Naujienos

Kovojame prieš protų nutekėjimą, o ne dėl studentų skaičiaus

2016-08-16 19:07:25

„Žinoma, lengvesnis kelias būtų stengtis išsaugoti visas studijų programas, bandyti pervilioti studentus iš kitų aukštųjų mokyklų, nuleisti kokybės kartelę, siekiant visomis išgalėmis padidinti studentų skaičių, tačiau mes einame kitu keliu“,

foto

– teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė. Studijų kokybės stiprinimas, panaikinant nepaklausias studijų programas, išlaikant aukštus stojimo reikalavimus, pasiteisina – stiprių studentų KTU kasmet nuosekliai daugėja.

J. Šiugždinienė sutinka, kad šiandien konkurencija dėl būsimų studentų iš tiesų yra labai didelė. Visgi, KTU strategija yra nukreipta ne tik į Lietuvos, bet į globalią rinką.

„Šiemet pakėlėme stojimo kartelę ir į Universitetą stojantiems užsienio studentams: buvo sustiprinti anglų kalbos reikalavimai, dalykinės ir asmeninės stojančiųjų kompetencijos, padidintas stojamasis balas, magistrantams paskirti motyvaciniai pokalbiai, – sakė J. Šiugždinienė. – Po šių sprendimų užsienio studentų skaičius KTU gali ir sumažėti, tačiau stojimo kartelę įveikę jaunuoliai iš užsienio šalių gebės siekti geresnių akademinių rezultatų, bus mažiau nusivylimų tiek jiems, tiek Universitetui.“

Pasak jos, pagrindinis Universiteto tikslas nėra visomis išgalėmis didinti studentų skaičių, bet stiprinti studijų kokybę, pritraukti motyvuotų studentų, kurie gebėtų studijuoti ir neiškristų po pirmojo ar antrojo kurso dėl nepatenkinamų rezultatų.

„Džiaugiuosi, kuomet girdžiu moksleivius ir jų tėvus sakant „KTU sunku mokytis“. Taip, mokytis nėra lengva ir tai yra vienas iš kokybės ženklų“, – teigia KTU studijų prorektorė.

Kalbėdama apie švietimo sistemos reformas J. Šiugždinienė KTU pateikia kaip pavydį – reformos nėra lengvas, tačiau būtinas žingsnis šiandien: „Laikas – didelė prabanga. Mes trypčiojame, o mūsų tikrieji konkurentai – užsienio universitetai – juda į priekį.“

KTU studijų prorektorė neabejoja, kad norint išlaikyti gabius studentus Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, reikalingi netradiciniai sprendimai, aiškūs prioritetai ir stipri valia pokyčiams tiek aukštųjų mokyklų vadovų, tiek valstybės švietimo srities lyderių tarpe.

– Stojančiųjų į KTU valstybės finansuojamas vietas skaičius kasmet nuosekliai didėja (2013 m. – 1288, 2014 m. – 1430, 2015 m. – 1432, 2016 m. – 1541). Kaip vertinate šiuos skaičius, ką jie rodo?, – paklausėme J. Šiugždinienės.

– Visų pirma, tai rodo, jog KTU renkasi stipresni ir gabesni studentai. Taip pat, jog mūsų strategija – studijų kokybė, o ne kiekybė – pasiteisina. Pagrindinis Universiteto tikslas nėra visomis išgalėmis didinti studentų skaičių, bet stiprinti studijų kokybę, pritraukti labiau motyvuotų studentų, kurie gebėtų studijuoti ir neiškristų po pirmojo ar antrojo kurso dėl nepatenkinamų rezultatų.

Džiaugiuosi, kuomet girdžiu moksleivius ir jų tėvus sakant „KTU sunku mokytis“. Taip, mokytis nėra lengva ir tai yra vienas iš kokybės ženklų.

