietimo srityje jie vis dar plinta kur kas lėčiau.
iliustracija2018-10-07 09:46:10

Įdomu: 4 stebinantys faktai apie išmaniuosius

Išmanieji tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, daugeliui pakeitę įprastą laikrodį, fotoparatą ar net kompiuterį. Tačiau kai kurie faktai apie įrenginius, užkariavusius beveik visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis, vis dar yra mažai kam žinomi.
iliustracija2018-10-07 09:38:33

IT darbo rinka kaista: paaiškėjo geidžiamiausi specialistai

Darbas IT srityje turi daugiau nei vieną dešimtį skirtingų pareigybių, todėl būsimam specialistui išsirinkti tokią, kuri patiktų – nėra lengva. Žmonės, šioje srityje jau nestokojantys žinių ir patirties, Lietuvoje gali nesunkiai rasti gerai apmokamą darbą su įvairiais privalumais patraukliausiose kompanijose.
iliustracija2018-10-07 09:25:49

Kaip atrodo darbas tų, kurie atakuoja savo pačių darbdavius?

Vis dažnesnės ir skaudesnės programišių atakos verčia stambiausias pasaulio IT įmones įdarbinti specialistus, kurių tikslas ne kurti apsaugą, bet ieškoti, kaip ją apeiti. Nes tam, kad sustabdytum nusikaltėlius, turi žinoti, kaip jie mąsto.
iliustracija2018-09-27 13:21:51

Kai vaikai pradeda keliauti patys: 4 patarimai tėvams

Prasidėję mokslo metai kai kuriems mokiniams reiškia naujus iššūkius: savarankišką keliavimą į mokyklą ir būrelius, pirmuosius važiavimus viešuoju transportu vieniems, o tėvams – nerimą dėl jų saugumo. Tačiau šiuos rūpesčius gali išspręsti išmanusis telefonas ir „GPS“ palydovinė sistema.
iliustracija2018-09-27 08:25:08

Tyrimas: Lietuvos smulkusis verslas neįvertina IT potencialo ir pavojų

Smulkiose Lietuvos įmonėse kompiuterine ir IT įranga dažniausiai rūpinasi ne patyrę šios srities specialistai, o atsitiktiniai darbuotojai. Ir nors bendrovės pripažįsta dažnai susiduriančios su technologiniais nesklandumais, iš klaidų mokytis jos nelinkusios.
iliustracija2018-09-27 08:22:05

Kaip dirbtinis intelektas mums padės apsipirkti, o pardavėjams – parduoti?

Reikia naujų keliavimo batų? Dirbtinis intelektas išanalizuoja būsimą maršrutą, pagal jį parenka tinkamiausią batų modelį, suranda geriausią pasiūlymą, o pardavėjas jau žino, kur keliausite ir pasiūlo dar papildomų naudingų priedų.
iliustracija2018-09-27 08:18:46

3 pasiūlymai, ką dar galima nuveikti su planšete

Vis pasigirsta nuomonių, kad planšetiniai kompiuteriai praranda savo populiarumą ir dažniausiai yra naudojami žiūrėti filmams ar skirti kitoms pramogoms, tik ne rimtiems darbams. Tačiau daugelis nė nepagalvoja, kiek iš tiesų galima nuveikti su šiuo už nešiojamą kompiuterį mažesniu, bet už išmanųjį telefoną didesniu įrenginiu.
iliustracija2018-09-23 11:56:34

Popiežius paragino dovanoti save kitiems netrokštant tapti herojais

Šv. Mišių metu Kauno Santakoje susirinkusiems žmonėms Šventasis Tėvas sakė homiliją: „Krikščionio gyvenimo kelias visuomet veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekuomet nesibaigs.
iliustracija2018-09-23 11:47:12

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas - turtuolis iš gaunamų pajamų sugeba kiekvieną mėnesį atsidėti bent eurą, o vargšas išleidžia bent 1 euru daugiau nei gauna.
iliustracija2018-09-23 11:40:41

Kodėl jūsų verslui reikia internetinės svetainės?

Net ir mažiausioms įmonėms klientus galinčios pritraukti internetinės svetainės yra reikalingos, nes taip įrodama, kad jūsų verslas – gyvas. Nors pastaruoju metu internetinių verslo svetainių svarba išaugo kaip niekada, daug mažesnių įmonių to dar nesupranta.
iliustracija2018-09-21 19:34:13

Vilnių garsinantis paveikslas atgijo virtualioje realybėje

Popiežiaus Pranciškaus vizito proga Vilniuje technologijų pagalba žymusis Dievo Gailestingumo paveikslas įgaus dar nematytą virtualų pavidalą.
iliustracija2018-09-20 08:47:08

Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį

Ant sporto entuziastų ir mėgėjų riešų besipuikuojančių išmaniųjų laikrodžių pasirinkimas itin platus, o kur dar jų siūlomų funkcijų gausa. Miego bei streso stebėsena, kalorijų ir žingsnių skaičiavimas, įvairios sveikatingumo programos, galimybė atsiliepti į skambučius ir kitos funkcijos bei techninės galimybės.
iliustracija2018-09-20 08:32:45

„RENAULT Z35.2“ savavaldis elektromobilis: pristatymo paslaugų vizija

Skaičiuojama, kad sparčiai didėjant urbanizacijai iki 2030 metų daugiau kaip 70 % pasaulio gyventojų gyvens miestuose ir metropoliuose, todėl užtikrinti miestų gyventojų mobilumą reikia vis pažangesnių sprendimų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.