Kas pavojingiau: dirbtinis intelektas ar duonos skrudintuvas?

Artinantis naujai dirbtinio intelekto bangai, kuri, kaip baiminamasi, pasiglemš žmonių darbo vietas, o dar vėlesniais etapais apskritai ims kelti grėsmę žmogui, vis dažniau pasirodo tyrimai, kurie tai paneigia.

Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto forumo tyrimo duomenimis, žmonių darbo vietoms jis įtakos beveik neturės, o apie fantastiniuose filmuose matomus scenarijus, kol kas, apskritai galvoti per anksti. Kita vertus, baimindamiesi dėl tolimos ateities, kartais net nepastebime, kad dirbtinis intelektas jau šiandien tapo panacėja nuo daugelio kasdienių rūpesčių.

„Dažnai tenka pastebėti, kad žmonės nežino, kas tiksliai yra dirbtinis intelektas ir tuomet pradeda tikėti filmų, serialų ar fantastinių knygų siužetais. Tačiau tiesa yra tokia, kad dirbtinis intelektas, kalbant labai bendrai, yra savaime besimokantis ir betobulėjantis reiškinys. Ir tam, kad jį pastebėtum, pakanka apsidairyti aplinkui: tikėtina, kad gyvendami šiais laikais mes be dirbtinio intelekto pagalbos nepraleidžiame nė vienos dienos, o dirbtiniu intelektu paremti išmanūs sprendimai šiandien gerokai palengvina mūsų gyvenimą“, – sako „Bitės Profas“ Egidijus Adomkaitis.

Pasak eksperto, šiandien net įprasčiausi namų apyvokos daiktai kelia didesnę grėsmę nei dirbtinis intelektas. „Šių metų pradžioje JAV kilo milžiniškas gaisras, kuriam užgesinti prireikė 200 ugniagesių. Išsiaiškinus gaisro priežastį, paaiškėjo, kad dėl visko kaltas buvo paprasčiausias duonos skrudintuvas“, – teigia E. Adomkaitis ir dalinasi penkiais pavyzdžiais, kur dirbtinis intelektas lydi mus kasdien ir nenuskriaustų net musės.

Pirmas pavyzdys: išmani navigacija

„Skubėdami iš vieno miesto galo į kitą, dažnai savo maršrutą patikime išmaniai navigacijai, pavyzdžiui, „Waze“. Kai kur nors skubame, dažniausiai rūpinamės tik tuo, kad kuo greičiau atsidurtume reikiamoje vietoje ir todėl net nesusimąstome, kad išmanioji navigacija pati analizuoja automobilių srautą mieste, užfiksuoja eismo įvykius ar kitus trukdžius kelyje ir realiu laiku priima sprendimus, kaip pagreitinti kelionę. Tokia navigacija leidžia susitelkti į vairavimą ir negalvoti apie galimus maršrutus, todėl galima sakyti, kad šiuo atveju dirbtinis intelektas jau perėmė dalį žmogaus funkcijų šiam vairuojant, tačiau dar niekada jokia forma nepakenkė“, – sako E. Adomkaitis.

Antras pavyzdys: socialiniai tinklai

Kiekvieną kartą keldami nuotraukas į socialinį tinklą „Facebook“ mes rūpinamės, kad paviešintume kuo geresnį foto kadrą, tačiau kol mes džiaugiamės įkelta nuotrauka, socialiniame tinkle darbą pradeda dirbtinis intelektas: „Įkėlus nuotrauką į socialinį tinklą „Facebook“, jame pradeda veikti specialus veidų atpažinimo dirbtinis intelektas, akimirksniu pasiūlantis mums ant žmonių veidų pažymėti tuos žmones, kurie pavaizduoti nuotraukoje. Paprastai nesusimąstydami pažymime savo draugus ir stebime, kiek žmonių teigiamai įvertino nuotrauką, kurią prieš akimirką apdorojo veidus atpažįstantis dirbtinis intelektas“, – sako E. Adomkaitis.

Trečias pavyzdys: internetinės parduotuvės

Žmonės vertina patogias internetines parduotuves, bet mažai kas žino, kad viena šių parduotuvių patogumą užtikrinančių technologijų yra būtent dirbtinis intelektas: „Apsiperkant internetinėse parduotuvėse, pavyzdžiui, „Amazon“, joje nuolat gauname pasiūlymų nusipirkti kažką panašaus į tai, ką jau pirkome ar ką jau peržiūrėjome internetinėje parduotuvėje. Tai – taip pat dirbtinio intelekto darbas, nes tokiose svetainėse veikia prie vartotojo realiu laiku prisitaikanti paieškos bei pasiūlos sistema“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Ketvirtas pavyzdys: internetinis vertėjas

Turbūt visi esame bent keletą kartų naudojęsi „Google“ vertėjo paslaugomis, bet ar pajautėme, kad jis pasidarė tikslesnis ir kokybiškesnis? „Šis įrankis, beveik nejučia, tapo tikslesnis ir efektyvesnis, kai naudojantis juo tekstas verčiamas iš vienos kalbos į kitą. Taip, tai ir vėl dirbtinio intelekto nuopelnas, kuris nuolat mokosi bei gerina savo generuojamų vertimų kokybę. Panašiu principu veikia ir nuolat tobulėjanti „Google“ vaizdų paieškos sistema, veikianti dirbtinių neuroninių tinklų pagalba“, – teigia bendrovės atstovas.