Kasmet siekiame pritraukti daugiau talentų, t.y. tų jaunuolių, kurie per valstybinius brandos egzaminus gavo 100 balų įvertinimus, tapo įvairių olimpiadų nugalėtojais. Siekiame, kad šie talentai ateitų ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš rajonų, Lietuvos kaimo vietovių. Suprantame, kad sunki materialinė padėtis dažnai neleidžia gabiems moksleiviams važiuoti studijuoti į didmiesčius. Dėl šios priežasties KTU buvo pertvarkyta stipendijų skyrimo tvarka.

Jau šiais mokslo metais talentingi jaunuoliai, prisijungę prie talentų ugdymo programos „GIFTed.comm“, turės galimybę gauti 300 eurų stipendiją, kuri sudarys sąlygas gyventi ir studijuoti Kaune.

– 2013 metais KTU pradėjo vykdyti reformas, t. y. Atsinaujinimo programą. Šiandien turime beveik penktadaliu daugiau gabių studentų (kuriems mokslus finansuoja valstybė ir šimtukininkų). Ar įžvelgiate ryšį tarp šių reiškinių?

– Manau, kad ryšys egzistuoja. Prieš trejus metus Universitete prasidėjusi pertvarka nėra baigta, pokyčiai ir toliau nuosekliai įgyvendinami. KTU, eidamas į priekį, iš kitų šalies aukštųjų mokyklų tarpo išsiskiria gana drąsiais, ne visada populiariais žingsniais.

Pavyzdžiui, radikaliai pertvarkėme Universiteto struktūrą – sumažinome fakultetų skaičių, įdiegėme modernią studijų programų valdymo sistemą, nustatėme anglų kalbos reikalavimus dėstytojams, kuriems per ateinančius trejus metus padėsime pasiekti C1 anglų kalbos žinių lygį. Taip pat, bendradarbiaujant su universitetais Olandijoje ir Danijoje sukūrėme modernią šiuolaikinės didaktikos laboratoriją. Dėstytojai rengiami ugdyti jaunąją Y ir Z kartas, kurių mokymosi metodai jau yra kitokie.

– Kas pasikeitė studijų procese, praėjus beveik trejiems metams po Atsinaujinimo programos?

– Vienas iš svarbesnių žingsnių buvo studijų programų valdymo modelio pakeitimai, kuomet žymiai daugiau atsakomybių ir įgalinimų suteikta studijų programų vadovams. Į studijų programų valdymą įtraukiame verslo, viešojo sektoriaus atstovai, studentai.

Panašus modelis veikia pažangiausiuose pasaulio universitetuose, pavyzdžiui, Delfto technologijos universitete, Danijos technikos universitete. Siekiame studentams pasiūlyti įvairesnių studijų galimybių – tarpdisciplinines studijas, jungtines programas, išplėstinę praktiką, galimybę „susikonstruoti“ individualų studijų bloką.

Nuosekliai stambiname bakalauro studijų programas – šiemet studentams buvo pasiūlyta 18 studijų programų mažiau, lyginant su 2015 metais. Pernai priėmimas nebuvo vykdomas į 12 programų, o šiais metais – į 10 studijų programų, nes dalis jų buvo apjungtos. Šiuo žingsniu siekiame, kad studentai turėtų daugiau galimybių pasirinkti konkrečią specializaciją vėlesniuose kursuose. Turbūt sunku tikėtis, kad jaunuoliai jau pirmaisiais studijų metais tiksliai žino, ar juos domina, pavyzdžiui, medienos ar plastiko inžinerijos studijos.

Dirbame su viso Universiteto, o ne atskirų fakultetų studijų programomis, siekiant vieningo, stipraus ir kokybiško studijų programų paketo, t. y. sustambintų bakalauro studijų ir labiau specializuotų magistrantūros studijų programų.

Be to, Universitete sparčiai didėja anglų kalba dėstomų jungtinių magistrantūros studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis, KTU strateginiais partneriais, skaičius.

Siekiame, kad studijos nevirstų siaura specializacija, bet būtų tarpdiscipliniškos, studentams suteiktų daugiau specializacijos pasirinkimų, padėsiančių ateityje pasirinkti trokštamą karjeros kelią.

