iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

VU geologas: „Žurnalas „Time“ prognozuoja žymų mūsų atlyginimų augimą“

2016-04-20 16:18:42

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros lektorius dr. Andrejus Spiridonovas, pasirinkęs vaikystėje svajotą specialybę, nesiliauja žavėtis geologijos teikiamomis galimybėmis ir naujais atradimais.

foto

Tai specialybė, kurioje dažnai susipina viskas – mokslas ir menas, aštrūs pojūčiai, ekstremalūs išbandymai ir tyrinėjimų azartas, naujosios technologijos ir gili senovė.

Kas yra geologija? Kuo Jus sužavėjo ši specialybė, kodėl ją pasirinkote? Ar buvo dvejonių?

Geologija, kaip ją suprantu aš, yra mokslas apie mezopasaulį ilguose laiko masteliuose. Mikropasaulį tiria chemija, atomo ir elementariųjų dalelių fizika, megapasaulį – astronomija. Tuo tarpu procesai, kurie vyksta planetose, kituose kietuosiuose mūsų visatos kūnuose ir jų paviršiuose laikotarpiais nuo sekundžių iki milijardų metų, yra daugiausia geologijos dominija. Geologija yra empirinio pažinimo sritis, kurios pagrindinis informacijos šaltinis – uolienos ir mūsų planetos fizikiniai laukai. Per kelis šimtmečius geologai išmoko iškoduoti informaciją iš uolienų struktūrų, uolienose palaidotų organizmų liekanų, uolienų cheminės sudėties ir kitokių ypatybių beveik apie viską, kas galėjo vykti praeityje – ar tai būtų kontinentų judėjimas, drastiški klimato pokyčiai, ar pačios gyvybės evoliucija. Faktiškai visi gamtos mokslai, kurie nagrinėja sudėtingas, istorija pasižyminčias empirines sistemas, ieškodami galutinių priežasčių remiasi geologija. Pavyzdžiui, kodėl baltymuose yra vienokie, o ne kitokie metalai? Tai daugiausia nulėmė archejaus ir proterozojaus eonų vandenynų cheminės savybės, kai atsirado pirmykštė gyvybė. Daugelis numanomų dėsnių biologijoje iš tikrųjų yra atsitiktiniai istoriniai „užšaldyti“ incidentai. Taigi geologija, be visa ko, padeda suprasti, kokios yra kitų makrosistemas tyrinėjančių gamtos mokslų numatomumo ribos. Be to, geologija turi ir taikomąją pusę – dėl jos žmonija apsirūpina naudingosiomis iškasenomis, sugeba įrengti saugius statinius ir nuspėti gamtos nelaimes.

Kur slypi geologijos žavesys?

Kiekvienas geologas į šį klausimą atsakytų skirtingai, nes geologija kaip mokslas yra beprotiškai įvairi. Tačiau ir pačių studijuojamų objektų estetika nėra paskutinėje vietoje. Struktūrinius geologus į šią mokslo šaką dažniausiai patraukia didingų raukšlių, kurios gali nusitęsti per visą kalnyną, grožis ir simetrija. Petrologus, kurie po mikroskopais tyrinėja mineralus, dažnai vilioja pasakiška kristalų spalvų ir raštų įvairovė. Paleontologus pakeri fosilijų formos – juk skeletai, nupoliruoti milijonų metų gamtinės atrankos, savo elegancija dažnai pranoksta talentingiausių skulptorių darbus. Dar kitus žavi galimybė apsilankyti tolimiausiose vietovėse ir suprasti jų prigimtį.

Jūs pats pasukote mokslininko keliu. Kokie dar yra pasirinkimai baigusiems geologiją?

