iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Mitai ir baimės dėl medicininės apšvitos poveikio: kodėl (ne)verta baimintis?

2018-04-27 20:48:32

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Apie radiacinį foną, spinduliuotės poveikį individui, apsaugą ir medicinos fiziką pasakojo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

Jonizuojančioji spinduliuotė – gyvenimo dalis

Žodžio „radiacija“ lietuviškas atitikmuo yra „spinduliuotė“. Ji charakterizuojama kaip dalelių srautas ar elektromagnetinės bangos.

„Taip jau susiklostė, kad žodis „radiacija“ dažniausiai yra siejamas su jonizuojančiąja spinduliuote“, – teigia mokslininkė, paaiškindama, kad ši geba jonizuoti medžiagos, su kuria sąveikauja, atomus ir molekules.

Jonizuojančioji spinduliuotė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Spinduliuotė mus pasiekia iš kosmoso antrinės spinduliuotės – elektronų, gama kvantų, neutronų, mezonų – pavidalu. Ją nulemia pirminės spinduliuotės, suformuotos vykstant dinaminiams procesams saulėje ir tarplanetinėje erdvėje, sąveikos su atmosferos atomais ir molekulėmis.

Skverbdamasi per medžiagą spinduliuotė silpsta, prarasdama savo energiją. Energijos pernešimo ir silpimo procesai įvairios medžiagose vyksta skirtingai. Ne išimtis ir biologiniai audiniai.

Anot profesorės, šios savybės leidžia jonizuojančiąją spinduliuotę panaudoti spindulinėje medicinoje, tačiau būtina nepamiršti – net menkiausias jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyvam organizmui sukelia ląstelių spindulinius pažeidimus. Tokiu būdu atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Pagrindinis parametras vertinant pažeidimų riziką yra sugertoji dozė. Apšvitos dozė matuojama sivertais (Sv). D. Adlienė atkreipia dėmesį, kad visai nekenksmingos apšvitos dozės nėra.

Apšvitos dozės šaltiniai – gamta ir technologijos

Vertinant bendrą metinę apšvitą, atsižvelgiama tiek į gamtinių, tiek į technogeninių ar medicinos šaltinių įtaką. Vidutinis radiacinis fonas, vadinamoji dozės galia, Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nanosivertų (nSv/h).

Profesorė D. Adlienė pateikia palyginimą. 2016 m. prie antrojo Fukušimos Daiichi atominės elektrinės bloko Japonijoje, patyrusio branduolinę avariją per žemės drebėjimą ir cunamį 2011 m., mokslininkei pavyko užfiksuoti dozės galią, kurią sudarė 47 mikrosivertai per valandą (μSv/h).

Metinės apšvitos dozės darbuotojams ir gyventojams reglamentuotos Lietuvos higienos normas apibrėžiančiuose dokumentuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro.

Metinė apšvitos dozė dėl gamtinių šaltinių gyventojams negali viršyti 1 milisiverto (mSv) per 1 metus, darbuotojams nustatyta leistina apšvitos dozė – 50 mSv per 1 metus.

Kosminės spinduliuotės dozė tenkanti vienam gyventojui sudaro apie 14 proc. iš visų šaltinių gaunamos dozės, kitaip tariant – 0,38 milisiverto (mSv).

Kosminės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo aukščio virš Žemės paviršiaus: kuo aukščiau, tuo ji intensyvesnė. Skrendant lėktuvu didesniame negu 10 km aukštyje, lėktuvo personalą ir keleivius veikiančios spinduliuotės dozės galia gali būti 30-40 kartų didesnė už esančią Žemėje. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė gaunama papildoma apšvitos dozė.

Nemažą indėlį į apšvitos dozę įneša radionuklidų spinduliuotė, sklindanti iš Žemės gelmių skylant radioaktyviems elementams. O ir patys radionuklidai į organizmą gali patekti su maistu ir geriamuoju vandeniu.

Tačiau didžiausia gamtinės apšvitos dalis – apie 30 proc. visos apšvitos – siejama su radonu (222Rn), kuris yra dujinis radioaktyvaus radžio (226Ra) skilimo produktas, galintis kauptis uždarose patalpose.

Radonas į organizmą patenka kvėpuojant, o jo skilimo produktai žmogų švitina iš vidaus, sukeldami pavojų susirgti kvėpavimo takų ir plaučių vėžiu.

