Lietuvių atostogos: išleidžia daugiau, vyksta toliau, už jas sumoka vėliau

Vyresnei lietuvių kartai įprastą atostogų standartą, tai yra vasaras soduose ar Palangoje, pakeitus poilsinėms–pažintinėms kelionėms į svečias šalis, kelionių organizatoriai fiksuoja kasmet didėjančią šių kelionių paklausą ir vis didesnę joms skiriamą pinigų sumą.

Tačiau ši tendencija turi ir kitą pusę – lietuvių keliautojai tampa reiklesni, išrankesni ir turi daugiau lūkesčių dėl būsimų paslaugų bei atostogų patirčių.

Keliauja dažniau ir leidžia sau daugiau

Kelionių organizatoriai pastebi, kad didėjanti perkamoji galia bei kartų pokyčiai lemia ir atostogų sezoniškumą: „Anksčiau žmonės atostogaudavo kartą per metus – vasarą arba žiemą, – dabar vis dažniau poilsio ir įspūdžių pasiilgę lietuviai renkasi keliauti du kartus per metus. Tai galima paaiškinti patogiais skrydžiais, patiriamu stresu darbe bei pakitusia atostogų samprata – žiemą važiuojama slidinėti ar į egzotines šalis „gaudyti“ saulės, o vasarą – susipažinti su kitų šalių kultūra. Tiesa, viena nesikeičia – populiariausiomis poilsinių kelionių kryptimis išlieka Turkija ir Egiptas, tačiau turistų stygiumi nesiskundžia ir kitos „klasikinės“ atostogų šalys: Viduržemio jūros bei Kanarų salos, Graikija, Italija, Ispanija, Bulgarija“, – patirtimi dalijasi kelionių agentūros „Baltic Clipper“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilija Skaudžiuvienė.

Didėja ne tik kelionių skaičius – auga ir lietuvių vienai kelionei skiriamos pajamos. Tai atliepia finansinės paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ duomenys: „Pastaruosius metus stebime tendenciją, kad populiariausiais sezonais – vasarą ir žiemą – lizingu iš mūsų partnerių, kelionių agentūrų, įsigyjamų kelionių skaičius auga. Pavyzdžiui, šiais metų laikais nuo 2016 m. iki 2017 m. krepšelio suma kelionėms padidėjo penktadaliu. Tai atskleidžia, kad žmonės ieško būdų palaikyti darbo bei poilsio balansą ir atostogos jau nebėra prabangos prekė, o toks pat būtinas ir iš anksto planuojamas pirkinys kaip buitinė technika ir pan.“, – pasakoja „Mokilizingas“ pardavimų vadovė Lina Luneckienė.

Kad lietuviai keliavimui skiria daugiau lėšų, patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys: užsienyje keliavę lietuviai 2017 m. ten išleido 912,8 mln. eurų, kas yra 4,1 proc. daugiau nei 2016 metais.

Kelionių planavimas – kas svarbu lietuviams?

Nors lietuvių poilsinių kelionių kryptys favoritės nesikeičia, kelionių planavimo įpročiai kinta. Pasak specialistų, dabar susiformavo tokios kelionių planavimo tendencijos:

Keliavimas ne piko metu. Šią tendenciją patvirtina „Mokilizingo“ turimi duomenys: pasak pardavimų vadovės L. Luneckienės, pastaraisiais metais žmonės atranda keliavimą ne sezono metu, pavyzdžiui, palyginti 2017 m. kovą ir balandį su šių metų tais pačiais mėnesiais, finansinių paslaugų bendrovės partnerių – kelionių agentūrų – sudarytų lizingo sutarčių skaičius išaugo 44 proc., o kelionėms skiriama suma padidėjo 46 procentais.

„Keliavimas ne piko metu tampa vis populiaresnis, tačiau tai nestebina – vadinamuoju ne sezono metu kurortai ne tokie apkrauti žmonėmis, o tai mėgstantiems ramybę leidžia kokybiškiau pailsėti. Kitas privalumas – mažesni įvairių paslaugų įkainiai, pradedant nuo pragyvenimo išlaidų, baigiant kelionėmis aplink kurortą ar jų siūlomomis pramogomis, – pasakoja „Baltic Clipper“ atstovė V. Skaudžiuvienė. – Pavyzdžiui, vis daugiau kelialapių į Turkiją įsigyjama būtent kovo ir balandžio mėnesiais. Tuo metu šioje šalyje – žalias, ryškus ir vis dar ne per karštas pavasaris, tad pats tas metas, kai norisi pakeliauti po šalį ir ją pažinti.“

Kelionių planavimas iš anksto. Pasak V. Skaudžiuvienės, žmonės jau išmoko pamoką, kad iš anksto užsakyta kelionė ne tik mažiau kainuoja, bet ir pasiūla rinktis iš kelionių paketų ar pačių viešbučių yra didesnė. „Visame pasaulyje turizmo rinka šiuo metu klesti, tad ieškant kokybiško poilsio, atitinkančio asmens ar šeimos lūkesčius, paskutinės minutės laukti nevertėtų – gerų paskutinės minutės pasiūlymų arba nebus, arba viešbučių ir skrydžių pasiūla bus gerokai sumažėjusi“, – pasakoja kelionių ekspertė.

