Nusikaltimai elektroninėje erdvėje - būkite atsargūs

Apgavysčių elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni ir įmantresni. Visiškai nesvarbu kokią kompiuterio operacinę sistemą, interneto naršyklę ar elektroninio pašto programą naudojate. Sukčių atakos bei bandymai jus apgauti yra pagrįsti žmogiškuoju faktoriumi, psichologija.

Auka tiesiog leidžiasi būti apgaunama ir nereikia būti kvalifikuotu programuotoju, kad paliktum žmones be pinigų.

Štai keletas patarimų, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių apgavysčių.

Virtualios „investavimo" platformos

Nukentėjusiesiems į jų mobiliojo ryšio telefonus iš užsienio telefonų numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla (prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir pan.). Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose" ir sumokėti pirminį, dažniausiai nedidelį įnašą. Vėliau „finansų brokeriai" teikia konsultacijas, į kokias sritis ar akcijas investuoti. Vykdant „finansų brokerių" nurodymus, apgavystės auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai" ir toliau siūlo plėtoti veiklą. Kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir gautą pelną susilaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius - tik tuomet pinigai bus pervesti lengvatinio apmokestinimo (vadinamąją ofšorinę) bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo banko sąskaitą. Tokiu būdu, palaipsniui išviliojama vis daugiau pinigų.

Patarimas. Būkite atsargūs ir nesusigundykite pasiūlymais, neskubėkite priimti sprendimo, įvertinkite savo finansines galimybes ir galimą investavimo veiklos riziką, pasidomėkite siūlomais finansiniais įrankiais.

Manipuliavimas jausmais - draugystė, meilė, pagalba ištikus bėdai, bendro verslo kūrimas

Nukentėjusieji (dažniausiai moterys) „Facebook" ar kitų socialinių tinklų paskyrose, pažinčių svetainėse pradeda bendrauti su nepažįstamais asmenimis, dažniausiai užsieniečiais, kurie prisistato našliais, dirbančiais inžinieriais didelių objektų statybose ar tarnaujantys misijose (dažniausiai Sirijoje), arba medikais. Sukčiai sakosi norintys visas savo gyvenimo santaupas investuoti Lietuvoje, siunčia fotografijas - žinoma, ne savo. Užmezgę kontaktą, jie siekia didesnio artimumo - susirašinėja per mobiliųjų telefonų programėles (Viber, Messenger ir kt.); el. paštu, balsu bendrauja su moterimis - rado savo dėmesį, giria, atjaučia, patarinėja. Galiausiai prisipažįsta įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą susituokti ir gyventi laimingai ir turtingai. Įgavę pasitikėjimą, prašo padėti tvarkant su pinigų atvežimu į Lietuvą susijusius reikalus: nurodo „diplomatų", neva atsakingų už pinigų įvežimą (dokumentų tvarkymą) duomenis ir siunčia banko sąskaitų užsienyje numerius, į kurias prašo pervesti dideles pinigų sumas, žadėdami patirtas išlaidas kompensuoti su kaupu. Sutikus, nurodomos vis naujas priežastys dėl kurių jų pinigai negali pasiekti Lietuvos ir prašoma atlikti dar vieną (kiekvienu kartą neva paskutinį) pavedimą. Sakoma, kad to nepadarius visi pinigai gali būti prarasti. Jau investavusios dideles pinigų sumas ir dar vis tikėdamosi jas atgauti, nukentėjusios toliau siunčia savo pinigus į nurodytas užsienio bankų sąskaitas nežinomiems asmenims, patiria didelių nuostolių, dažnai klimpsta į skolas.

Patarimas. Bendraujant internetu būtinas atsargumas ir netgi sveikas įtarumas. Apie žmogų daug sužinome iš kūno kalbos, greitesnio grįžtamojo ryšio betarpiškai kalbantis. Internetas ar mobiliosios programėlės suteikia daug mažiau galimybių pažinti, susidaryti objektyvesnę nuomonę apie kitą asmenį. Gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems, būtina be jokios skubos, kritiškai ir atsakingai įvertinti didelę tokio poelgio riziką.

Pinigų išviliojimas iš įmonių finansininkų

Nusikaltėlis apsimeta įmonės atstovu (dažniausiai direktoriumi) ir elektroniniu laišku kreipiasi į Lietuvos įmonės finansų skyrių dėl skubaus tarptautinio pavedimo. Pirmame laiške dažniausiai jis nenurodo jokių rekvizitų pinigams pervesti, o klausia, kokių jo duomenų reikia šiam pavedimui atlikti. Taip kuriama labai įtikinama iliuzija, kad bendraujama su tikruoju direktoriumi. Kai darbuotojas atsako į pirmąjį laišką, kitame laiške kibernetinis nusikaltėlis pateikia reikalingus rekvizitus ir prašo atlikti skubų pavedimą. Toliau „direktorius" ir finansų skyriaus darbuotojas susirašinėja tol, kol gaunami pinigai. Keista, kad dažnai Lietuvos įmonių darbuotojų įtarumo nesužadina ir tai, kad gaunamieji laiškai lietuvių kalba dažnai rašomi naudojant „Google" vertimo programą.

Patarimas. Labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite, bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie ateina elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Atpažinę suklastotą laišką, informuokite kitus įmonės darbuotojus, ypač tuos, kurie turi teisę atlikti mokėjimo operacijas. Jeigu pavedimas į nusikaltėlių sąskaitą jau atliktas, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir mėginkite sustabdyti pinigų perlaidą.

Perimtas susirašinėjimas tarp verslo partnerių

Sudarant verslo sutartis, informacija tarp įmonių dažnai keičiamasi elektroniniu paštu. Tuo gali pasinaudoti sukčiai, kurie įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą tarp šalių, o po to nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose jie informuojami, kad pasikeitė įmonės duomenys ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas reikia pervedant pinigus į kitas, apgaulinguose laiškuose nurodomas, bankų sąskaitas.

Patarimas. Įvertinkite elektroninio laiško siuntėją - ar jį atpažįstate ankstesnio dalykinio susirašinėjimo kontekste, ar jo elektroninio pašto adresas (visi simboliai) sutampa su tuo, kuris yra nurodytas laiške. Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerio banko sąskaita ir pats bankas - papildomai (telefonu ar kitais būdais, bet ne atsakydami į atsiųstą laišką su pranešimu) susisiekite su verslo partneriais. Neskubėkite spausti elektroniniame laiške galinčių būti nuorodų, ypač jei laiškas gautas iš nepažįstamo siuntėjo.

Asmeninių (el. bankininkystės) duomenų atskleidimas sukčiams

Nepaisant policijos pareigūnų ir kredito įstaigų vykdomos prevencinės veiklos, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet piliečiai pateikia savo elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenis telefonu skambinantiems sukčiams, prisistatantiems, pavyzdžiui, FNTT pareigūnų ar bankų darbuotojų vardu.

Patarimas. Teisėsaugos pareigūnai ar bankų darbuotojai niekuomet telefonu neprašo pateikti elektroninės bankininkystės duomenų. Saugokite savo prisijungimo prie elektroninių sąskaitų bei mokėjimo kortelių duomenis (numerį, datą, CVV kodą), nepraneškite jų telefonu, paštu ar elektroniniu paštu kitiems asmenims. Neatskleiskite ir kitų asmeninių duomenų (paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo) jeigu asmenys, kuriems teikiate šią asmeninę informaciją, nenurodo aiškaus teisinio pagrindo šiems duomenims rinkti.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148