iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

2018-06-30 10:53:02

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.

„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?

Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.

Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?

Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.

Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.

Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?

Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.

Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.

Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?

Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.

Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-01-17 18:50:03

Nepaisydami slidžių kelių vairuoja automobilius net plikomis padangomis

Nors sausis prasidėjo skaudžiais eismo įvykiais, iš patikrinimų keliuose matyti, kad vairuotojai nesisaugo patys ir nesaugo kitų eismo dalyvių - važinėja automobiliais, kurių padangų protektorius mažesnis, nei leistina, ir nesisega saugos diržų.
iliustracija2019-01-17 18:41:47

Maisto švaistymas: ką daryti, kad maisto produktų išmesti išvis nereikėtų?

Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, nepaisant to, kad jo pagaminimui reikia vis daugiau ariamos žemės plotų, darbo jėgos, laiko, vandens, kuro, transportavimo ir kitų išteklių. Specialistų įsitikinimu, augant žmonių skaičiui pasaulyje, reikėtų skatinti atsakingesnį visuomenės požiūrį į maisto vartojimą.
iliustracija2019-01-17 18:33:32

Kelininkai skelbia ekstremalią padėtį

Kelininkams žiema prasidėjo anksčiau nei įprastai, permainingos oro sąlygos negaili iššūkių. Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis vyravusius žiemos reiškinius, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ bendrovėje skelbia ekstremalią padėtį.
iliustracija2019-01-17 18:26:59

2019-ieji – rekordiniai Lietuvos Dakaro metai

Lietuviai jau įprato, kad šios šalies vėliavą vežantys automobilių ekipažai turi pakliūti į greičiausiųjų trisdešimtuką. Dvidešimtukas – jau neblogas rezultatas, o „Top 15“ irgi nieko nestebina. Tačiau motociklininkams iš Lietuvos su geriausiais pasaulio vairuotojais konkuruoti sekasi prasčiau.
iliustracija2019-01-17 14:37:58

Priešpaskutiniame Dakaro ralio greičio ruože „Agrorodeo“ pateko į „Top 15“

Priešpaskutinę Dakaro ralio dieną varžybų organizatoriai suteikė galimybę dalyviams pasimėgauti smėliu, o žiūrovams – išskirtiniais vaizdais. Automobiliai startavo po keturis vienu metu, o po trumpos kelionės kietesniu grindiniu jų laukė daugiau nei 300 kilometrų kopų, itin minkšto smėlio ir klastingųjų fešfeš dulkių.
iliustracija2019-01-17 14:13:42

Kaip programavimu sudominti vaikus: 5 su tuo susiję mitai ir tiesos

JAV 90 procentų tėvų trokšta, kad jų vaikai mokytųsi programuoti, o 71 procentas naujų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių) darbo pozicijų atsiras būtent informatikos sferoje. Tačiau dauguma vaikų šioje šalyje vis dar nenori mokytis programuoti.
iliustracija2019-01-16 08:48:05

Lietuvių platformos „CUJO AI” saugumo sprendimai užkariauja JAV rinką

„CUJO AI” teikia kibernetinio saugumo sprendimus dviems didžiausioms telekomunikacijų kompanijoms: „Charter Communications“ ir „Comcast“. „CUJO AI“ dirbtinio intelekto (AI) produktus kurti ir plėtoti inovatyvias paslaugas telekomunikacijų kompanijoms pradėjo 2018-aisiais.
iliustracija2019-01-16 08:24:49

Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas aštuntą Dakaro etapą įveikė vienuolikti

Kopos, fešfeš, paplūdimys – trys raktiniai žodžiai, apibūdinantys aštuntąjį Dakaro ralio etapą. Trečią dieną iš eilės Dakaro ralio organizatoriai nepagaili šių elementų visiems dalyviams, o jie lietuviams – visai naudingi.
iliustracija2019-01-16 08:20:37

Kiekvienam – savas Dakaras, siuvėjoms taip pat

Septintą kartą Dakaro ralyje dalyvaujantis Benediktas Vanagas išpopuliarino frazę „Kiekvienam savas Dakaras“, reiškiančią kiekvieno žmogaus užsibrėžtą tikslą ir siekį jį įgyvendinti.
iliustracija2019-01-16 08:06:52