Informacijos paieška: internetas vs kelionių konsultantas. „Nors labai daug informacijos galima rasti internete, pastebime, kad dažnai galutinis žmonių sprendimas dėl poilsinių kelionių yra priimamas kelionių agentūrose bendraujant ir ieškant geriausių kelionės variantų drauge su kelionės konsultantu. Jo patarimai dažnai turi didesnį pranašumą už anoniminius ar nepažįstamų žmonių komentarus internete, nes konsultantas yra lankęsis konkrečioje vietoje, konkrečiame viešbutyje bei yra tikras dėl maitinimo, kambarių, aptarnavimo kokybės ar pačios vietos privalumų, kaip kad paplūdimio tipas ir viešbučio tinkamumas vaikams. Klientai vertina gyvą bendravimą su konsultantu, nes dažnai tokia informacija internete būna apgaulinga arba pateikta nedetalizuotai, per daug bendrai“, – pasakoja V. Skaudžiuvienė.

Kaip niekad didelis saugumo poreikis. Pasak kelionių organizatorių atstovės, vykstant įvairiems su saugumu susijusiems neramumas pasaulyje, jo užtikrinimas keliautojams tapo kaip niekad svarbus: „Tikrai dažniau nei bet kada anksčiau iš klientų sulaukiame klausimų apie atostogų vietos saugumą, o nuo išpuolių nukentėjusios šalys kurį laiką sunkiai pritraukia turistus. Tokios vietovėms reikia mažiausiai poros metų, iki kol atgauna žmonių pasitikėjimą ir jų norą leisti savo atostogas būtent ten“, – pasakoja „Baltic Clipper“ atstovė.

Daugiau dėmesio paslaugų kokybei. Kelionių organizatoriai pastebi, kad vis daugiau dėmesio skiriama atostogų metu gaunamų paslaugų kokybei – kiek laiko trunka kelionė lėktuvu, kokios trukmės pervežimas iš oro uosto į viešbutį, ar viešbutis yra ant jūros kranto, ar natūralus ir kokybiškas maistas, ar platus pramogų pasirinkimas, kokios vandens pramogos yra numatytos viešbutyje ir pan. Žmonės linkę mokėti už atostogas daugiau, kad būtų ramūs dėl jų kokybės. Čia ne mažesnį vaidmenį vaidina ir naudojami patikimi finansiniai įrankiai, leidžiantys planuoti atostogų išlaidas ir vėlesnį jų grąžinimą.

„Šiuolaikinis vartotojas kitoks nei prieš 19 metų – vis labiau artėjame prie vakarietiškų standartų, kai paslauga norima naudotis iškart, o įmoką atidėti vėlesniam laikui. Lietuviai taip pat darosi vis labiau finansiškai išprusę, naudojasi įvairiais finansiniais įrankiais, tiksliai pasiskaičiuoja būsimas pajamas ir išlaidas bei tinkamai valdo savo finansinius srautus. Tad kelionės išsimokėtinai yra puikus sprendimas ne tik tiems, kurie neturi pakankamai santaupų, bet ir tiems, kurie planuoja savo finansus ir nori paskirstyti patirtas išlaidas ilgesniam laikotarpiui. Pastebėję naujos kartos vartotojų poreikį viską turėti čia ir dabar, rinkai pasiūlėme lizingo kortelę, kuri taupo laiką ir leidžia greitai bei patogiai internetu įsigyti keliones ir kitus pirkinius, nepajudant iš namų ar darbo vietos. Remiantis mūsų sudarytų sutarčių statistika, internetinėse parduotuvėse lizingu dažniausiai perkama pirmadieniais 9–11 val. – veikiausiai geriant rytinę kavą ir pastebėjus patrauklų kelionių pasiūlymą internete. „Mokilizingo“ kortele galima atsiskaityti ir atėjus į kelionių agentūrą, kurioje priimamos tarptautinės „MasterCard“ mokėjimo kortelės“, – pasakoja „Mokilizingas“ pardavimų vadovė Lina Luneckienė.

Drąsiau keliaujama naujomis kryptimis. „Nors poilsinių–pažintinių kelionių populiariausios kryptys išlieka tos pačios, lietuviai vis drąsiau vyksta į mažiau pažintas kultūras bei šalis. Iš egzotinių krypčių šiuo metu tarp lietuvių favoričių yra Tailandas, Indonezijos salynui priklausanti Balio sala, taip pat labai populiarėja Šri Lanka. Dažniausiai šiose šalyse apsilankę keliautojai renkasi išsamiau pažinti Aziją ir vyksta į Vietnamą, Kambodžą, Filipinus, o tarp norinčių „paveiksliukiniu“ vadinamo poilsio – itin populiarūs Maldyvai. Taip pat naujų krypčių populiarumui didelę įtaką turi skrydžių bendrovių reguliarių skrydžių pasiūla: atsiradus patogesniam susisiekimui, šiemet itin daug lietuvių renkasi poilsines–pažintines keliones Maroke, Izraelyje ar Dubajuje“, – pasakoja kelionių organizatorių atstovė.

• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148