Progresas: pusė Lietuvos gyventojų teigia nebepirataujantys

Per keletą metų Lietuvoje įvyko teigiami pokyčiai: pusė šalies gyventojų teigia, kad jų kompiuteriuose visa programinė įranga (PĮ) yra legali ir tik dešimtadalis pripažino, kad vis dar ją piratauja. Prieš tris metus savo įrenginiuose visą nelicencijuotą įrangą naudojo kas penktas, rodo „Microsoft“ ir „Infobalt“ gyventojų nuomonės tyrimas.

Statistika rodo, kad naudojantys nelicencijuotą PĮ itin rizikuoja: vienas iš trijų jos įdiegimo failų kompiuterį užkrečia kenkėjiška įranga.

„Šiandien minėdami Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną iš vienos pusės galime pasidžiaugti gerėjančia situacija, tačiau tuo pačiu vis dar matome ir nemažai neigiamų ženklų. Pavyzdžiui, kas penktas Lietuvos gyventojas nesutinka, kad autoriams už programinę įrangą, muziką, filmus ar kitą autorinį turinį reikia mokėti. Tai ženklas mums, kad turime stipriai šviesti ir edukuoti mūsų šalies gyventojus bei supažindinti su kokiomis rizikomis jie susiduria“, – sako Paulius Vertelka, asociacijos „Infobalt“ vadovas.

„Microsoft“ ir „Infobalt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad pusė apklaustųjų (turinčių kompiuterį) teigia, jog naudoja visą legalią PĮ (2015 m. tokių buvo 42 proc.), dar pas trečdalį didžioji PĮ dalis – legali (2015 m. – penktadalis), o kas dešimtas pripažino, kad visa jų naudojama PĮ – nelegali (2015 m. – kas penktas).

Tas pats tyrimas parodė, kad per tris metus nepakito šalies gyventojų nuomonė ar autoriams reikia mokėti už jų sukurtą PĮ, filmus, muziką ir kitą turinį. Su šiuo teiginiu sutinka du iš trijų apklaustųjų, kas penktas mokėti nelinkęs, o likę šiuo klausimu neturi nuomonės.

Nelegali programinė įranga vilioja programišius

„Matome vis daugiau ženklų ir įrodymų, kad naudojantys nelicencijuotą PĮ kur kas labiau rizikuoja sulaukti programišių dėmesio. Tokia rizika kyla, nes nemaža dalis nelicencijuotos PĮ failų jau atkeliauja su kenkėjiškomis programomis arba tokie vartotojai negauna saugumo atnaujinimų ir taip palieka atviras duris prie savo asmeninės informacijos ar kitų jautrių duomenų“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.

„Microsoft“ užsakymu tarptautinės tyrimų bendrovės IDC atliktas tyrimas atskleidė, kad nelicencijuotos PĮ naudojimas ir nukentėjimas nuo kenkėjiškų programų itin stipriai koreliuoja (koreliacijos koeficientas 0,77 [1]). Tokį stiprų ryšį lemia tai, kad kenkėjai būna iškart paslepiami kompiuteriuose su nelicencijuota PĮ ar jos įdiegimo failuose, parsisiųstuose iš neoficialių internetinių šaltinių ar gautuose neoficialiose laikmenose.

Dėl to patiriami nuostoliai – milžiniški. IDC skaičiuoja, kad Centrinės ir Rytų Europos gyventojų dėl kenkėjų patirta žala siekia 900 mln. eurų (finansinės, laiko sąnaudos atstatant duomenis ir pan.), o šio regiono bendrovių – net 14 mlrd. eurų.

Kenkėjai atkeliauja dviem keliais

IDC skaičiuoja, kad viena iš trijų nelicencijuota ar nelegaliai įdiegta PĮ užkrečia įrenginį kenkėjiška įranga. Tas pats tyrimas atkreipė dėmesį, kad Europoje kompiuteriai užkrečiami pagrinde dviem būdais. Pirmasis – įsigyjant PĮ iš įtartinų šaltinių (įvairūs aukcionai, itin žemų kainų parduotuvės, įvairios failų dalinimosi platformos). Net 66 proc. europiečių pernai susidūrė su problemomis, kai įsigijo PĮ šiuo keliu.

Antroji banga – saugumo atnaujinimų ignoravimas. Dalis nelicencijuotos PĮ negauna saugumo atnaujinimų, dar dalis vartotojų, kaip parodė IDC tyrimas, juos ignoruoja, nes baiminasi, jog taip atskleis, kad naudoja nelegalią PĮ. Be to, net du iš trijų įsilaužimų, išnaudojant PĮ spragas, įvyksta po to, kai bendrovės išleidžia saugumo atnaujinimus.

Šeši patarimai, kaip išvengti „paslėptų“ kenkėjų

- Įsigykite kompiuterius ir PĮ tik iš patikimų šaltinių (oficialių gamintojų ar platintojų)
- Reikalaukite įrodymų, ar PĮ tinkamai licencijuota
- Visada įdiekite naujausius saugumo atnaujinimus
- Naudokite patikimus apsaugos sprendimus
- Nenaudokite senos, nepalaikomos PĮ, kuri nebegauna saugumo atnaujinimų
- Darykite atsargines kopijas, kad ištikus nelaimei neprarastumėte svarbios informacijos ir galėtumėte greitai atstatyti visus duomenis

[1] Kuo koreliacijos koeficientas arčiau 1, tuo dviejų dedamųjų ryšys stipresnis

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147