Pirmasis lietuviškas interaktyvus reklamos stendas

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir studentai sukūrė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą, kuris ne tik transliuoja reklamą, bet ir fiksuoja reklamą stebėjusiųjų vartotojų statistinius duomenis.

Jau artimiausiu metu bus galima vertinti ir reklamą stebinčio žmogaus emocijas, o patį reklaminį stendą susieti su mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, integruoti informacijos pateikimo balsu funkciją ir įdiegti daug kitų naujovių.

Inovacijos kūrėjų teigimu, nuolatinio reklamos triukšmo apsuptas vartotojas šiandien neturi technologinių galimybių pats pasirinkti jį dominančią informacija. Naujasis KTU sukurtas interaktyvaus reklamos stendo prototipas su vartotojų analizavimo sistema ne tik transliuoja reklamą, bet ir ekrano lietimo funkcijos pagalba leidžia vartotojui pačiam pasirinkti tai, ko jis iš tikrųjų ieško.

Apjungė dvi technologijas

Stendas patrauklus ir reklamos užsakovams, nes vartotojų elgsenos analizavimo sistema pateikia reklamą stebėjusių vartotojų statistinius duomenis: lytį, amžių, žiūrėjimo trukmę.

‘’Dirbdamas rinkodaros srityje dažnai susidurdavau su paprastu klausimu – kaip tiksliai išmatuoti vidaus ir lauko reklaminių stendų matomumą? Ne paslaptis, kad lauko reklamos stendų nuomotojai dažnai pateikia iš piršto laužtą statistiką.

Todėl ir kilo idėja sukurti technologiją, kuri realiai įvertintų reklamos statistinius duomenis: tai yra, kiek žmonių pastebėjo, kokios lyties ir amžiaus žmonės labiausiai susidomėjo reklama, kiek laiko ją stebėjo“, – pasakojo vienas iš technologijos idėjos autorių, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro darbuotojas Paulius Nezabitauskas.

Nors panašios programinės įrangos pasaulyje egzistuoja, kauniečiai siekė apjungti ir reklamos transliacijos, ir reklamos analitikos sistemas į vieną technologinę platformą (stendą), kurią būtų galima ir testuoti, ir išbandyti naujas idėjas.

Veidus analizuoja ir „Microsoft“

Idėjos įgyvendinimas nebuvo lengvas, nes nemažai bandytų technologijų nepasiteisino. Ledai pajudėjo prie stendo kūrimo prisijungus KTU mokslininkams dr. Vidui Raudoniui ir prof. Arūnui Lipnickui.

„Automatinės žmonių aptikimo ir identifikavimo sistemos sukūrimo uždavinys man pasirodė labai įdomus. Kartu su kolega A. Lipnicku vaizdų apdorojimo ir dirbtinio intelekto srityje dirbame daugiau nei 10 metų, todėl šis projektas mums pasirodė gera proga pademonstruoti savo „raumenis“, – pasakoja V. Raudonis.

Potencialūs sistemos naudotojai buvo reiklūs ir reikalavo iš sistemos, iš pirmo žvilgsnio, techniškai sunkiai realizuojamų funkcijų. Tačiau mokslininkai džiaugiasi, kad didžioji dalis pageidaujamų funkcijų tokių, kaip lyties, žmogaus amžiaus nustatymas, jau yra įdiegtos prototipe.

„Iš pastarųjų dienų pranešimų spaudoje galima pastebėti, kad net didžiosios korporacijos, pavyzdžiui, „Microsoft“, užsiima žmonių veidų analize iš pateiktų nuotraukų. Mūsų atliktas darbas parodo, kad einame teisinga linkme ir tai, kad dar daug ką galima geriau padaryti, pavyzdžiui, kuriant interaktyvią reklamą prisitaikančią prie žiūrovo poreikių“, – sako A. Lipnickas.

Subūrė įvairių sričių specialistus

Prie bendraminčių komandos prisijungė ir Liudas Ubarevičius dirbantis interaktyvios reklamos programavimo srityje bei KTU Ekonomikos ir verslo marketingo studentės, kurios atliko panašių įrenginių ir sistemų rinkos bei gaminių dizaino tyrimus.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodantis nesudėtingas projektas įgyvendinimui reikalavo ne tik technologinių žinių, tikslumo, bet ir konkrečių sričių informacinių technologijų, pramoninio dizaino inžinerijos specialistų pagalbos“, – komandos formavimo procesą prisiminė P. Nezabitauskas.

Šiuo metu sukurtas interaktyvus stendas su vartotojų analizavimo sistema laikoma prototipu, kurį testuojant bus siekiama gerinti visos sistemos kokybę.

„Kauno prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ sutiko išbandyti šį stendą savo erdvėse, tapdamas idėjos autorių konsultantu, nes tik būnant šalia potencialaus kliento galima žinoti tikslius poreikius ir gauti konkrečias pastabas, pasiūlymus“, – teigia idėjos autoriai.

Stendas – ir bibliotekoms, ir bankams

Pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklaminį stendą gali naudoti ne tik prekybininkai, bet ir universitetai, bibliotekos, muziejai, oro uostai, autobusų ir traukinių stotys, bankai – visi, norintys suteikti vartotojams reikalingą informaciją ir leisti patiems ją pasirinkti, bei tie, kam svarbu įvertinti, kuo labiausiai domėjosi jų lankytojai, vartotojai.

„Manau, kad ateityje interaktyvūs reklamos stendai su vartotojų analizavimo sistemomis taps populiarus reklamos transliavimo ir, tuo pačiu, reklamos analizavimo įrankis, už kurio paslaugas bus mokama priklausomai nuo reklamą pastebėjusių vartotojų skaičiaus“, – neabejoja P. Nezabitauskas.

Idėjos įgyvendinimui reikėjo ne tik nemažų finansinių išteklių, bet ir reklamos gamybos specialistų, programuotojų žinių ir patirties. Parengus projektą, įkūrus įmonę MB „Persimonas“ (persimonas.com) ir pasinaudojus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansavimo priemonės „Komercinti mokslinių tyrimų rezultatus“ teikiama parama, idėjos realizavimui buvo gauta 21 tūkst. eurų finansinė parama.

Labiausiai domina jaunimą

Šiuo metu vyksta intensyvūs prototipo testavimo darbai, stebima kaip prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vartotojai reaguoja į technologiją, kokie vartojimo įgūdžiai.

„Jau dabar galime pasakyti, kad vaikai, jaunimas nepraeina pro šalį nepaspaudinėję ekrano. Idėjos autoriai tikisi, jog greitu metu pagerinus kokybinių duomenų parametrus, šis stendas bus perkeltas ir į kitas erdves, kuriose bus galima realiai įvertinti tokios technologijos poreikį ir tolimesnes galimybes. Į šios idėjos įgyvendinimą investavome ne tik pinigus, bet ir savo laiką, žinias, įkūrėme startuolį „Persimonas“, todėl tikimės, kad greitu metu projektas pradės teikti finansinę naudą ir įmonei, ir universitetui“ – optimistiškai nusiteikę kalbėjo idėjos autoriai.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148