Po klampaus septinto etapo „Agrorodeo“ ekipažas – 15-oje vietoje

Prieš septintojo greičio ruožo startą organizatoriai kalbėjo, jog tai bus didžiausias išbandymas visame 2019-ųjų Dakaro ralyje. Didžiuliai kopų masyvai, kanjonai, upių vagos – aplink San Chuan de Markoną jie rado pačių įvairiausių vietų ir su malonumu pasiuntė į jas maratoninių lenktynių dalyvius.
iliustracija2019-01-16 08:00:00

Dakaro ralio ištvermingieji – „vienišiai“

Pirmieji Dakaro ralio dešimtmečiai priminė entuziastų, kurie nusprendė pasivaržyti dykumoje, lenktynes. Nors ralyje daugėjo profesionalių dalyvių, turinčių dideles palaikymo komandas, kiekvienais metais varžydavosi kelios dešimtys romantikų – vienišų motociklininkų.
iliustracija2019-01-16 07:51:05

„Agrorodeo“ šeštame Dakaro etape finišavo 11 vietoje

Po poilsio dienos Dakaro ralio dalyviams teko ilgiausias išbandymas visame 2019-ųjų maratone – sekmadienį jie turėjo įveikti daugiau nei 800 kilometrų. Po akmenuotų kanjonų sportininkai vėl grįžo į kopas, kurios bene kiekvieno ekipažo narius privertė pamojuoti kastuvais.
iliustracija2019-01-16 07:43:31

17, 1 900, 2 milijonai – ką reiškia šie skaičiai, kai kalbame apie Dakaro ralį?

„AmaurySportOrganization“ organizuoja kelias dešimtis įvairiausių renginių kiekvienais metais, tarp jų ir tokius žinomus kaip „Tour de France“ dviračių lenktynės ar Dakaro ralis. Pastarajame dalyvauja šimtai sportininkų, žurnalistų ir tūkstančiai gerbėjų, o įvairiose platformose naujienas seka milijonai.
iliustracija2019-01-12 17:58:44

Seimas spręs dėl rūkymo ribojimų

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Antano Vinkaus pristatytas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-815(3), kuriomis siūloma įvesti papildomus rūkymo ribojimus.
iliustracija2019-01-12 13:12:01

Diplomatai dalyvavo tradiciniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu"

Sausio 12 dieną Vilniuje, minint 28-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, 28-ąjį kartą organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu" dalyvavo ir Lietuvos diplomatai bei Lietuvoje reziduojančio užsienio valstybių diplomatinio korpuso nariai.
iliustracija2019-01-12 12:55:08

Seimas pritarė Lietuvos antstolių rūmams: leista skolintis varžytynių pirkiniams

Nuo 2019 m. liepos varžytynių pirkiniui bus galima skolintis, jį įkeičiant kredito davėjui. Sausio 11 d. Seimas pritarė Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-4110(2)), kuris suteikia galimybę įkeisti išvaržomą areštuotą turtą ir jį įsigyti skolintomis lėšomis.
iliustracija2019-01-12 12:49:09

Siūloma papildyti informavimo priemonėse draudžiamą skelbti informaciją

Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-3118), kuriomis siūloma perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.
iliustracija2019-01-12 08:02:09

Paaiškėjo, kam atiteko įmonės dovanojamas automobilis

Metų pabaigoje daugybė žmonių socialiniuose tinkluose dalinosi Marijampolėje įsikūrusios įmonės „Nermeka“ gražia iniciatyva šeimai ar organizacijai padovanoti įmonės tikslams nebenaudojamą ekonomišką ir tvarkingą automobilį.
iliustracija2019-01-12 07:44:18

Seimo nario B. Matelio pranešimas: dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo

Įregistravau pasiūlymą dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Jame siūlau Seimo narių skaičių sumažinti iki 131 nario. Mano teikiamas pasiūlymas galėtų paskatinti ieškoti ir surasti kompromisą, kurio reikia tiek politikams, tiek ir susiskaldžiusiai visuomenei.
iliustracija2019-01-12 07:35:39

Penktame Dakaro etape „Agrorodeo“ ekipažas užėmė 23 vietą

Dakaro ralis pasiekė pusiaukelę – penktadienį (Peru laiku) sportininkai įveikė penktąjį greičio ruožą iš dešimties. Pirmoji jo dalis sportininkams atnešė daugybę iššūkių, jų netrūksta ir „Agrorodeo“ komandai.
iliustracija2019-01-11 16:24:04

Sistemingi „valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra grėsmė Lietuvai

