iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Alfonso Eidinto pranešimas „Vasario 16-osios Akto atsiradimo ištakos"

2018-02-15 18:56:53

Gerbiamas Seimo Pirmininke, Prezidente, Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, Kovo 11-osios dienos akto signatarai ir visi garbingi čia esantys ir už šios salės esantys žmonės!

Pastaraisiais mėnesiais Nepriklausomybės paskelbimo 100-čio proga apmąstome savo kelią į valstybės atkūrimą ir, žinoma, svarbu atsiminti tuos, kurie prieš šimtą metų tai įvykdė. Ta sunki, kartais beviltiškoje padėtyje pasiekta pergalė, primena dar kartą, kad laisvės laimėjimą turime itin branginti, semtis stiprybės iš praeities.

Valstybės atkūrimą dažnai matome tik kaip Lietuvos Tarybos veiklą, kaip poterius mokomės jos nutarimus, stebėdamiesi, kaip 20 žmonių, 20-ies lyderių grupė, Vokietijos okupacinio režimo faktiškai uždaryta Vilniaus trikampyje tarp Šventojo Jurgio, Aušros Vartų ir Didžiosios gatvės 30, kur buvo svarbiausi lietuvių taškai, sutelkė lietuvių mases ir atkūrė valstybę.

Žinoma, lietuvių tautinis sąjūdis, atgavus spaudą nuo 1904 metų iki Vokietijos okupacijos padėjo labai tvirtus pagrindus savarankiškumui, nes inteligentija per spaudą, per draugijas pasiekė valstietiją. Valstiečių kultūra imta laikyti tautinės kultūros stuburu, tačiau karas atnešė daug nelaimių. Drauge jis išjudino visą lietuvių tautą - kas bus su mumis, kas bus po karo?

O karo metu tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų lietuvių žemėms patekus į kovų verpetą, fronto linija Vokietijai puolant pereina per Lietuvą. Į Vilnių paplūsta pabėgėliai, padegėliai, tremiamieji į Rusijos gilumą žmonės. Taip atsiranda 1914 metais Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Jos pirmininkas - Dūmos narys Martynas Yčas, pavaduotojas - Antanas Smetona, kurie daug padaro, kad tuos žmones kaip nors išmaitintų, aprengtų, padėtų jiems. Vokietijos kariuomenei priartėjus prie Vilniaus, M. Yčas su dideliu būriu aktyvistų išvyksta į Rusiją, į Peterburgą. Lietuvoje vadovauti lieka A. Smetona. Viskas uždaryta - nei laikraščių, nei informacijos. Nieko!

Noriu atkreipti dėmesį į tokią įdomią žvalgybą. 1915 metų spalio mėnesį, kai Vilniaus lietuviai nori sužinoti, kas yra ten -karo nusiaubtose srityse ir pasiunčia tris žvalgus: Feliksas Bugailiškis į Žemaitiją, Pranas Dovydaitis - į Suvalkijos šiaurę, o Petras Klimas - į Suvalkijos pietus. Jie randa nusiaubtą Lietuvą, sudegintus miestelius ir kaimus, ūkius, ir įvestą griežtą vokiečių žandarų ir karinė kontrolę. Visas ūkis paimtas vokiečių kariuomenei išlaikyti. Lietuvių organizacijos merdi, žmonių mažai. Trys žvalgai randa tik kunigus su kuriais užmezga tinklą ant kunigų galvų visi žmonių rūpesčiai. Tai Lietuvą klojantys kunigų tinklas iš visų organizacijų. Antras tinklas, apklojęs Lietuvą buvo dvarai, o juose senlietuviai - daugiausia lenkakalbiai dvarininkai, kurie linko į tautinę Lenkiją ir trečiasis tinklas - žydų bendruomenės miesteliuose, arba štetluose, sumenkusios ir nuskurdintos. Kaip tuos tris tinklus sumegzti į vieną tamprumą?