Baigusieji geologiją gali pasukti ir į gana įvairią pramoninę geologiją. Lietuvoje pramonės geologai dirba daugiausia naudingųjų iškasenų žvalgybos ir vertinimo srityje. Parengia karjerų eksploatacijos planus, įvertina gavybos investicijų rizikas. Geologai naftininkai atlieka seisminius tyrimus, naudodami sprogmenis ar masyvias „šokinėjančias“ mašinas sužadina žemės virpesius ir tokiu būdu tomografiškai išžvalgo, kuriose vietose gali slėptis senoviniai palaidoti rifai ar kiti kolektoriai su juose esančia nafta. Hidrogeologų dėka mūsų šalis yra didžiąja dalimi aprūpinta ypač kokybišku giluminiu geriamuoju vandeniu. Kitose mažiau geologiškai sėkmingose šalyse žmonės filtruoja paviršinį upių ar ežerų (kartais ir jūros) vandenį, kuris dažnai po intensyvios dezinfekcijos kvepia chloru. Nė vienas normalus pastatas nėra įrengiamas prieš tai neatlikus inžinerinių geologinių tyrimų. Visais šiais reikalais užsiima kelios dešimtys Lietuvos geologinių įmonių.

Geologas norėdamas visados susiras darbo pagal specialybę Lietuvoje, negana to, plačios darbo perspektyvos ir užsienyje (netgi nuolatos gyvenant Lietuvoje). Nemažai mano buvusių kurso kolegų dirba ekspedicinio pobūdžio darbą Vakarų Europos geologinės žvalgybos firmose. Kai kurie iš jų dirba Šiaurės jūros arba Arkties vandenyno akvatorijose. Ieškant naftos telkinių per vienerius metus vienam iš jų teko lankytis Prancūzijoje, Airijoje, Sudane ir Irane.

Papasakokite apie šią specialybę atvirai. Kas žavi, kokie sunkumai, kokia šio darbo nematoma pusė?

Mane geologija žavi tuo, kad suteikia galimybę giliau, holistiškai, pažinti pasaulį ir galbūt nuspėti ateitį. Visuomet, kai manai, kad kažką supratai, atsiveria vis nauji sąryšių sluoksniai, kurie verčia domėtis savo ir kitų mokslų pasiekimais, jei nori suprasti tyrimų objektus.

Kita vertus, dėl savo tyrimo objekto – uolienų prigimties geologai dažnai nukeliauja į tokias vietoves, kur neegzistuoja jokios kitos sudėtingos gyvybės formos. Kodėl taip yra? Ten, kur tinkamos sąlygos gyvybei (taip pat ir žmonėms), ji padengia uolienas, vykdo dirvodarą ir taip jas pakeičia ar padaro neprieinamas tyrimams. Dėl šios priežasties geologai lipa į aukščiausius kalnus arba keliauja į atšiauriausias dykumas. Ten galima sočiai prisirinkti bandinių kokia tik nori erdvine raiška ir kokiais nori kiekiais. Tokios kelionės leidžia prisiliesti prie pirmykštės gamtos. Tokiose vietovėse galima kliautis tik savimi ir ekspedicijos nariais.

Kokios geologų perspektyvos? Ar geologija – specialybė be sienų?

Praėjusiais metais žurnale „Time“ buvo paskelbtos kelios profesijos, kurioms per artimiausius keliolika metų prognozuojamas žymus atlyginimų augimas. Tarp jų buvo mokslininkai ir dar atskirai geologai. Žmonijos gerovė nuolatos auga ir jai augant didėja gamtinių žaliavų sąnaudos – taigi ir jų paieškos galimybės. Europa ir Šiaurės Amerika geologiškai buvo tyrinėjamos jau kelis šimtmečius (nors ir šiuo atveju visiškas ištirtumas dar negresia). Tuo tarpu visas likęs pasaulis yra dešimtis kartų mažiau ištirtas. Didėja geologijos, kaip informacijos apie aplinkos pokyčius ir tvarų vystymąsi šaltinio, poreikis. Dėl šios priežasties UNESCO nuolatos organizuoja vadinamuosius IGCP (International Geoscience Programme) tarptautinius projektus.

Keliauti ir dalytis savo patirtimi verčia pats geologijos tyrimų objektas. Kaip žinome, Žemė yra pasidalijusi į keliolika įvairaus dydžio tektoninių plokščių, kurios nuolatos juda, susijungia, suskyla, randasi ar net susinaikina. Dėl šios priežasties skirtingais laikotarpiais mūsų „kaimynai“ buvo vis kitos vietovės. Pavyzdžiui, silūro periode Čekija buvo nutolusi nuo Lietuvos per tūkstančius kilometrų ir stūksojo kaip vienišas Bohemijos mikrokontinentas Rėjos vandenyne, o mums kur kas artimesnė buvo rytinė Šiaurės Amerikos pakrantė (Laurentijos kontinento pakraštys). Dėl to mes turime domėtis ir bendradarbiauti su tas teritorijas tyrinėjančiais geologais.