Medicinės apšvitos dalis didėja

D. Adlienė nurodo ryškią medicininės apšvitos didėjimo tendenciją. Ši pastaraisiais metais sudaro beveik trečdalį metinės apšvitos dozės. Medicininė apšvita siejama su įvairių spinduliuotės rūšių panaudojimu vizualizuojant pacientų anatomines struktūras bei nustatant ir lokalizuojant ligos arba pažeidimų židinius.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija (CT), branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją (PET) ir pavienių fotonų tomografiją (SPECT) yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį (MRI) bei mechanines bangas (US) yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – sako mokslininkė.

Ji pastebi, kad pastaruoju metu vis plačiau taikoma vaizdų, gautų skirtingais metodais, sutapdinimo metodika, išryškinanti sveikatos problemas.

Medicininei apšvitai atskiros dozių ribos nėra taikomos. Pacientams yra nustatyti rekomenduojamieji apšvitos lygiai, kurie neturėtų būti viršijami.

„Medicininė apšvita, be abejo, priklauso nuo paciento biometrinių duomenų, tiriamojo audinio ar organo lokacijos bei technologinių parametrų“, – teigia D. Adlienė.

Mažiausias apšvitos dozes pacientas gauna rentgenografinių tyrimų metu. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją, pacientas gauna apšvitą, kuri prilyginama 3 dienų gamtinei apšvitai (0,02 mSv;).

Atliekant galvos rentgenografiją gaunama 11 dienų gamtinė apšvita (0,02 mSv;), pilvo ir krūtininės stuburo dalies – 4 mėnesių (po 0,7 mSv ), dubens rentgenografija prilygsta pusmečiui (1 mSv ).

Didžiausios apšvitos dozės gaunamos kompiuterinės tomografijos metu. Galvos kompiuterinė tomografijos vidutinė dozė – 2,3 mSv (1 metai), krūtinės ląstos – 8 mSv (3,6 metų), pilvo ar dubens – 10 mSv (4,5 metų).

D. Adlienė perspėja, kad kompiuterinės tomografijos procedūromis piktnaudžiauti neverta.

„Ydinga manyti, kad atlikus Rentgeno diagnostinę procedūrą, pacientas „sukaupia“ Rentgeno spindulius ir pats tampa spinduliuotės šaltiniu“, – akcentuoja mokslininkė.

Ji paaiškina, kad fizikine prasme Rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurios perneša energiją. Matoma ultravioletinė šviesa yra tos pačios prigimties, tik ilgesnės elektromagnetinės bangos.

D. Adlienė juokauja: „Juk dieną pasilepinę saulės spinduliais netampame mažomis saulutėmis, galinčiomis šviesti naktį?“.

Kauno fizikų indėlis į radiacinės saugos vystymą

D. Adlienė vadovauja mokslininkų grupei, kuriai pavyko sukurti ir patentuoti optiškai skaidrų nanostruktūrizuotą polimerinį nanokompozitą, pasižymintį reikalingomis rentgenoabsorbcinėmis savybėmis.

Naujos sudėties medžiaga buvo panaudota kaip užpildas gaminant gaminant bešvinio radioapsauginio ekrano prototipą, kuris buvo testuotas klinikinėje aplinkoje.

Radioapsauginiai ekranai yra privalomas elementas vykdant radiologines procedūras. Visa bėda, kad jų gamybai naudojamas švinas, kuris yra toksiškas.

„Švino ir švino junginių naudojimą įvairios paskirties, tame tarpe ir medicininės, prietaisuose riboja Europos Komisijos direktyvos, todėl išradėjai aktyviai ieško medžiagų kompozicijų, galinčių pakeisti švinuotus gaminius“, – sako KTU mokslininkė.

Su jonizuojančiosios spinduliuotės taikymu medicinoje siejama medicinos fiziko profesija. Lietuvoje vienintelis KTU rengia šios srities specialistus, o unikali magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“ yra pripažįstama tarptautinėje erdvėje ir yra įtraukta į Pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) parengtą akredituotų studijų programų sąrašą.

Programa vykdoma anglų kalba, vienas semestras yra skirtas studijoms klinikinėje aplinkoje, magistro baigiamieji projektai yra siejami su konkrečių gydymo įstaigų suformuluotų užduočių sprendimu.