– Ar, vertinant bendrojo priėmimo rezultatus, Universitetas pasirinko tinkamas priemones, siekdamas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?

– Žinoma, lengvesnis kelias būtų stengtis išsaugoti visas studijų programas, bandyti pervilioti studentus iš kitų aukštųjų mokyklų, nuleisti kokybės kartelę, siekiant visomis išgalėmis padidinti studentų skaičių, tačiau KTU eina kitu keliu.

KTU kovoja ne dėl didesnio studentų skaičiaus, o dėl to, kad studentai pasiliktų Lietuvoje ir kokybišką aukštąjį išsilavinimą įgytų čia, o ne užsienio aukštosiose mokyklose.

Dalis pagrindinių fizinių mokslų krypties studijų studentų jau dabar mokosi iš tarptautinio lygio mokymosi medžiagos, išleistos vieno didžiausių studijų literatūros leidėjo pasaulyje – leidyklos „Pearson“.

Artimoje ateityje planuojame šia literatūra aprūpinti ir likusią dalį studentų. Iš tokių pačių vadovėlių, kurie tapo prieinami KTU studentams, šiandien mokosi ir geriausių užsienio aukštųjų mokyklų studentai.

Universitetas suteikia puikią galimybę rinktis jungtines studijų programas, kurias baigus studentams suteikiamas ne tik KTU, bet ir užsienio aukštosios mokyklos diplomas, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas – KTU ir kito užsienio universiteto – kvalifikacinis laipsnis.

– Per pastaruosius penkerius metus KTU atsinaujino iš esmės. Kaip vertinate pokyčius ir pertvarką šios dienos šviesoje? Ar jie buvo būtini?

– Visada egzistuoja du pasirinkimai: galima tikėtis ir laukti, kol pokyčiai įvyks valstybės lygmenyje, ir tuomet privers tave keistis. Kitas variantas – rizikuoti ir įgyvendinti pokyčius patiems.

Žinoma, labai tikimės stiprios politinės valios ir sprendimų iš atsakingų valstybės pareigūnų ir manome, kad neturime teisės laukti aukštojo mokslo sistemos griūties. Laikas – didelė prabanga. Mes trypčiojame, o mūsų tikrieji konkurentai – užsienio universitetai – juda į priekį. Todėl, KTU žengia žingsnius situacijai keisti.

Vienas iš jų – KTU susijungimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Kalbame ne tik apie struktūrų optimizavimą ir valdymo efektyvumą, bet svarbiausia – kitokią studijų ir mokslo kokybę. Mes tikime, kad galime tapti pažangiausiu sveikatos technologijų centru ne tik mūsų regione, bet ir Europoje. Tai atitinka ir strategines plėtros kryptis.

Žinoma, pokyčių įgyvendinimas nėra lengvas procesas ir, deja, ne visada pavyksta susilaukti palaikymo iš akademinės bendruomenės narių.

Visgi, neabejoju, kad ilgalaikėje perspektyvoje šios reformos atneš puikius rezultatus. Tam tikrais pasiekimais galime pasidžiaugti jau šiandien – KTU didėja šimtukininkų ir valstybės finansuojamų studentų skaičius.

– Kokios yra skaudžiausios švietimo sistemos problemos šiandien?

– Šiandien visi suprantame didžiausią aukštojo mokslo sistemos problemą – šalyje veikia per daug aukštųjų mokyklų. Dėl šios priežasties nukenčia darbo efektyvumas, nekyla dėstytojų atlyginimai, studentai vangiai renkasi magistrantūros ir doktorantūros studijas. Gavę bakalauro diplomus, absolventai skuba ieškotis darbo ir universitetai praranda jaunuosius talentus.

Šiandieninė sistema neleidžia išlaikyti ir ugdyti aukštos kompetencijos dėstytojų ir mokslininkų, todėl geriausi protai nuteka pas užsienio konkurentus. Šiandien žmonės yra svarbiausias mūsų resursas – jeigu nesudarysime sąlygų oriai dirbti ir uždirbti, negalėsime jų tinkamai motyvuoti ir negalėsime tikėtis, kad Lietuva greitu metu taps aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi.