Po ilgų diskusijų Vilniuje lietuviai nusistatė: „Lietuvą tveriant - lietuviai tesprendžia, o ne mažumos". Mažumos bus pakviestos. Ir visos kitos išsivaduojančios tautos ėmė remtis tautine demokratija, tačiau tautinėms mažumos lietuviai pripažino visišką liuosybę ir teisę vartoti savo kalbą, turėti kultūros ir savivaldos autonomiją, bet valstybės kalba turi būti lietuvių. Todėl Taryba savo eiles 1918 metų pabaigoje papildys ir baltarusių ir žydų politikais, pritars teisinei apsaugai dvarams. Lietuva turėjo tapti pagal lietuvių planus karalyste. Tai buvo nutarta antrojo lietuvių konferencijoje Lozanoje 1917 m. lapkričio 2 d., kurioje dalyvavo penki Tarybos nariai. 1917 m. gruodžio 8 d. Vilniuje, Lietuvos Tarybos posėdyje vėl svarstytas santvarkos klausimas. Nutarta - Lietuva turi būti konstitucinė monarchija. Taigi, dauguma iš 20 narių - 14 - už Lietuvos Karalystę. Aišku, karalius turės išmokti kalbėti lietuviškai, jeigu bus pakviestas ir kitur. Tai politinis sprendimas. Tada manyta, kad karalystė lengviau galės gauti pripažinimą ir išsilaikyti tarp kitų monarchijų. Tuo tarpu masinis judėjimas paremti valstybės atkūrimą pradėtas ugdyti Rusijoje, kur jau prieš karą gyveno 70 tūkstančių lietuvių, o frontui judant apie 200 tūkstančių lietuvių pateko... iškeliavo į Rusiją arba buvo ištremti. Tai tremtiniai ir pabėgėliai, taip pat nemažai Lietuvos žydų ir lenkų. Gavus lėšų pabėgėlių šelpimui lietuviai imti ruošti tautiniam atgimimui ir valstybės atkūrimui. Šelpimo draugijos pareigūnai lankė Rusijos miestus, kur tik gyveno lietuviai, organizavo jų globą, maitinimą, skatino burtis į bendruomenes, ugdė ryšį su Lietuva, telkė materialinę pagalbą, skiepijo norą grįžti į tėvynę. Net nutautę atvirto lietuviais, žavėdamiesi kitų lietuvių solidarumu ir gerumu. Lietuvių komitetas įkūrė 250 skyrių Rusijoje, tiek pat mokyklų, net tris lietuvių gimnazijas vien Voroneže, neskaitant kitų miestų. Rėmė lietuvius studentus Rusijos universitetuose, leido laikraščius ir taip toliau. Ta parama apėmė 100 tūkstančių žmonių. Rusijoje apgalvotai ruošti kadrai būsimai valstybei. Tai buvo projektas. Lietuvių karininkai Rusijoje ir Ukrainoje pradėjo sudarinėti lietuvių karinius dalinius.

Antra masinė pagalba nepriklausomybei atėjo iš Amerikos. Greitai susiorganizavę Amerikos lietuviai, kurių ten jau buvo apie 300 tūkstančių. Daugybė jų organizacijų įsteigė ne tik savo politinių jėgų centrus, bet ir katalikų, tautininkų ir socialistų finansinius fondus ir telkė lėšas nukentėjusių šalpai bei politinei lietuvių veiklai. Amerikos lietuviai išlaikė Lietuvių informacijos biurus Šveicarijoje, Stokholme ir Vašingtone, kurie intensyviai kėlė Lietuvos klausimą. Netgi karo metais lietuviai sugebėjo pasitarti, iš įvairių valstybių lietuviai, tame tarpe ir iš Lietuvos. Keturiose konferencijoje Lozanoje ir dviejuose Švedijoje. Apsvarstę visą savo taktiką susirado draugų ir Švedijoje, ir Vokietijoje. Reichstage, Katalikų centro frakcija, socialdemokratai rėmė Lietuvos klausimą, tačiau svarbiausias klausimas buvo Lietuvos balsas. Ką sako Lietuva.