Ar geologų reikės ateityje?

Be abejo. Kaip minėjau, žmonių skaičius ir pajamos auga, tai verčia ieškoti visų rūšių naudingųjų resursų (tarp jų ir kituose Saulės sistemos kūnuose). Kita tendencija susijusi su žmonių poveikio planetai didėjimu. Sukeltas poveikis atsisuka globaliais pokyčiais, kurie savo ruožtu mažina žmonijos išlikimo šansus. Abu šiuos uždavinius padeda spręsti geologai. Pavyzdžiui, ar pagalvojote, kas galėtu atsitikti su Lietuvos pajūriu ir jo gyvenvietėmis, jūros lygiui pakilus 1 metrą? Gyvenvietėms apsaugoti pradėsime statyti dirbtines užtvankas, panašiai kaip Olandijoje. O tam, kad jas galėtume pastatyti, turime žinoti inžinerines geologines substratų savybes, tikėtiną jūros lygio pokytį normaliomis ir ekstremaliomis sąlygomis. Pakilus jūros lygiui ir pasikeitus kritulių režimui, pasikeis ir požeminio geriamojo vandens balansas, gruntų stabilumas ir pan. Dalis resursų taps netinkami vartojimui. Į tai, koks bus tas poveikis, gali atsakyti tiktai labai detalus geologinių sluoksnių geometrijos ir juose vykstančių hidrogeodinaminių procesų tyrimas. Geologija yra strateginis mokslas, reikalingas šalies ir žmonijos infrastruktūros išsaugojimui ir apskritai išlikimui bei klestėjimui.

Kita vertus, visos kelionės į kitas planetas ir jų palydovus yra skirtos šių planetų geologijai pažinti. Kosminių aparatų nusileidimo vietos planuojamos atsižvelgiant į matomus geologinius bruožus, stengiantis iš ten esančių nuosėdinių uolienų išgauti maksimalią informaciją apie mus dominančios planetos geologiją ir apie mūsų Saulės sistemos vystymąsi. Dėl tokių tyrimų šiuo metu turime stratigrafines (geologinio laiko matavimo) skales daugeliui uolėtų Saulės sistemos planetų ir daliai jų palydovų. Jei žmonės skris į Marsą, galėčiau lažintis, kad į pirmosios įgulos sudėtį bus įtrauktas geologas.

Geologija yra vienas iš tų mokslų, kurie padeda suprasti mūsų vietą visatoje ir žadina smalsų protą. Tol, kol Homovis dar bus sapiens, geologija kaip mokslas gyvuos ir toliau.

Dr. Andrejus Spiridonovas apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) 2014 m. pagyrimo raštu už mokslinį darbą „Silūro periodo Baltijos sedimentacinio baseino konodontų makroevoliucija ir makroekologija“. Mokslininkui skirta LMA 2015–2016 m. jaunųjų mokslininkų stipendija.

Šiemet įtakingame geologijos mokslo žurnale „Newsletters on Stratigraphy“ išspausdintas Vilniaus ir Tartu universitetų mokslininkų straipsnis „Integrated Stratigraphy, Conodont Turnover and Palaeoenvironments of the Upper Wenlock and Ludlow in the Shallow Marine Succession of the Vilkaviškis-134 Core (Lithuania)“. Jame nagrinėjamas konodontų ir graptolitų rūšių išnykimas, atsiradimas ir aplinkos pokyčiai silūro periode. Šis straipsnis yra ilgalaikio bendradarbiavimo tarp VU Geologijos ir mineralogijos katedros darbuotojų dr. Sigito Radzevičiaus, dr. Andrejaus Spiridonovo, dr. Antano Brazausko, Giedriaus Bičkausko, dr. Donato Kaminsko, doktorantės Darjos Dankinos, magistranto Algirdo Rimkaus ir Estijos kolegų dr. Tõnu Meidla ir dr. Leho Ainsaaro rezultatas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-01-18 12:24:16

