Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime

Brangūs Lietuvos žmonės, gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Ministre Pirmininke, Ministrų kabinete, Konstitucijos atstovai, teismo atstovai, Sąjūdžio ir Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, kurio šiandieną ligos pakirsto nėra tarp mūsų, siunčiame iš šios salės jam geriausius sveikinimus ir padėką už jo darbą.

Taip pat visi svetimų valstybių svečiai, ambasadoriai ir visi gerbiamieji viešnios ir svečiai!

Pradėdamas savo kalbą, turiu prisipažinti: sunkiai rinkau žodžius, kurie geriausiai pasakytų, ką jaučiu. Tokia diena, kad sieloje dera ir pats tikriausias, pats nuoširdžiausias džiaugsmas, ir kartu - pats didžiausias jaudulys. Šiek tiek ramina tai, kad žinau: ne vienas iš jūsų šiandien jaučiasi panašiai ir mėgina suvaldyti užplūdusius jausmus.

Ko gero, kitaip ir negali būti tokios istorinės šventės akivaizdoje. Lietuvai - šimtas metų. Vasario 16-osios valstybei. Valstybei, iš kurios atėjau aš ir mano karta. Valstybei, be kurios nebūtų ir Kovo 11-osios Lietuvos. Valstybei, kuri dėl savo pažangos daugelyje gyvenimo sričių šiandieną neretai pavadinama stebuklu. Taip, Vasario 16-osios Lietuva - tai mūsų stebuklas. Ir mūsų džiaugsmas, mūsų pasididžiavimas. Nežinau, kiek be manęs šioje salėje yra žmonių, gimusių Vasario 16-osios Lietuvoje, bet, manau, jie sutiktų su mintimi: mums ši šventė yra išskirtinė dar ir dėl to, kad jaučiamės tarsi gyva jungtis tarp dviejų laisvės atkarpų, perskirtų juodo okupacijos penkiasdešimtmečio. Gavome sunkių likimo išbandymų, bet gavome ir nuostabių likimo dovanų, ir kurių vienos vertingiausių - Kovo 11-oji ir šiandieninis Lietuvos jubiliejus.

Jau paminėjau dažną posakį, kad be Vasario 16-osios nebūtų ir Kovo 11-osios. Tačiau ir pati Vasario 16-oji neatsirado iš niekur. Nei Lietuvos Tarybos, nei Lietuvos valstybės atkūrimo nebūtų be XVIII ir XIX amžiaus sukilėlių, be knygnešių, be „Aušros" ir „Varpo", be Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos ir, žinoma, be tūkstančių lietuvių, kurie sunkiai dirbo, o laisvu laiku mokė savo vaikus lietuviškai melstis, lietuviškai kalbėti, lietuviškai skaityti ir rašyti.

Todėl, jei reikėtų pasakyti, ką šiandien laikau svarbiausiu mūsų istorijos metmeniu, sakyčiau - tęstinumą. 1918 m. vasario 16 d. - neabejotinai viena svarbiausių mūsų istorijos viršukalnių, bet kartu tai - tautos siekiai iš sukilimo lauko perkelti į politinį lygmenį, juos tęsė valstybės gynimas ir kūryba. O tai po trisdešimties metų, naujos okupacijos akivaizdoje, tęsė partizanų kova, vėliau - mūsų disidentai ir politiniai kaliniai, kol atėjome į Sąjūdį ir į Kovo 11-ąją, o vėliau - į svarbiausias Europos ir pasaulio organizacijas.

Šiandien, žvelgdamas į visą praėjusį Lietuvos šimtmetį, prisimenu ir tokį posakį: stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko. Posakis kalba apie žmones, bet puikiai apibūdina ir valstybių santykius. Mūsų tauta ir valstybė buvo mušama, bet atlaikė todėl, kad visą laiką tautoje ruseno laisvės dvasia. Todėl, kad mes savo kovose buvome kartu su savo istorijos didvyriais ir nežinomais laisvės kariais. Buvome visi išvien, vienas su kitu, vienas už kitą, vienas dėl kito. Čia matau atsakymą į dažną klausimą, kokia, mano nuomone, svarbiausia Lietuvos šimtmečio pamoka. Mano atsakymas paprastas: vienybė. Ir senas, bet nesenstantis linkėjimas: būkime kiekvienas atskiras ir nepakartojamas žmogus, bet būkime vieninga tauta, kokia tampame lemtingų išbandymų akivaizdoje, kokie esame savo širdyse.

Manęs klasėse ir auditorijose dažnai klausia: ko dar, be vienybės, palinkėtumėte Lietuvos žmonėms, o ypač - jaunimui? Atsakau: domėkitės savo istorija. Skaitykite knygas, klauskite ir klausykite, ką pasakoja tėvai ir seneliai. Žinokite: tai, kas šiandien atrodo tik žodžiai, ateityje taps vertingu jūsų turtu. Ne tik skaitykite faktus ir datas, bet stenkitės suprasti žmones, jų savijautą, jų poelgius. Stenkitės suprasti, kaip, iš kur ir kokiu keliu į Vasario 16-ąją, į Kovo 11-ąją, į šiandieną ėjo ir eina Lietuva.

Naudodamasis proga, noriu išsakyti vieną palinkėjimą, skirtą ne tiek jaunimui, kiek vyresniesiems kolegoms - politikams, viešojo gyvenimo dalyviams. Gerbiamieji, kai mes sprendžiame problemas ir ieškome atsakymų į klausimus, kai ginčijamės, kai pykstamės, nepamirškime, kad į mus žiūri ir mūsų klauso Lietuvos jaunimas. Žiūri, klauso ir viską dedasi į galvas ir širdis ir pagal mūsų elgesį sprendžia, kas yra valstybė, kas yra Lietuva. Kaip aš kadaise žiūrėjau į Prezidentą Kazį Grinių ir gaudžiau kiekvieną jo žodį, kaip dabartiniai politikai su pagarba ir smalsumu žvelgė į Sąjūdžio asmenybes, taip šiandien jaunimas klauso jūsų žodžių. Mokyklose ir auditorijose auga būsimieji Lietuvos piliečiai - būsimieji mokytojai ir prezidentai, diplomatai ir ūkininkai, būsimieji jonai basanavičiai ir vincai kudirkos, būsimieji vincentai sladkevičiai ir liudai mažyliai. Todėl - būkime orūs, neleiskime jaunimui iš anksto nusivilti politika ir viešuoju gyvenimu. Neleiskime nusivilti laisve. Neleiskime nusivilti Lietuva.

Nes Lietuva, kaip jau sakiau, buvo, yra ir bus. Šventai tuo tikiu, ir šio tikėjimo šviesoje sveikinu Lietuvą ir kiekvieną jos žmogų su mūsų valstybės šimtmečiu! Amžina pagarba telydi kiekvieno Lietuvos Tarybos vyro vardą! Ačiū kiekvienam žmogui, kuris, kad ir kur gyventų, kad ir kokį darbą dirbtų, kad ir kokių pažiūrų būtų, mintimis ir darbais buvo, yra ir bus su Lietuva ir už Lietuvą! Sveikinu su mūsų visų švente! Sveikinu ir linkiu, kad tiek Vasario 16-oji, tiek Kovo 11-oji tęstųsi - viltimis ir darbais, pažanga ir laisve, mūsų gebėjimu gyventi gražiai ir oriai, vieningai ir prasmingai. Gyventi savo tautoje! Gyventi savo valstybėje! Ačiū.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148