Nei Rusija, nei Amerika, nei Antantės šalys Lietuvai nieko nežadėjo, o lenkai matė Lietuvą, kaip Lenkijos dalį. Vokietija, tuo metu ėmusi planuoti priklausomas valstybes, nenorėjo taip brutaliai aneksuoti. Reikėjo vadovautis labai populiariu tautų apsisprendimo principu, tad gauti ir vietinių žmonių balsą. Todėl Vokietija leido Lietuvoje įvykti jau minėtai čia konferencijai 1917 metų rugsėjo mėnesį, kuri išsirinko 20 žmonių Tarybą. Ir nutarė lietuviai eiti rizikingu keliu, bet kelti Lietuvos klausimą. Lietuva eis į sąjungą, pažada, su Vokietija, jeigu ši sutiks dar prieš Taikos konferenciją paskelbti Lietuvos valstybę ir Taikos konferencijoje, kurios visi laukė ginti Lietuvos reikalus. Lietuvos Taryba turėjo tą daryti. 1917 m. gruodžio 11 d. ji priėmė rezoliuciją, kurią padiktavo vokiečiai, paskelbė nepriklausomybę, tačiau 2 straipsnyje teigė, kad valstybei tvarkyti ir jos interesams ginti taikos derybose Lietuvos Taryba prašo Vokietijos apsaugos ir pagalbos, pasisako už amžiną, tvirtą ryšį, sąjungą. Ta sąjunga turėtų būti įgyvendinta keturiomis konferencijomis: karinės, susisiekimo, muitų bei monetinės sistemos. Tokios buvo Lietuvos pripažinimo sąlygos.

Tačiau Vokietija susirūpinusi derybomis su Sovietų Rusija, delsė Lietuvos pripažinimą, kilo nusivylimas ir pasipiktinimas, kad pripažinimo nėra, Taryba skilo. Iš jo išėjo keturi svarbūs nariai: Steponas Kairys, Stanislovas Narutavičius ir Jonas Vileišis, kitą dieną - Mykolas Biržiška. Tai buvo protestas. Kadangi Lietuvos pripažinimo ir toliau nėra, dabar ir Tarybos dauguma palinksta į susitarimą. Prasideda derybos ir pagaliau susitarta.

Taigi šiandien, lygiai prieš 100 metų, vasario 15 dieną, 11 val. 30 min. Didžiosios g. 30 pastate perskaitomas keturių išstojusių raštas, kad jie sutinka balsuoti bendrai už naują nepriklausomybės formulę. Tarybos pirmininkas Antanas Smetona, kaip sutarta, atsistatydino, pirmininko pareigas ima eiti daktaras Jonas Basanavičius. Nutarta rytojaus dieną į posėdį pakviesti visus narius. Kadangi rytoj bus šeštadienis, tai, pasak Aleksandro Stulginskio, sutartas nepriklausomybės tekstas paruošiamas rytojaus pasirašymui. Rytoj, lygiai prieš 100 metų, vasario 16 dieną, ūkanotą, bjaurią, drebiant sniegui dieną, pereinančiam į lietų, tame pačiame name visi 20 Tarybos narių, pirmininkaujant daktarui J. Basanavičiui, kuris perskaito pranešimą, pasirašo jau skaitytą Vasario 16-osios Aktą. Vasario 16 dienos nutarimas prieštaravo Vokietijos valiai ir okupacinė valdžia blokavo šios žinios paskelbimą, todėl dvikalbiai dokumentai skubiai pristatyti okupacinės valdžios atstovams Vilniuje ir Kaune ir slapta išsiųsti į Berlyną, Katalikų centro deputatams, kurie paskelbia Reichstage ir dviejuose Vokietijos laikraščiuose. Nutarimuose nebuvo nė žodžio apie gruodžio mėnesio rezoliuciją, kaip ir apie bet kokį Lietuvos prisijungimą prie Vokietijos. Štai dėl ko Vasario 16-osios Nepriklausomybę nuo visų šalių skelbiantis, pačioje Lietuvos Taryboje gimęs nutarimas tarpo Nepriklausomybės pamatu ir simboliu, nes aiškiai ir nedviprasmiškai nusakė esminį tikslą, kur Taryba veda Lietuvą. Jis tapo lietuvių tautos siekiu. Jis tapo vėliava, iškelta tolimesniam veikimui. Ateina ir masinis palaikymas valstybės kūrimui, 1918 m. kovo 3 d., netrukus, Vokietijai ir Sovietų Rusijai sudarius taiko sutartį, atsiranda galimybė lietuvių pabėgėliams grįžti į Lietuvą. Nuo balandžio mėnesio perėję repatriacijos komisiją, gavę dokumentus, įveikę karantinus, parbilda traukiniais iš Rusijos namo 200 tūkst. lietuvių: karininkai, administratoriai, geležinkeliečiai, paštininkai, valdininkai, kunigai, kalbininkai ir mokytojai, studentai ir gimnazistai, darbininkai, grįžta žydai - bankininkai ir amatininkai, visi reikalingi, kaip niekad, atstatyti sugriautą kraštą. Tai buvo apgalvota kampanija, tai masių santalka įgyvendinti Nepriklausomybę.