Nėštumas vyresniame amžiuje: didžiausias priešas - stresas

Karjera, greitas gyvenimo tempas, pasikeitęs visuomenės požiūris - daugybė priežasčių per pastaruosius 10 - 15 metų gerokai pakeitė gimdymo amžiaus statistiką. Specialistai skaičiuoja, kad vidutinis gimdančių moterų amžiaus miestuose šiuo metu siekia beveik 30 metų.
iliustracija2019-01-18 12:19:47

Gyventojai tiki, kad išvykus, būstą apsaugos kaimynai, signalizacija, šviesa

Lietuvos gyventojai savo būstą nuo vagių išvykdami ilgesniam laikui stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visos turto apsaugos priemonės yra efektyvios, o kai kurie sprendimai yra panašūs į saviapgaulę.
iliustracija2019-01-18 12:08:59

Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti.
iliustracija2019-01-18 12:00:35

2018 m. užstato sistema baigė nauju rekordu

2018 m. taromatams bei rankinio surinkimo punktams teko padirbėti. Pernai grąžinome rekordinį gėrimų pakuočių kiekį, iš viso 581,6 mln. vnt. Tai 43 mln. daugiau nei 2017 m. Pagrindinė to priežastis – dėl ūgtelėjusių gyventojų pajamų bei itin ankstyvos ir ilgos vasaros išaugęs gėrimų vartojimas.
iliustracija2019-01-18 11:43:28

Erzinantis kibirkščiavimas: vaistininkė pataria, kaip jo išvengti

Prisiliečiate prie įvairių objektų ar kito žmogaus ir tarsi elektra trenkia? O nusiimant kepurę net girdite, kaip plaukai kibirkščiuoja? Tai ne toks ir retas reiškinys, ypač žiemą. Dažnas kibirkščiavimas – signalas, kad aplinkoje, kurioje būnate, trūksta drėgmės, kaip ir jūsų odai bei plaukams.
iliustracija2019-01-18 11:38:28

Naujausia statistika: autobusuose saugos diržus segi tik kas trečias lietuvis

Visose Baltijos šalyse keleivių vežimo bendrovės „Lux Express“ atliktos apklausos rezultatai ir džiugina, ir neramina – nors latviai, estai ir lietuviai beveik visada prisisega saugos diržus važiuodami automobiliais, situacija autobusuose vis dar ženkliai skiriasi.
iliustracija2019-01-18 11:32:55

A. Kubilius: „Premjeras Prezidento rinkimuose ir padorumo egzaminas“

2019 m. sausio 18 d. pranešimas žiniasklaidai. Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Kubiliaus pranešimas: „Premjeras naudodamasis savo padėtimi Prezidento rinkimuose gali ir neįveikti padorumo egzamino“
iliustracija2019-01-17 18:50:03

Nepaisydami slidžių kelių vairuoja automobilius net plikomis padangomis

Nors sausis prasidėjo skaudžiais eismo įvykiais, iš patikrinimų keliuose matyti, kad vairuotojai nesisaugo patys ir nesaugo kitų eismo dalyvių - važinėja automobiliais, kurių padangų protektorius mažesnis, nei leistina, ir nesisega saugos diržų.
iliustracija2019-01-17 18:41:47

Maisto švaistymas: ką daryti, kad maisto produktų išmesti išvis nereikėtų?

Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, nepaisant to, kad jo pagaminimui reikia vis daugiau ariamos žemės plotų, darbo jėgos, laiko, vandens, kuro, transportavimo ir kitų išteklių. Specialistų įsitikinimu, augant žmonių skaičiui pasaulyje, reikėtų skatinti atsakingesnį visuomenės požiūrį į maisto vartojimą.
iliustracija2019-01-17 18:33:32

Kelininkai skelbia ekstremalią padėtį

Kelininkams žiema prasidėjo anksčiau nei įprastai, permainingos oro sąlygos negaili iššūkių. Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis vyravusius žiemos reiškinius, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ bendrovėje skelbia ekstremalią padėtį.
iliustracija2019-01-17 18:26:59