Šiuo metu studijuojančiųjų ar baigusiųjų šią programą geografija gana plati. Medicinos fizikų keliai iš Kauno veda į Indiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Libaną, Turkiją, Bulgariją, Portugaliją.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-01-18 12:24:16

Nėštumas vyresniame amžiuje: didžiausias priešas - stresas

Karjera, greitas gyvenimo tempas, pasikeitęs visuomenės požiūris - daugybė priežasčių per pastaruosius 10 - 15 metų gerokai pakeitė gimdymo amžiaus statistiką. Specialistai skaičiuoja, kad vidutinis gimdančių moterų amžiaus miestuose šiuo metu siekia beveik 30 metų.
iliustracija2019-01-18 12:19:47

Gyventojai tiki, kad išvykus, būstą apsaugos kaimynai, signalizacija, šviesa

Lietuvos gyventojai savo būstą nuo vagių išvykdami ilgesniam laikui stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visos turto apsaugos priemonės yra efektyvios, o kai kurie sprendimai yra panašūs į saviapgaulę.
iliustracija2019-01-18 12:08:59

Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti.
iliustracija2019-01-18 12:00:35

2018 m. užstato sistema baigė nauju rekordu

2018 m. taromatams bei rankinio surinkimo punktams teko padirbėti. Pernai grąžinome rekordinį gėrimų pakuočių kiekį, iš viso 581,6 mln. vnt. Tai 43 mln. daugiau nei 2017 m. Pagrindinė to priežastis – dėl ūgtelėjusių gyventojų pajamų bei itin ankstyvos ir ilgos vasaros išaugęs gėrimų vartojimas.
iliustracija2019-01-18 11:43:28

Erzinantis kibirkščiavimas: vaistininkė pataria, kaip jo išvengti

Prisiliečiate prie įvairių objektų ar kito žmogaus ir tarsi elektra trenkia? O nusiimant kepurę net girdite, kaip plaukai kibirkščiuoja? Tai ne toks ir retas reiškinys, ypač žiemą. Dažnas kibirkščiavimas – signalas, kad aplinkoje, kurioje būnate, trūksta drėgmės, kaip ir jūsų odai bei plaukams.
iliustracija2019-01-18 11:38:28

Naujausia statistika: autobusuose saugos diržus segi tik kas trečias lietuvis

Visose Baltijos šalyse keleivių vežimo bendrovės „Lux Express“ atliktos apklausos rezultatai ir džiugina, ir neramina – nors latviai, estai ir lietuviai beveik visada prisisega saugos diržus važiuodami automobiliais, situacija autobusuose vis dar ženkliai skiriasi.
iliustracija2019-01-18 11:32:55

A. Kubilius: „Premjeras Prezidento rinkimuose ir padorumo egzaminas“

2019 m. sausio 18 d. pranešimas žiniasklaidai. Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Kubiliaus pranešimas: „Premjeras naudodamasis savo padėtimi Prezidento rinkimuose gali ir neįveikti padorumo egzamino“
iliustracija2019-01-17 18:50:03

Nepaisydami slidžių kelių vairuoja automobilius net plikomis padangomis

Nors sausis prasidėjo skaudžiais eismo įvykiais, iš patikrinimų keliuose matyti, kad vairuotojai nesisaugo patys ir nesaugo kitų eismo dalyvių - važinėja automobiliais, kurių padangų protektorius mažesnis, nei leistina, ir nesisega saugos diržų.
iliustracija2019-01-17 18:41:47

Maisto švaistymas: ką daryti, kad maisto produktų išmesti išvis nereikėtų?

Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, nepaisant to, kad jo pagaminimui reikia vis daugiau ariamos žemės plotų, darbo jėgos, laiko, vandens, kuro, transportavimo ir kitų išteklių. Specialistų įsitikinimu, augant žmonių skaičiui pasaulyje, reikėtų skatinti atsakingesnį visuomenės požiūrį į maisto vartojimą.
iliustracija2019-01-17 18:33:32

Kelininkai skelbia ekstremalią padėtį

Kelininkams žiema prasidėjo anksčiau nei įprastai, permainingos oro sąlygos negaili iššūkių. Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis vyravusius žiemos reiškinius, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ bendrovėje skelbia ekstremalią padėtį.
iliustracija2019-01-17 18:26:59