Žinoma, Vasario 16 d. Akto nutarimo vokiečių valdžia neleido vykdyti, prireikė kompromisų, pasakyti, kad Taryba neprieštarauja gruodžio 11 dienos nutarimui, kad jis nėra jokiu kitu nutarimui panaikintas, ir tik tokiom sąlygom Vokietija pripažįsta Lietuvą kovo 23 dieną.

Okupaciniam režimui nešvelnėjat, 1918 m. liepos 11 d., norint kaip nors išjudinti Lietuvos valdžios gavimą, Taryba nusprendė karaliumi kviesti hercogą Vilhelmą von Urachą, 54 metų, antrąjį Viurtembergo kunigaikštį, kavalerijos generolą, kataliką, demokratiškų pažiūrų žmogų ir jis davė raštišką sutikimą. Tačiau Vokietijos valdžia ir vokiečių monarcho nepripažino, kaip nepripažino jo išrinkimo. Taigi, monarchija liko pakabinta ore iki 1918 metų lapkričio mėnesio.

Nepaisant visų kartais nepopuliarių Tarybos sprendimų, lietuviai toliau vyksta į savo išsvajotąją tėvynę. Tai ne tik svajonių išsipildymas, savirealizacijos galimybė, tai atgauta tėvynė, namų saugumas ir šiluma, susitikimas su artimaisiais ir geresnio gyvenimo galimybė. Visus juos vienija tautinis solidarumas ir patriotinis išdidumas.

Netrukus atvyks į pagalbą ir tūkstančiai Amerikos lietuvių, jų misijos, verslininkai, šalpa ir surinktos aukos. Žmonės pirks žemę Lietuvoje. Mintis, kad drauge su laisvėjančiais Lietuvos gyventojais visi išsibarstę lietuviai gali priklausyti tautinei valstybei, buvo revoliucinė. Vokietijai pralaimėjus karą, sudarius Lietuvos Vyriausybę, 1919 m. vasario 16 d., iškilmingai pažymimos pirmosios Vasario 16-osios dienos akto metinės Kaune ir kituose miestuose, visose Lietuvos bažnyčiose. Tai tampa tradicija, tai tampa tautos ir valstybės švente. O atsilaikius Nepriklausomybės kovose Kaune, laikinojoje sostinėje, 1920 m. gegužės 15 d. susirenka Steigiamasis Seimas, kuris paskelbia: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnologinėm sienom ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm."

