CERN organizacija – ne tik mokslo, bet ir meno gimimo vieta

Pagrindinis garsaus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ personažas Šeldonas, daug kam pažįstamas kaip šiek tiek pamišęs mokslo entuziastas, už galimybę apsilankyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) atiduotų kone viską.

Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis ne tik įgyvendina šio herojaus svajonę, bet ir aktyviai populiarina CERN veiklą Lietuvoje. Kovo 15 d. atsidarysiančiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) jis pristatys CERN parodą „Accelerating Science“.

Kokius tyrimus, susijusius su CERN, Jūs vykdote?

Kaip VU darbuotojas dalyvauju Kompaktiško miuonų solenoido (angl. Compact Muon Solenoid, CMS) eksperimente. Tirdamas protonų susidūrimų duomenis, tikslinu kvarko ir antikvarko buvimo protone ypatumus. Pernai su Fizikos fakulteto studentais M. Venčkauskaite ir J. R. Umaru pradėjome gilintis į Higso bozono skilimą. Kita mano veikla CERN yra susijusi su CMS detektoriaus veikimu ir priežiūra. Padedu derinti CMS detektoriumi registruojamų hadronų duomenis. Kartu su bendradarbiu, VU TFAI mokslo darbuotoju dr. Dariumi Jurčiukoniu pernai budėjome CMS detektoriaus kontrolės centre. Šiemet prisidėjau prie VU Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų darbuotojų, kurie dalyvauja kuriant atnaujintą CMS miuonų detektorių.

Vasario pradžioje Vilniuje vykusioje studijų mugėje pristatėte pirmąją CERN ekspoziciją Lietuvoje, vėliau keliausiančią į Kauną. Kovo viduryje bus atidaryta dar viena, vaizdinių ir interaktyvių instaliacijų gausesnė Visatos ir fundamentaliųjų dalelių tyrimus pristatysianti kilnojamoji 5 erdvių CERN paroda. Ką tai reiškia Lietuvos mokslui?

Šiais metais Lietuvoje tikrai daug CERN tematikos renginių. Plačiajai šalies visuomenei jie padės geriau suprasti didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje vykdomus fundamentaliuosius tyrimus.

Bendradarbiavimo su CERN sutartį Lietuva pasirašė dar 2004 m. (VU su šia organizacija bendradarbiauja nuo 1993 m.). Šis dokumentas įtvirtino jau egzistuojantį abipusį susidomėjimą ir mūsų šalies mokslininkams, inžinieriams ir informacinių technologijų specialistams leido tiesiogiai dalyvauti CERN laboratorijos tyrimų programose. Sutarties pasirašymo metu dalelių fizikos tradicijos Lietuvoje dar tik formavosi, tad galime pasidžiaugti, kad per dešimtmetį atsirado gana daug lietuvių, besidarbuojančių šioje srityje.

Studijų mugėje rodytoje ekspozicijoje fundamentalieji tyrimai buvo pristatomi ne vien kaip pasakojimas apie tai, ką tiria pasaulio mokslininkai. Jis susipynė su ekspoziciją pristatančių fizikų istorijomis apie jų tarptautinį bendradarbiavimą ir vykdomus dalelių fizikos tyrimus. Du fizikai – dr. Aurelijus Rinkevičius ir dokt. Adomas Jelinskas – atvyko iš užsienio universitetų. Norėčiau padėkoti parodoje taip pat talkinusiems dr. D. Jurčiukoniui (TFAI), Fizikos fakulteto doktorantui Vytautui Dūdėnui, magistrantei Monikai Venčkauskaitei, studentei Indrei Novikaitei. Buvo džiugu, kai būsimieji studentai klausdavo, ką reikia daryti, kad savo tyrimus jie galėtų atlikti CERN laboratorijose. Kai kurie lankytojai, jau seniai ne moksleiviai, į studijų parodą atvyko tik dėl CERN ekspozicijos. Tai rodo, kad Visatos paslaptys domina Lietuvos visuomenę.

Su CERN dažniausiai sietinas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider,LHC). Kuo jis toks svarbus?

CERN laboratorijoje veikiantis LHC šiuo metu yra galingiausias greitintuvas pasaulyje. Jame galima atlikti fundamentaliuosius materijos savybių tyrimus. Ankstesnis galios lyderis buvo hadronų greitintuvas Tevatronas. Iki 2011 m. jis veikė Fermi laboratorijoje, tačiau vėliau JAV nusprendė pirmenybę teikti CERN tyrimų programoms.

Turbūt labiausiai LHC garsėja Higgso bozono atradimu. Kokie dar eksperimentai jame vykdomi?

Higgso bozono atradimas yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau tai nebuvo vienintelis dalelių fizikos eksperimentatorių uždavinys. Daugybė teoretikų tikisi gauti savo plėtojamų teorijų patvirtinimą. Protonų susidūrimų duomenys yra analizuojami siekiant suprasti simetrijos tarp materijos ir antimaterijos nebuvimą, galbūt aptikti paslaptingos tamsiosios medžiagos, gravitacijos ar supersimetriškųjų dalelių, neįprasto krūvio kvarkų, žinomų dalelių sunkesniųjų brolių pėdsakus ir panašiai. Kitaip tariant, ieškoma nukrypimų nuo to, kas jau yra įprasta standartiniame modelyje. Atliekant sunkiųjų jonų susidūrimus trumpam sukuriama egzotiška medžiagos būsena – kvarkų ir gliuonų plazma (kuri, tikėtina, egzistavo Visatos atsiradimo pradžioje) ir tuomet tiriamos jos savybės.

Apie CERN vykdomas programas kalbant plačiau, iš fundamentaliųjų tyrimų galima paminėti neutrinų eksperimentus, antimedžiagos savybių tikslinimą gaminant ir naudojant antivandenilį. Iš taikomųjų tyrimų išskirčiau medicininę radioterapiją.

Nors CERN yra mokslo institucija, teigiate, kad laboratorijoje atliekami tyrimai įkvepia ir menininkus. Gal galite pateikti kokių nors pavyzdžių?

Darbo aplinka CERN laboratorijoje yra ypatinga ir tarptautiškumu, ir sprendžiamų klausimų gilumu, ir naudojamų įrenginių sudėtingumu. Beveik šviesos greičiu lekiančios dalelės susiduria keliose LHC vietose. Susidariusias antrines daleles registruoja milžiniški detektoriai. Jie panašūs į daugiaaukščius namus, pilnus elektronikos. Tai atrodo paslaptingai. Siekdami populiarinti fundamentaliuosius tyrimus, CERN mokslininkai kviečiasi menininkus, kad šie savo akimis įvertintų jų kasdienybę.

CERN vykdo mokslą ir meną jungiančias programas, pavyzdžiui, „Art@CERN“ ar „Art@CMS“. Pavasarį sužinosime, kurie Lietuvos vaizduojamųjų menų kūrėjai turės galimybę aplankyti CERN pagal programą „Accelerate@CERN Lithuania 2015/2016“.

Šiuo metu intensyviai ruošiamasi Saulėtekyje įsikūrusių dviejų mokslų centrų atidarymui. Iškilmingos šventės metu kovo viduryje duris oficialiai atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) ir Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda „Accelerating Science“. Parodos eksponatai sukurti finansuojant H. Dudley Wrighto fondui.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148