2019-ieji – rekordiniai Lietuvos Dakaro metai

Lietuviai jau įprato, kad šios šalies vėliavą vežantys automobilių ekipažai turi pakliūti į greičiausiųjų trisdešimtuką. Dvidešimtukas – jau neblogas rezultatas, o „Top 15“ irgi nieko nestebina. Tačiau motociklininkams iš Lietuvos su geriausiais pasaulio vairuotojais konkuruoti sekasi prasčiau.
iliustracija2019-01-17 14:37:58

Priešpaskutiniame Dakaro ralio greičio ruože „Agrorodeo“ pateko į „Top 15“

Priešpaskutinę Dakaro ralio dieną varžybų organizatoriai suteikė galimybę dalyviams pasimėgauti smėliu, o žiūrovams – išskirtiniais vaizdais. Automobiliai startavo po keturis vienu metu, o po trumpos kelionės kietesniu grindiniu jų laukė daugiau nei 300 kilometrų kopų, itin minkšto smėlio ir klastingųjų fešfeš dulkių.
iliustracija2019-01-17 14:13:42

Kaip programavimu sudominti vaikus: 5 su tuo susiję mitai ir tiesos

JAV 90 procentų tėvų trokšta, kad jų vaikai mokytųsi programuoti, o 71 procentas naujų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių) darbo pozicijų atsiras būtent informatikos sferoje. Tačiau dauguma vaikų šioje šalyje vis dar nenori mokytis programuoti.
iliustracija2019-01-16 08:48:05

Lietuvių platformos „CUJO AI” saugumo sprendimai užkariauja JAV rinką

„CUJO AI” teikia kibernetinio saugumo sprendimus dviems didžiausioms telekomunikacijų kompanijoms: „Charter Communications“ ir „Comcast“. „CUJO AI“ dirbtinio intelekto (AI) produktus kurti ir plėtoti inovatyvias paslaugas telekomunikacijų kompanijoms pradėjo 2018-aisiais.
iliustracija2019-01-16 08:24:49

Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas aštuntą Dakaro etapą įveikė vienuolikti

Kopos, fešfeš, paplūdimys – trys raktiniai žodžiai, apibūdinantys aštuntąjį Dakaro ralio etapą. Trečią dieną iš eilės Dakaro ralio organizatoriai nepagaili šių elementų visiems dalyviams, o jie lietuviams – visai naudingi.
iliustracija2019-01-16 08:20:37

Kiekvienam – savas Dakaras, siuvėjoms taip pat

Septintą kartą Dakaro ralyje dalyvaujantis Benediktas Vanagas išpopuliarino frazę „Kiekvienam savas Dakaras“, reiškiančią kiekvieno žmogaus užsibrėžtą tikslą ir siekį jį įgyvendinti.
iliustracija2019-01-16 08:06:52

Po klampaus septinto etapo „Agrorodeo“ ekipažas – 15-oje vietoje

Prieš septintojo greičio ruožo startą organizatoriai kalbėjo, jog tai bus didžiausias išbandymas visame 2019-ųjų Dakaro ralyje. Didžiuliai kopų masyvai, kanjonai, upių vagos – aplink San Chuan de Markoną jie rado pačių įvairiausių vietų ir su malonumu pasiuntė į jas maratoninių lenktynių dalyvius.
iliustracija2019-01-16 08:00:00

Dakaro ralio ištvermingieji – „vienišiai“

Pirmieji Dakaro ralio dešimtmečiai priminė entuziastų, kurie nusprendė pasivaržyti dykumoje, lenktynes. Nors ralyje daugėjo profesionalių dalyvių, turinčių dideles palaikymo komandas, kiekvienais metais varžydavosi kelios dešimtys romantikų – vienišų motociklininkų.
iliustracija2019-01-16 07:51:05

„Agrorodeo“ šeštame Dakaro etape finišavo 11 vietoje

Po poilsio dienos Dakaro ralio dalyviams teko ilgiausias išbandymas visame 2019-ųjų maratone – sekmadienį jie turėjo įveikti daugiau nei 800 kilometrų. Po akmenuotų kanjonų sportininkai vėl grįžo į kopas, kurios bene kiekvieno ekipažo narius privertė pamojuoti kastuvais.
iliustracija2019-01-16 07:43:31

17, 1 900, 2 milijonai – ką reiškia šie skaičiai, kai kalbame apie Dakaro ralį?