Karą laimėjusi ir pokario tvarką Europoje nustačiusi Santarvė (Antantė) Lietuvos nepriklausomybę pripažino tik 1922 m. gruodžio 20 d., buvo sunkus metas, Lietuva vos išsilaikė, todėl gerbiame ir didžiuojamės ne tik savo lyderiais, bet ir visais to meto Lietuvos žmonėmis, kurie nepaprastai sudėtingomis sąlygomis, sutelkę emigracijos ir karo išblaškytą tautą, suvieniję vienam bendram tikslui, atkūrė Lietuvą, kaip suverenią, lietuviškai kalbančią valstybę ir Nepriklausomybės stebuklas įvyko. Ačiū.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-02-15 17:09:02

Pokalbyje su T. May – kūrybingų sprendimų dėl „Brexit“ paieška

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Jungtinės Karalystės Ministre Pirmininke Theresa May. Pokalbis įvyko JK premjerės iniciatyva. Pagrindinė pokalbio tema – šiuo metu dėl „Brexit“ susiklosčiusi situacija.
iliustracija2019-02-15 17:03:43

Prezidentė susitiko su operos karaliumi Placido Domingo

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu vienu geriausių pasaulio operos solistų Placido Domingo. Prezidentė padėkojo P. Domingo, tituluojamam operos karaliumi, už puikią dovaną Lietuvai Vasario 16-osios proga – išskirtinį koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje ir įteikė Trispalvę.
iliustracija2019-02-15 11:24:12

Mokytojams: kaip sveikai gyventi, nepasiduoti stresui ir jaustis gerai?

Žmogaus sveikata, savijauta, energingumas, nuotaika didžiąja dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo. Pasak sveikatos specialistų, 20 proc. sveikatą lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – medicinos/sveikatos apsaugos kokybė ir net 50 proc. – mūsų pačių įpročiai, kasdieninė rutina, gyvenimo būdas.
iliustracija2019-02-15 11:21:37

Specialybė, kurios mokosi jau darželyje: ar greitai jai samdysime paauglius?

Švietimo ir informacinių technologijų centro (ITC) direktorius Vaino Brazdeikis pastebi, jog gyvename amžiuje, kuriame technologijos yra neišvengiamos ir tiesiogiai veikia švietimą. Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai.
iliustracija2019-02-15 11:16:08

„Swedbank“: romantiškų pažinčių internete kaina gali siekti tūkstančius eurų

Virtualioje erdvėje užgimę romantiški santykiai ne visada turi laimingą tęsinį realiame gyvenime. „Swedbank“ saugumo ekspertai įspėja romantikos gerbėjus, kad maloni interneto pažintis vėliau gali virsti gerokai sumenkusia banko sąskaita.
iliustracija2019-02-15 10:18:55

RRT išmatavo: „Tele2“ internetas – sparčiausias Lietuvoje

Technologijų lyderės „Tele2“ klientai naudojasi sparčiausiu internetu. Tai paaiškėjo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) sausį ir vasarį atlikus pirmuosius 2019 m. matavimus šalies miestuose ir keliuose.
iliustracija2019-02-15 10:03:09

Remontas: 5 klausimai, į kuriuos turėtumėte atsakyti prieš imantis darbų

Kiekvienas daiktas ar erdvė, kuriais naudojamės, turi neišvengiamą savybę dėvėtis. Namai taip pat reikalauja nuolatinės priežiūros, o kartais kosmetinių pataisymų ar pagražinimų jau nebeužtenka.
iliustracija2019-02-15 09:52:12

Šventę siūlo kurti namuose: išskirtinės Vasario 16-osios vaišės

Šiais metais Lietuvos gimtadienis bus minimas savaitgalį, tad tai dar viena proga suteikti Vasario 16-ajai ypatingą atspalvį ir susikurti šventę namuose. Tądien prie bendro stalo galite sukviesti artimus bičiulius ir namiškius bei visus nustebinti išskirtiniais pietumis ar vakariene.
iliustracija2019-02-15 09:46:37

Prezidentė siūlo atverti visuomenei valstybės registrų duomenis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys į Seimo pavasario sesiją įtraukti valstybės turimų duomenų atvėrimo visuomenei iniciatyvą, kuri leis užtikrinti viešąjį interesą ir konstitucinę visuomenės teisę į informaciją, sudarys prielaidas didesniam skaidrumui.
iliustracija2019-02-15 09:40:36