2019-ieji – rekordiniai Lietuvos Dakaro metai

Lietuviai jau įprato, kad šios šalies vėliavą vežantys automobilių ekipažai turi pakliūti į greičiausiųjų trisdešimtuką. Dvidešimtukas – jau neblogas rezultatas, o „Top 15“ irgi nieko nestebina. Tačiau motociklininkams iš Lietuvos su geriausiais pasaulio vairuotojais konkuruoti sekasi prasčiau.
iliustracija2019-01-17 14:37:58

Priešpaskutiniame Dakaro ralio greičio ruože „Agrorodeo“ pateko į „Top 15“

Priešpaskutinę Dakaro ralio dieną varžybų organizatoriai suteikė galimybę dalyviams pasimėgauti smėliu, o žiūrovams – išskirtiniais vaizdais. Automobiliai startavo po keturis vienu metu, o po trumpos kelionės kietesniu grindiniu jų laukė daugiau nei 300 kilometrų kopų, itin minkšto smėlio ir klastingųjų fešfeš dulkių.
iliustracija2019-01-17 14:13:42

Kaip programavimu sudominti vaikus: 5 su tuo susiję mitai ir tiesos

JAV 90 procentų tėvų trokšta, kad jų vaikai mokytųsi programuoti, o 71 procentas naujų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių) darbo pozicijų atsiras būtent informatikos sferoje. Tačiau dauguma vaikų šioje šalyje vis dar nenori mokytis programuoti.
iliustracija2019-01-16 08:48:05

Lietuvių platformos „CUJO AI” saugumo sprendimai užkariauja JAV rinką

„CUJO AI” teikia kibernetinio saugumo sprendimus dviems didžiausioms telekomunikacijų kompanijoms: „Charter Communications“ ir „Comcast“. „CUJO AI“ dirbtinio intelekto (AI) produktus kurti ir plėtoti inovatyvias paslaugas telekomunikacijų kompanijoms pradėjo 2018-aisiais.
iliustracija2019-01-16 08:24:49

Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas aštuntą Dakaro etapą įveikė vienuolikti

Kopos, fešfeš, paplūdimys – trys raktiniai žodžiai, apibūdinantys aštuntąjį Dakaro ralio etapą. Trečią dieną iš eilės Dakaro ralio organizatoriai nepagaili šių elementų visiems dalyviams, o jie lietuviams – visai naudingi.
iliustracija2019-01-16 08:20:37

Kiekvienam – savas Dakaras, siuvėjoms taip pat

Septintą kartą Dakaro ralyje dalyvaujantis Benediktas Vanagas išpopuliarino frazę „Kiekvienam savas Dakaras“, reiškiančią kiekvieno žmogaus užsibrėžtą tikslą ir siekį jį įgyvendinti.
iliustracija2019-01-16 08:06:52

Po klampaus septinto etapo „Agrorodeo“ ekipažas – 15-oje vietoje

Prieš septintojo greičio ruožo startą organizatoriai kalbėjo, jog tai bus didžiausias išbandymas visame 2019-ųjų Dakaro ralyje. Didžiuliai kopų masyvai, kanjonai, upių vagos – aplink San Chuan de Markoną jie rado pačių įvairiausių vietų ir su malonumu pasiuntė į jas maratoninių lenktynių dalyvius.
iliustracija2019-01-16 08:00:00

Dakaro ralio ištvermingieji – „vienišiai“

Pirmieji Dakaro ralio dešimtmečiai priminė entuziastų, kurie nusprendė pasivaržyti dykumoje, lenktynes. Nors ralyje daugėjo profesionalių dalyvių, turinčių dideles palaikymo komandas, kiekvienais metais varžydavosi kelios dešimtys romantikų – vienišų motociklininkų.
iliustracija2019-01-16 07:51:05

„Agrorodeo“ šeštame Dakaro etape finišavo 11 vietoje

Po poilsio dienos Dakaro ralio dalyviams teko ilgiausias išbandymas visame 2019-ųjų maratone – sekmadienį jie turėjo įveikti daugiau nei 800 kilometrų. Po akmenuotų kanjonų sportininkai vėl grįžo į kopas, kurios bene kiekvieno ekipažo narius privertė pamojuoti kastuvais.
iliustracija2019-01-16 07:43:31

17, 1 900, 2 milijonai – ką reiškia šie skaičiai, kai kalbame apie Dakaro ralį?

