Kokią naudą Lietuvos ekonomikai neša paslaugų centrai?

Į Lietuvą keliantis vis stambesnių pasaulio kompanijų paslaugų centrams, pagal pridėtinę vertę šis sektorius jau nedaug atsilieka nuo bendros restoranų, kavinių ir viešbučių generuojamos pridėtinės vertės.

Nors paslaugų centrai jau dabar sudaro maždaug 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, jų plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išsemtas.

Vis skambesni vardai

Iš visų tiesioginių investicijų į Lietuvą 2014 metais net 45 proc. atėjo į dizaino, informacijos technologijų (IT) ir verslo paslaugų sektorius. Pagal šį rodiklį pernai gerokai lenkėme kitas Vidurio ir Rytų Europos regiono šalis, kuriose į šiuos sektorius atėjo 23 proc. visų užsienio investicijų.

Pastaruoju metu į Lietuvą koją įkėlusios kompanijos, tokios kaip „Nasdaq“ ar AIG yra pasauliniai gigantai. Tokio kalibro kompanijomis negali pasigirti nei mūsų kaimynai latviai, nei estai. Kita pastebima tendencija – užsienio kompanijos į Lietuvą kelia vis sudėtingesnes funkcijas duomenų, finansų analizės, žmogiškųjų išteklių ir sudėtingų IT procesų srityse. O tai užtikrina geriau apmokamas ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas.

Kokia ekonominė nauda?

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 54 užsienio kompanijų paslaugų centrai, kurie yra įdarbinę apie 12 tūkst. darbuotojų. Šiuose centruose daugiausiai dirba jauni (28-30 metų) darbuotojai, jiems yra mokami gerokai didesni nei šalies vidurkis atlyginimai. Apklausos parodė, kad paslaugų centruose pradedančiojo darbuotojo atlyginimas viršija 800 eurų, tuo tarpu vidurinės grandies vadybininko vidutinis atlyginimas siekia 1800 eurų. Priminimui – vidutinis atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius šiuo metu siekia apie 700 eurų. Šie pinigai grįžta į ekonomiką ir dėl multiplikatoriaus efekto sukuria dar didesnę ekonominę vertę.

Vidutinis paslaugų centras darbina maždaug 200 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų centrų pajamos didžiąja dalimi yra grynoji pridėtinė vertė (tarpinio vartojimo beveik nėra, o didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai), o vidutinis paslaugų centras per metus sukuria daugiau nei 5 mln. eurus pajamų, bendras paslaugų centrų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) siekia maždaug 350 mln. eurų. Kitaip tariant, paslaugų centrai sudaro maždaug 1 proc. visos šalies ekonomikos ir beveik atitinka pridėtinę vertę, kurią bendrai sukuria visi šalyje veikiantys restoranai, kavinės ir viešbučiai.

Neišnaudotas potencialas

Paslaugų centrų plėtra Lietuvoje yra puikus pavyzdys, kai tikslingai siekiant užsibrėžto tikslo, pasiekiamas norimas rezultatas. Į Lietuvą keliantis „Barclays“, „Western Union“, „Danske Bank“ grupės ir kitų įmonių paslaugų centrams, šios įmonės rizikavo, nes brido į „neištirtus vandenis“. Tačiau šioms sėkmingai įsikūrus Lietuvoje, įsijungė sniego gniūžtės efektas – vis daugiau kitų stambių užsienio kompanijų norėjo atkartoti pirmtakų sėkmės istorijas.

Nors paslaugų centrų poveikis valstybės biudžetui, darbo ir nekilnojamojo turto rinkoms yra akivaizdus, šio sektoriaus plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išnaudotas. Atsižvelgus į gyventojų skaičiaus skirtumus, šiame sektoriuje dirba gerokai mažiau žmonių nei mūsų kaimynėje Lenkijoje. Be to, dauguma veikiančių paslaugų centrų yra įsikūrę Vilniuje, tuo tarpu Kaune veikia vos keli paslaugų centrai, nors miestas turi didelę specialistų ir mokslo institucijų pasiūlą.

Vien šiuo metu didieji paslaugų centrai ieško bent keleto šimtų darbuotojų, o iš viso prognozuojama, kad paslaugų centrų sektoriuje šiais metais bus sukurta apie 1000 naujų darbo vietų. Kitaip tariant, paslaugų centrų plėtros banga nesustoja ir tai yra gera žinia Lietuvos ekonomikai. Didesnis valdžios institucijų dėmesys ir palengvintos įsikūrimo ir mokestinės sąlygos susijusioms paslaugoms, pavyzdžiui, finansų, dizaino ir IT sektoriuose, padėtų į Lietuvą pritraukti dar daugiau užsienio investicijų.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148