Grožio kaina: iš salono – į sveikatos priežiūros įstaigą

Grožio salonų bei kirpyklų klientai po procedūrų dažniausiai jaučiasi atsinaujinę, patenkinti ir lyg ant sparnų, tačiau kai kuriais atvejais keliai iš salono veda ir tiesiai į gydytojo kabinetą. Pasak draudikų, toli gražu ne visi žino, jog grožio paslaugų specialistai visada privalo atlyginti už sveikatai padarytą žalą.
iliustracija2019-02-15 09:31:19

Uodų platinamos parazitozės dažnai lieka nediagnozuotos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos.
iliustracija2019-02-15 09:15:43

Visuomenės požiūris į vartotojų teisių apsaugą keičiasi

Visuomenėje paplitęs požiūris į vartotoją, kaip į silpnesniąją ir pažeidžiamą sandorio šalį, pamažu keičiasi. Šiuolaikinis vartotojas yra sumanus, kritiškai mąstantis ir lygiavertis sandorio dalyvis, o šiuolaikinis verslininkas orientuojasi ne tik į pelną, bet ir į vartotojo interesų užtikrinimą.
iliustracija2019-02-15 09:11:52

Vaikų drabužiai: viskas, ką reikia žinoti – etiketėje

Išrinkti drabužėlius savo mažyliams nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sausį „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad tekstilės sudėtis turi daugiausiai įtakos renkant kūdikių drabužėlius.
iliustracija2019-02-14 15:08:58

Meilės dieną pražydo leopardinis amorfofalas

Vasario 14-ąją, meilės ir romantikos dieną, VDU Botanikos sode Kaune pražydo neromantiškai vadinami augalai. Lavongėlėmis, velnio liežuviais, gyvatės palmėmis vadinami leopardiniai amorfofalai (Amorphophallus konjac) egzotikos mėgėjus traukia dėl savo neįprastos formos ir specifinio, nemalonaus, pūvančią mėsą primenančio kvapo.
iliustracija2019-02-14 12:25:48

Pasiektas susitarimas dėl autorių teisių internete

Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba trečiadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl autorių teisių internete, kurios suteiks kūrėjams ir žiniasklaidai daugiau galimybių užsitikrinti iš interneto bendrovių teisingą atlygį už jų turinį, o kartu apsaugoti saviraiškos laisvę internete.
iliustracija2019-02-14 12:17:57

A. Armonaitė: mažesnį Seimą būtų lengviau valdyti agrokoncernams

Seimo narė Aušrinė Armonaitė teigia, kad valdančiųjų iniciatyva mažinti Seimo narių skaičių iki 121 yra pigi ,,valstiečių” prezidento rinkimų kampanijos dalis, ardanti parlamentarizmo pamatus ir galinti reikšti didesnį įtakos grupių įsigalėjimą Seime.
iliustracija2019-02-14 12:09:29

Įdomu: kaip technologijos pakeitė meilę

Šiais laikais išmaniosios technologijos ne tik padeda palaikyti romantiškus santykius, bet ir keičia antrosios pusės paieškų bei porų bendravimo tendencijas. Šv. Valentino dienos proga technologijų lyderė „Tele2“ dalijasi įdomiais faktais apie pažinčių programėles, atsakymų apie meilę paieškas internete ir jausmingą emoji kalbą.
iliustracija2019-02-14 12:04:14

Ne gydymas, o profilaktika išsaugos dantis

Dirbdama savo mylimą darbą, siekdama išlaikyti sveiką pacientų burnos ertmės būklę, Antakalnio poliklinikos burnos higienistė Asta Baronaitė nori šaukti garsiai, kad žmonės rūpindamiesi savo sveikata, suprastų, nuo ko pirmiausia turi pradėti.
iliustracija2019-02-14 11:59:24

Išmanus telefonas Valentino dienos pasimatyme: draugas ar priešas?