Šiandien Seimas vėl grįžta prie nacionalinio transliuotojo (LRT) struktūros keitimo klausimo, o rytoj bus svarstomas dar vienas Visuomenės informavimo įstatymo keitimas, kuriuo norima drausti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ar nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis.
iliustracija2019-01-11 13:43:50

Nustebsite sužinoję, į kuriuos renginius 2018-ais parduota daugiausiai bilietų

Didžiausia šalies bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ praėjusius metus užbaigė įgyvendinusi savo tikslus – antrus metus iš eilės pardavė kiek daugiau nei milijoną bilietų. Nors 2018-aisiais „Tiketa“ siūlė įsigyti bilietų net į 9,8 tūkst. renginių, maždaug septintadalis visų parduotų bilietų buvo nupirkta į 10 populiariausių praėjusių metų renginių.
iliustracija2019-01-11 13:38:09

Gyvsidabrio era baigėsi: kaip išsirinkti tinkamiausią termometrą?

Pakilusi kūno temperatūra - vienas iš svarbiausių užklupusio peršalimo ar gripo simptomų, o būtent nuo tikslaus temperatūros išmatavimo priklauso ir tai, kokių gydymo priemonių reikėtų skubiai imtis. Atsisakius senųjų gyvsidabrio termometrų, vaistinėse galima rasti bent kelių rūšių naujų prietaisų.
iliustracija2019-01-11 13:34:29

Europos žurnalistai iš Lietuvos vadovų reikalauja užtikrinti LRT nepriklausomumą

Dvi įtakingos tarptautinės žiniasklaidos organizacijos - Europos spaudos ir žiniasklaidos laisvės centras (ECPMF) bei Europos žurnalistų federacija (EFJ) - išplatino kreipimąsi į Lietuvos Ministrą Pirmininką, Seimo Pirmininką ir Seimo narius, ragindami užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
iliustracija2019-01-11 13:31:31

Pirmą kartą 3 valandų tiesioginis TV tiltas sujungs Lietuvą ir Ukrainą

Beveik 3 val. truksiantis tiesioginis TV tiltas tarp Lietuvos ir Ukrainos, abiejų valstybių prezidentai, dvi televizijos studijos su garsiais visuomenės veikėjais, tiesioginiai reportažai iš karščiausių karo Rytų Ukrainoje taškų ir populiariausios abiejų šalių muzikinės žvaigždės.
iliustracija2019-01-11 13:25:13

Fantazijai ribų nėra: kokias brangių daiktų slaptavietes renkasi lietuviai?

Nuo ilgapirščių neapsaugotas nė vienas namas ar butas. Statistika rodo, kad ištiriama maždaug apie 23 proc. visų įsilaužimų į privačią gyventojų erdvę. Dėl šios priežasties išvykdami arba nenorėdami laikyti brangiausių daiktų akivaizdžiose vietose, žmonės randa būdų namuose įsirengti itin originalias slaptavietes.
iliustracija2019-01-11 13:21:22

Programuoti išmokę vaikai sieks prikelti žaislus antram gyvenimui

Lietuvos moksleiviai informacinių technologijų pamokų metu pirmą kartą seniems žaislams bandys suteikti gyvybę. „Kompiuteriukai vaikams“ pradeda akciją „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“ ir drauge su „Pildyk“ penktadienį 20 šalies mokyklų įteikė „Micro:bit“ kompiuteriukų komplektus, kurie informatikos leis mokytis šiuolaikiškai.
iliustracija2019-01-11 13:13:25

Maratono etapo pradžia „Agrorodeo“ ekipažui – 23-oje vietoje

Ketvirtas ir penktas Dakaro etapai – išskirtiniai tarp visų dešimties 2019-ųjų ralyje. Tai – vadinamieji maratono etapai: vieną dieną finišavę, sportininkai automobilius kitai dienai turi paruošti patys, be mechanikų pagalbos.
iliustracija2019-01-11 05:15:57

Klausiate – atsakome: kam kompensuojami skiepai nuo tymų?

Ligonių kasų specialistai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų dėl skiepų nuo tymų. Gyventojai teiraujasi, kam šie skiepai priklauso, ar reikia už juos mokėti, kur reikėtų kreiptis?
iliustracija2019-01-10 10:33:26

Siūloma racionaliai koreguoti nacionalinio transliuotojo valdymą bei kontrolę

Seimo nariai parengė ir įregistravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo racionaliai koreguoti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybos sudarymo principus pagal britų nacionalinio transliuotojo BBC analogiją.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.