„AmaurySportOrganization“ organizuoja kelias dešimtis įvairiausių renginių kiekvienais metais, tarp jų ir tokius žinomus kaip „Tour de France“ dviračių lenktynės ar Dakaro ralis. Pastarajame dalyvauja šimtai sportininkų, žurnalistų ir tūkstančiai gerbėjų, o įvairiose platformose naujienas seka milijonai.
iliustracija2019-01-12 17:58:44

Seimas spręs dėl rūkymo ribojimų

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Antano Vinkaus pristatytas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-815(3), kuriomis siūloma įvesti papildomus rūkymo ribojimus.
iliustracija2019-01-12 13:12:01

Diplomatai dalyvavo tradiciniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu"

Sausio 12 dieną Vilniuje, minint 28-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, 28-ąjį kartą organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu" dalyvavo ir Lietuvos diplomatai bei Lietuvoje reziduojančio užsienio valstybių diplomatinio korpuso nariai.
iliustracija2019-01-12 12:55:08

Seimas pritarė Lietuvos antstolių rūmams: leista skolintis varžytynių pirkiniams

Nuo 2019 m. liepos varžytynių pirkiniui bus galima skolintis, jį įkeičiant kredito davėjui. Sausio 11 d. Seimas pritarė Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-4110(2)), kuris suteikia galimybę įkeisti išvaržomą areštuotą turtą ir jį įsigyti skolintomis lėšomis.
iliustracija2019-01-12 12:49:09

Siūloma papildyti informavimo priemonėse draudžiamą skelbti informaciją

Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-3118), kuriomis siūloma perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.
iliustracija2019-01-12 08:02:09

Paaiškėjo, kam atiteko įmonės dovanojamas automobilis

Metų pabaigoje daugybė žmonių socialiniuose tinkluose dalinosi Marijampolėje įsikūrusios įmonės „Nermeka“ gražia iniciatyva šeimai ar organizacijai padovanoti įmonės tikslams nebenaudojamą ekonomišką ir tvarkingą automobilį.
iliustracija2019-01-12 07:44:18

Seimo nario B. Matelio pranešimas: dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo

Įregistravau pasiūlymą dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Jame siūlau Seimo narių skaičių sumažinti iki 131 nario. Mano teikiamas pasiūlymas galėtų paskatinti ieškoti ir surasti kompromisą, kurio reikia tiek politikams, tiek ir susiskaldžiusiai visuomenei.
iliustracija2019-01-12 07:35:39

Penktame Dakaro etape „Agrorodeo“ ekipažas užėmė 23 vietą

Dakaro ralis pasiekė pusiaukelę – penktadienį (Peru laiku) sportininkai įveikė penktąjį greičio ruožą iš dešimties. Pirmoji jo dalis sportininkams atnešė daugybę iššūkių, jų netrūksta ir „Agrorodeo“ komandai.
iliustracija2019-01-11 16:24:04

Sistemingi „valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra grėsmė Lietuvai

Šiandien Seimas vėl grįžta prie nacionalinio transliuotojo (LRT) struktūros keitimo klausimo, o rytoj bus svarstomas dar vienas Visuomenės informavimo įstatymo keitimas, kuriuo norima drausti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ar nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis.
iliustracija2019-01-11 13:43:50

Nustebsite sužinoję, į kuriuos renginius 2018-ais parduota daugiausiai bilietų

Didžiausia šalies bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ praėjusius metus užbaigė įgyvendinusi savo tikslus – antrus metus iš eilės pardavė kiek daugiau nei milijoną bilietų. Nors 2018-aisiais „Tiketa“ siūlė įsigyti bilietų net į 9,8 tūkst. renginių, maždaug septintadalis visų parduotų bilietų buvo nupirkta į 10 populiariausių praėjusių metų renginių.
iliustracija2019-01-11 13:38:09

Gyvsidabrio era baigėsi: kaip išsirinkti tinkamiausią termometrą?

Pakilusi kūno temperatūra - vienas iš svarbiausių užklupusio peršalimo ar gripo simptomų, o būtent nuo tikslaus temperatūros išmatavimo priklauso ir tai, kokių gydymo priemonių reikėtų skubiai imtis. Atsisakius senųjų gyvsidabrio termometrų, vaistinėse galima rasti bent kelių rūšių naujų prietaisų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.