Valentino diena dažnai siejama su rožėmis, saldainiais ir romantiškomis vakarienėmis. Tai – žanro klasika. Tačiau ar galioja šiai dienai posakis „nėra tos progos, kuriai netiktų išmanusis telefonas?“ Ar sėdint su savo antrąja puse prie stalo taktiška išsitraukti išmanųjį telefoną?
iliustracija2019-02-13 18:54:13

Valentino dienos gudrybės: patarė, kaip skaniai nustebinti mylimą žmogų

Jei jau pasiduodame vakarietiškoms tradicijoms ir nepraleidžiame progos kartu su savo antrąja puse paminėti šv. Valentino dieną, tai kodėl gi nepatikėjus ir įvairiais prietarais, padėsiančiais tądien sutikti ypatingai? Sakoma, jog be stebuklingų burtų atrakinti mylimojo širdį gali padėti ir tam tikras maistas.
iliustracija2019-02-13 17:04:34

Policija sulaikė rekordinį kvaišalų kiekį – 1,5 tonos hašišo

Bendros Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir prokurorų operacijos metu sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje kiekis narkotinių medžiagų – 1,5 tonos hašišo, kurį kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti per Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federaciją.
iliustracija2019-02-13 16:46:14

Alaus someljė: atsiminkite, kaip alų pateikti ir ragauti pagal etiketą

Visuotinai priimtos gero elgesio taisyklės apima daugelį gyvenimo sferų. Dažniausiai įvardijami tokie stalo etiketo akcentai, kaip tinkamai prie lėkštės padėtas peilis ir šakutė, bet pamirštama, kad gėrimų ragavimui taip pat egzistuoja tam tikros taisyklės.
iliustracija2019-02-13 16:25:57

Vyriausybė pritarė ŽŪM perkėlimui į Kauną

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui ir nusprendė kitų metų valstybės biudžete numatyti tam reikalingas lėšas. Vyriausybėje taip pat nuspręsta, kad perkėlus ŽŪM į Kauną, toliau bus svarstomas ir ŽŪM pavaldžių institucijų perkėlimas.
iliustracija2019-02-12 08:04:40

Apie nuosavą verslą svajoja trečdalis lietuvių: kas motyvuoja ir kas stabdo?

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio.
iliustracija2019-02-12 07:54:51

Programišių ataką atlaikiusi „Visma Group“ IT rinkoje tapo pasauliniu pavyzdžiu

Norvegų informacinių technologijų kompanija „Visma Group“ pranešė, jog praėjusių metų rudenį programišiai bandė įsilaužti į įmonės sistemas. Su Kinijos vyriausybinėmis struktūromis siejama grupuotė atakas vykdė globaliu mastu.
iliustracija2019-02-12 07:49:42

Kaip organizacijoms efektyviau naudoti energiją?

Pasaulinis viešbučių tinklas „Hilton“ ir Airijos nacionalinė policija padidino naudojamos energijos efektyvumą 20–30 proc. – kaip tūkstančius darbuotojų turinčios organizacijoms tai pavyko? Viena svarbiausių priežasčių – energijos naudojimo standarto įdiegimas.
iliustracija2019-02-11 16:25:14

Gian Luca Demarco: Lietuva rūšiavimo srityje dar turi kur pasitempti

Sparčiai augantis žmonių vartojimas yra pagrindinė mažėjančių žemės išteklių ir jos taršos priežastis, tačiau mūsų įpročiai nėra draugiški aplinkai. Dažnai nė nesusimąstome, jog rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo.
iliustracija2019-02-09 10:23:48

Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės, kurių galbūt nežinojote

Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu.
iliustracija2019-02-07 13:51:50

Kaip neišmesti maisto, sutaupyti pinigų ir prisidėti prie aplinkos tausojimo?

Keičiant įpročius galima sumažinti ir išmetamo maisto kiekį, ir sutaupyti pinigų, ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Statistiniai duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje vienas gyventojas išmeta daugiau nei 50 kilogramų maisto.
iliustracija2019-02-07 13:42:05

Trauktis niekur negalintis „Žalgiris“ – ryškus autsaideris Barselonoje

Kauno „Žalgirio“ padėtis – nepavydėtina. Lietuvos čempionai per paskutines septynerias rungtynes laimėjo vos vieną kartą ir jau nukrito į 13-ąją vietą Eurolygoje. Kauniečius nuo aštuntoje vietoje esančios Vitorijos „Baskonia“ ekipos skiria dvi pergalės.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.