Reikia daug ką nuveikti: optimizuoti aukštojo mokslo sistemą, patobulinti studijų ir mokslo finansavimo modelį, švietimo sistemai suteikti daugiau lankstumo, kas leistų konkuruoti su lyderiaujančiais užsienio universitetais.

Aukštojo mokslo sistemos optimizavimas leistų sutelkti ribotus tiek finansinius, tiek žmogiškuosius resursus, atsirastų galimybė padidinti atlyginimus akademiniams darbuotojams, pritraukti daugiau užsienio dėstytojų. Klaidingai manoma, kad taip žlugs regionai, nes ten nebeliks aukštųjų mokyklų. Universitetai regionuose privalo likti, tačiau nebūtinai savarankiški, su savo administracijomis. Tai gali būti jų padaliniai, kuriuose būtų vykdomos tam regionui aktualiausios studijų programos.

– Pokyčiai – visada skausmingas ir sudėtingas procesas. Kas buvo (ir dabar yra) sunkiausia, vykdant reformas KTU?

– Įgyvendinant permainas reikia suprasti, kad trumpuoju laikotarpiu pokyčiai daugeliu atveju yra skausmingi ir nepopuliarūs. Visgi, negalime vadovautis trumpalaike perspektyva – mums turi rūpėti ateitis. Natūralu, kad visada yra žmonių, kuriems pokyčiai nepatinka, jie jaučiasi nesaugiai, todėl yra būtina kokybiška vidinė komunikacija.

Akademinė bendruomenė turi žinoti ir suprasti, kokio tikslo siekiame. Galbūt šiandien yra sunkiau, bet po kelerių metų bus žymiai geriau. Turime pripažinti, kad šioje srityje dar daug reikia nuveikti. Norint aplink save suburti kritinę masę žmonių, palaikančių ir suprantančių pokyčių naudą, reikės daug ir stipriai dirbti.

– Jei vertintume KTU kaip miniatiūrinį švietimo sistemos modelį, ko iš mūsų galėtų pasimokyti žmonės, kuriems reikės anksčiau ar vėliau reformuoti Lietuvos švietimo sistemą?

– Buvome pradininkais ne vienoje srityje, todėl esame pasirengę dalintis ne tik gerąja, bet ir ne tokia sėkminga patirtimi. Pavyzdžiui, pilnų kaštų modelis pilna apimtimi pirmą kartą Lietuvoje buvo įdiegtas būtent KTU. Išmokome ne vieną pamoką.

Per pastaruosius metus ne tik pertvarkėme savo finansų sistemą, bet įsteigėme vykdomojo direktoriaus pareigybę, transformavome KTU personalo tarnybą, išplėsdami jos veiklos sritis.

Ilgame pokyčių kelyje neišvengiamai pasitaikė ir klaidų, iš kurių pasimokėme ir kurios taip pat suteikė vertingos patirties.

– Įgyvendindamas pokyčius, pritraukdamas talentus, stiprindamas santykius su pramone, verslu, viešuoju sektoriumi KTU kasmet juda į priekį. Kokios tendencijos laukia ateinančiais metais?

– Į ateitį žvelgiame labai optimistiškai. Jeigu nevykdytume ir netęstume pradėtų darbų pokyčių link, nekreiptume dėmesio į pasaulines tendencijas švietimo srityje, po keleto metų taptume „autsaideriais“. Tik einant pirmyn užsibrėžtų tikslų link galima tikėtis, kad ne tik išgyvensime, bet ir klestėsime.

Labai patogu nieko nedaryti, neklysti, nesikeisti, bet būtent toks elgesys užkertą kelią švietimo sistemos tobulėjimui. Mūsų pavyzdys parodė, kad pokyčių ne tik nereikia bijoti, bet svarbu stengtis juos inicijuoti vardan savo organizacijos ir šalies ateities.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.