Penktas pavyzdys: išmanieji namų tvarkytojai

Pasak E. Adomkaičio, savo namų ūkiuose turintys pačius naujausius robotus-tvarkytojus, tikėtina, taip pat jau susidūrė su dirbtiniu intelektu, kuris ne tik neskriaudžia aplinkinių, bet netgi tvarko jų buitį.

„Jau šiandien namų priežiūros rinkoje pilna dulkių siurblių arba grindų plovimo robotų, kuriuose įdiegtas dirbtinis intelektas. Šie robotai specialiais sensoriais geba nuskenuoti bei įsiminti patalpų plotą ir, jei šeimininkas neperstato baldų, trečią kartą tvarkydami namus tokie robotai pasirinks jau patį geriausią ar efektyviausią namų tvarkymo maršrutą“, – sako ekspertas.

Taigi, anot E. Adomkaičio, jeigu lygintume dirbtinį intelektą ir, pavyzdžiui, duonos skrudintuvą šiandien, labai tikėtina, kad skrudintuvas, jei jį naudosime dažnai, ilgainiui gali būti netgi pavojingesnis. O toks dirbtinis intelektas, kurį mėgstama vaizduoti filmuose, yra per daug tolima ateitis, kad jai pradėtume ruoštis jau dabar.

Nederėtų visų išvardintų pavyzdžių vadinti dirbtiniu intelektu. Neklaidinkime žmonių.

• Apie nuosavą verslą svajoja trečdalis lietuvių: kas motyvuoja ir kas stabdo?.
• Programišių ataką atlaikiusi „Visma Group“ IT rinkoje tapo pasauliniu pavyzdžiu.
• Kaip organizacijoms efektyviau naudoti energiją?.
• Gian Luca Demarco: Lietuva rūšiavimo srityje dar turi kur pasitempti.
• Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės, kurių galbūt nežinojote.
• Kaip neišmesti maisto, sutaupyti pinigų ir prisidėti prie aplinkos tausojimo?.
• Trauktis niekur negalintis „Žalgiris“ – ryškus autsaideris Barselonoje.
• Astravo AE statoma pažeidžiant tarptautinius susitarimus.
• Dakaras 2020: Pietų Amerika ar Afrika?.
• Nuo „Gyvatėlės“ iki šiuolaikinių žaidimų: kaip jie generuoja milijardus.
• Pasižadėjote sportuoti? Darykite tai išmaniai.
• Japonija, Danija, Prancūzija – mažai pasiruošusios skaitmeninei revoliucijai.
• Gydytojas atsako: kas vyksta kūne, netekus dantų?.
• Fiktyvios internetinės parduotuvės - kaip atpažinti ir neapsigauti?.
• Minime Duonos dieną – kaip išsirinkti ne tik skaniausią, bet ir sveikiausią?.
• LNDT žiūrovų laukia „Intymių pokalbių" tęsinys.
• Aštuoni patarimai - prisiminkite ne tik per Saugesnio interneto dieną.
• Saugesnio interneto diena: kas nesikeičia daugiau nei dešimtmetį?.
• „Facebook“ jau 15 metų: 15 dalykų, kurių galbūt iki šiol nežinojote.
• Lietuvoje veikianti IT bendrovė pristatė dar vieną inovatyvų sprendimą.
• JavaScript ir toliau išlieka populiariausia programavimo kalba.
• Atodrėkio metu formuojasi varvekliai – būkite atsargūs.
• A. Armonaitė siūlo atsisakyti R. Karbauskio pasiūlymų dėl LRT.
• Apklausa: Ieškančiųjų darbo įsidarbinimo galimybės.
• Kiek laisvės galima įsigyti už 100 eurų?.
• Į prostituciją verbuoti netrukdė ir pataisos namų grotos.
• Pažeidimas gimnazijoje: mokiniai darbų pamokas turėjo lankyti pagal savo lytį.
• Kibernetinis saugumas: įsilaužėliai ateina per akvariumo termometrą.
• Pedagogas Lukas Kaminskis: tėvai ne visada turėtų vyti vaiką nuo kompiuterio.
• Kiek gyventojų mokės įmokas į pensijų kaupimo fondus nuo sausio?.
• Kodėl raudona striukė saugesnė už mėlyną?.
• Dėmesio: telefoniniai sukčiai!.
• Lietuvos verslas ir IT: kodėl lietuviai vis dar neuždirba tiek, kiek vokiečiai?.
• Vilniuje skelbiama gripo epidemija.
• Elektros įrenginių perkėlimas: kada už tai moka vartotojas, kada – įmonė?.
• Ar galiu į namus išsikviesti šeimos gydytoją?.
• „Sodra“ nutraukia sutartis su Vilniuje ir Kaune pensijas pristatančia bendrove.
• „Huawei“ naujiena duomenų apdorojimą kilstels į neregėtas aukštumas.
• Naktį eismo sąlygas sunkins pūga! Būkite budrūs!.
• Gitanas Nausėda: apie vienos partijos spektaklį.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49