„AmaurySportOrganization“ organizuoja kelias dešimtis įvairiausių renginių kiekvienais metais, tarp jų ir tokius žinomus kaip „Tour de France“ dviračių lenktynės ar Dakaro ralis. Pastarajame dalyvauja šimtai sportininkų, žurnalistų ir tūkstančiai gerbėjų, o įvairiose platformose naujienas seka milijonai.
iliustracija2019-01-12 17:58:44

Seimas spręs dėl rūkymo ribojimų

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Antano Vinkaus pristatytas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-815(3), kuriomis siūloma įvesti papildomus rūkymo ribojimus.
iliustracija2019-01-12 13:12:01

Diplomatai dalyvavo tradiciniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu"

Sausio 12 dieną Vilniuje, minint 28-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, 28-ąjį kartą organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu" dalyvavo ir Lietuvos diplomatai bei Lietuvoje reziduojančio užsienio valstybių diplomatinio korpuso nariai.
iliustracija2019-01-12 12:55:08

Seimas pritarė Lietuvos antstolių rūmams: leista skolintis varžytynių pirkiniams

Nuo 2019 m. liepos varžytynių pirkiniui bus galima skolintis, jį įkeičiant kredito davėjui. Sausio 11 d. Seimas pritarė Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-4110(2)), kuris suteikia galimybę įkeisti išvaržomą areštuotą turtą ir jį įsigyti skolintomis lėšomis.
iliustracija2019-01-12 12:49:09

Siūloma papildyti informavimo priemonėse draudžiamą skelbti informaciją

Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-3118), kuriomis siūloma perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.
iliustracija2019-01-12 08:02:09

Paaiškėjo, kam atiteko įmonės dovanojamas automobilis

Metų pabaigoje daugybė žmonių socialiniuose tinkluose dalinosi Marijampolėje įsikūrusios įmonės „Nermeka“ gražia iniciatyva šeimai ar organizacijai padovanoti įmonės tikslams nebenaudojamą ekonomišką ir tvarkingą automobilį.
iliustracija2019-01-12 07:44:18

Seimo nario B. Matelio pranešimas: dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo

Įregistravau pasiūlymą dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Jame siūlau Seimo narių skaičių sumažinti iki 131 nario. Mano teikiamas pasiūlymas galėtų paskatinti ieškoti ir surasti kompromisą, kurio reikia tiek politikams, tiek ir susiskaldžiusiai visuomenei.
iliustracija2019-01-12 07:35:39

Penktame Dakaro etape „Agrorodeo“ ekipažas užėmė 23 vietą

Dakaro ralis pasiekė pusiaukelę – penktadienį (Peru laiku) sportininkai įveikė penktąjį greičio ruožą iš dešimties. Pirmoji jo dalis sportininkams atnešė daugybę iššūkių, jų netrūksta ir „Agrorodeo“ komandai.
iliustracija2019-01-11 16:24:04

Sistemingi „valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra grėsmė Lietuvai

Šiandien Seimas vėl grįžta prie nacionalinio transliuotojo (LRT) struktūros keitimo klausimo, o rytoj bus svarstomas dar vienas Visuomenės informavimo įstatymo keitimas, kuriuo norima drausti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ar nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis.
iliustracija2019-01-11 13:43:50

Nustebsite sužinoję, į kuriuos renginius 2018-ais parduota daugiausiai bilietų

Didžiausia šalies bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ praėjusius metus užbaigė įgyvendinusi savo tikslus – antrus metus iš eilės pardavė kiek daugiau nei milijoną bilietų. Nors 2018-aisiais „Tiketa“ siūlė įsigyti bilietų net į 9,8 tūkst. renginių, maždaug septintadalis visų parduotų bilietų buvo nupirkta į 10 populiariausių praėjusių metų renginių.
iliustracija2019-01-11 13:38:09

Gyvsidabrio era baigėsi: kaip išsirinkti tinkamiausią termometrą?

Pakilusi kūno temperatūra - vienas iš svarbiausių užklupusio peršalimo ar gripo simptomų, o būtent nuo tikslaus temperatūros išmatavimo priklauso ir tai, kokių gydymo priemonių reikėtų skubiai imtis. Atsisakius senųjų gyvsidabrio termometrų, vaistinėse galima rasti bent kelių rūšių naujų prietaisų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.