Kūrybiškos darbo erdvės: nauda darbuotojui ar įmonei?

„Darbo aplinka yra tas veiksnys, kuris ne motyvuoja, o yra būtina sąlyga. Jei nebus tinkamos darbo aplinkos, tai darbuotoją labai stipriai demotyvuos“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros docentė Lina Girdauskienė.

Pasak jos, ergonomiška darbo aplinka darbuotojui rodo, jog įmonė galvoja apie jį kaip apie žmogų, o ne priemonę tikslui pasiekti.

Didžiosios technologijų įmonės, tokios, kaip „Google“, „Linkedin“, „Facebook“, žinomos ne tik savo kuriamais produktais ir inovacijomis, bet ir tuo, kad jų biuruose darbuotojams sudaromos visos sąlygos ne tik dirbti, bet ir leisti laisvalaikį. Kino teatrai, skanėstų ir gėrimų automatai, stalo tenisas, biliardas ir kiti žaidimai, rekreacinės zonos ir sporto klubai – viskas čia dėl darbuotojo gerovės. Ar dėl įmonės?

„Tokia darbo aplinka sudaro galimybes darbuotojams dirbti ir po darbo, o šią metodiką darbo našumui pakelti jau seniai taiko japonai“, – sako L. Girdauskienė.

Kita vertus, tokios darbo erdvės signalizuoja darbuotojams, kad jie įmonei rūpi ne tik kaip „ištekliai“, bet ir kaip žmonės, turintys savo bendrų (pavalgyti, pailsėti) ir unikalių (kinas, sportiniai žaidimai) poreikių.

Išvaduoja nuo rutinos

Kaune veikiančio informacinių technologijų (IT) įmonių klasterio „Blaster“ erdvėse dirba trys įmonės. Jų darbuotojai (iš viso – apie 180) susitinka bendroje virtuvėje, laisvalaikio erdvėse. Klasterio įkūrėjo ir didžiausios jame veikiančios įmonės – „Telesoftas“ – vieno iš skyrių vadovo Nerijaus Eimanavičiaus nuomone, gerai įrengta darbo erdvė yra vienas iš būdų konkuruoti dėl gerų darbuotojų, kurių IT sektoriuje nuolatos trūksta.

„Kuriame tokias erdves, kuriose ne tik patogu dirbti, bet ir būtų galima pailsėti nuo darbo. Pabendravimas, žaidimas gali tapti tuo šviežio oro gūsiu, kuris atneša naujų minčių“, – teigia N. Eimanavičius.

Ilsėtis dirbant – įmanoma?

KTU tyrėja L. Girdauskienė teigia, jog skirtingos erdvės, spalvos, baldai, darbuotojui suformuoja skirtingas emocijas ir patirtis: „Pavyzdžiui, peržiūrėjus kino filmą, gali kilti mintis vieną iš matytų vaizdinių, idėjų pritaikyti darbinėse užduotyse. Tai vadinamoji „why not“ metodika, kai iš skirtingų industrijų, sektorių, veiklų praktikos perkeliamos į visai neįprasta veiklą.“

Pasak jos, komfortabilios, patogios erdvės darbuotojams leidžia jaustis „kaip namuose“ ir sumažinti atskirtį tarp darbo ir poilsio vietų. Skirtingos erdvės ir zonos bei veiklos leidžia tuo pačiu metu ne tik atsipalaiduoti, pakeisti per labai trumpą laiką aplinką, bet ir tuo pačiu metu išlikti darbingu, nes esi apsuptas tų pačių asmenų su kuriais gali ir toliau spręsti darbinius klausimus.

„Jau prieš daugybę metų buvo atlikti tyrimai, kad ergonomiškos darbo vietos padeda išlaikyti darbuotojų darbingumą, pasiekti didesnį našumą ir efektyvumą“, – sako savo verslą vystanti mokslininkė.

Biuras, kaip dirbtinė realybė

Dirbdami biure, kurio nesinori palikti net pasibaigus darbo valandoms, darbe leisdami savo laisvalaikį kai kurie žmonės rizikuoja pradėti gyventi darbe ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme.

„Ilgesnis užsidarymas vienoje erdvėje panaikina laiko pojūtį ir sustiptina emocinį prieraišumą. Tuomet gali atsitikti net taip, kad darbuotojai nebemato prasmės grįžti namo miegoti. Tai ypač pavojinga vienišiems žmonėms. Darbas pavirsta namais, darbuotojai susiduria su grėsme virsti darboholikais, nes sukurta dirbtinė aplinka tampa jų gyvenimu. Labai panašu į dirbtinę tikrovę“, – mano L. Girdauskienė.

N. Eimanavičiaus nuomone, žmonės tiesiog turi skirtingus prioritetus: „Įrengiant erdves, kuriose galima ir pramogauti, leisti laisvalaikį galbūt ir siekiama, kad darbuotojas kuo daugiau laiko praleistų darbe, bet mano prioritetas – tiesiog patogi aplinka dirbti, kurioje gali ir atsipalaiduoti. Darbo aplinka nekonkuruoja ir netrukdo asmeniniam gyvenimui“.

Atvirose darbo erdvėse bendradarbiavimas gimsta natūraliau

Kitas neseniai atsiradęs fenomenas – atviros darbo erdvės, kuriose dirba profesionalai, atstovaujantys arba įmones, arba tiesiog patys save. Pasak specialistų, tokios darbo erdvės yra puiki aplinka bendradarbiavimui skatinti.

„Buvau prodiuserinės įmonės personalo vadovė ir mums yra tekę dirbti atviroje kūrybinėje erdvėje. Buvo labai patogu – kai mums reikėdavo kokių nors IT sprendimų, kreipdavomės į čia pat dirbančius programuotojus, jei reikėdavo konsultacijos dėl kokios nors vaizdo ar garso medžiagos, šalia dirbo nesunkiai pasiekiami specialistai. Kartu dirbdamas esi kaip viena organizacija, nes kitos įmonės „uždengia“ funkcijas, kurių pats negali atlikti“, – patirtimi dalinasi KTU docentė L. Girdauskienė.

Jos teigimu, tokie biurai ne tik suveda į vieną erdvę žmones su skirtinga patirtimi ir skirtingomis žiniomis, bet ir sukuria aplinką neformaliems tokių žmonių susitikimams. Natūraliau atsiranda ir bendravimas bei bendradarbiavimas.

Efektyviau dirba „žmonės-raketos“

Pasak N. Eimanavičiaus, IT klasterio „Blaster“ įmonės ne konkuruoja tarpusavyje, o bendradarbiauja: „Kokia gali būti konkurencija, kai programuotojų nuolatos trūksta? Tenka dalintis darbu.“

Be to, bendradarbiavimas leidžia įkurti geresnes erdves už mažesnius kaštus. N. Eimanavičius teigia, kad sinergija tarp biure įsikūrusių įmonių duoda labai gerų rezultatų. Pavyzdžiui, dalis „Telesofto“ žaidimų padalinio žmonių šiandien dirba su jauna klasterio įmone „Sneaky Box“. Pasak N. Eimanavičiaus, specializacija leidžia paprasčiau pasidalinti darbais.

„Esu už idėją, jog geriau ir našiau dirba žmonės-raketos, kurie specializuojasi tam tikroje srityje, o ne tie, kurie paviršutiniškai žino daugybę technologijų, ir iš visų po truputį ką nors pritaiko“, – mano N. Eimanavičius.

Įdomus darbas – geriausia motyvacija

Tiesa, ne visiems įmonių vadovams idėja, kad jų darbuotojai sėdi bendroje erdvėje yra vienodai patraukli. Pasak L. Girdauskienės, darbuotojai, būdami tokioje erdvėje yra labai lengvai pasiekiami ir juos tampa lengva persivilioti. N. Eimanavičiaus nuomone, tai, vis dėlto, priklauso nuo vadovų požiūrio ir įmonės gebėjimo pasiūlyti geras sąlygas. Beje, abu specialistai sutaria, jog efektyviausias motyvuojantis veiksnys – įdomus darbas.

„Mane IT sritis traukė nuo mokyklos. „Karjerą pradėjau“ KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje – kiekvieną savaitgalį važiuodavau 100 kilometrų į pamokas, man buvo įdomu viskas, kas susiję su kompiuteriu. Du kartus laimėjau programuotojų konkursą ir to užteko, kad galėčiau lengvatinėmis sąlygomis įstoti į KTU. Galima sakyti, kad ne aš universitetą, o jis mane pasirinko“, – pasakoja N. Eimanavičius.

KTU baigęs ir magistro studijas, įmonės „Telesoftas“ vieno iš skyrių vadovas teigia, jog naudoja visas universitete įgytas žinias. Ypač platus universitetinis išsilavinimas pravertė perėjus nuo paprasto programuotojo darbo iki vadovaujančių pareigų.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148