Kodėl žaisti kompiuterinius žaidimus yra efektyviau nei krimsti sausą teoriją?

Kompiuteriniai žaidimai kai kuriems – laisvalaikio praleidimo būdas, o kitiems – net pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tačiau, ar žinojote, kad žaidžiant kompiuterinius žaidimus taip pat galima mokytis ir įgyti ne tik vadovėlinių žinių, bet ir praktinių, gyvenimiškų įgūdžių?

Apie tai, kaip kinta lietuvių požiūris į kompiuterinius žaidimus, kokie kompiuteriniai žaidimai yra tinkami vaikams bei kokių įgūdžių jie gali suteikti, pasakoja rugsėjo 8-9 d. vyksiančio didžiausio Baltijos regione moderniųjų technologijų ir verslumo renginio #SWITCH! pranešėjas – Artūras „Artojas“ Rumiancevas, „GameOn“ renginio komandos narys ir kompiuterinių žaidimų fanas.

Nuomonė apie kompiuterinius žaidimus – keičiasi?

Anot A. Rumiancevo, suvokimas apie kompiuterinių žaidimų svarbą asmenybės ugdyme Lietuvoje po truputį keičiasi į teigiamą pusę.

„Vakaruose jau seniai nebekyla diskusijos apie kompiuterinių žaidimų poveikį žmonėms, nes žaidimų kenksmingumas yra daugybę kartų moksliškai paneigtas. Žaidžia ne tik vaikai, bet ir suaugę – vidutinis žaidėjų amžius JAV yra 32 m., – pastebėjo A. Rumiancevas. – O štai neigiami nusistatymai kompiuterinių žaidimų atžvilgiu būdingi rytų blokui, į kurį įeina Lietuva, Lenkija, Balkanų šalys. Sovietmečiu neturėjome nei kompiuterių, nei žaidimų, tad daugiausiai tamsių mitų apie žaidimus atkeliauja būtent iš to laikotarpio, kai pirmąsyk susidūrę su žaidimais pernelyg į juos įsitraukėme – dažnai tai pamirštame ir nė nepaisome, kad šiandien žaidimų kultūra visiškai kitokia. Lietuvoje yra kelios skirtingos kartos, ir kiekviena jų savaip traktuoja informacines technologijas. Nuomonę pakeisti sunku, nes kiekvienas remiasi savais potyriais.“

Kompiuterinių žaidimų fanas pastebi, kad, nors Lietuvoje kol kas dar tik diskutuojama, ar iš kompiuterinių žaidimų gali būti kokios naudos, tačiau jau jaučiamas lūžis. Vis daugiau žmonių naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, o suaugę nebebijo prisipažinti, kad ir patys žaidžia kompiuterinius žaidimus, ne tik jų atžalos.

Artina ryšį tarp vaikų ir suaugusių

Nors įprasta manyti, kad kompiuteriniai žaidimai neugdo žmoguje jokių socialinių įgūdžių, A. Rumiancevas tikina, kad žaidimai – terpė, vienijanti skirtingo amžiaus žmones.

„Kompiuteriniai žaidimai gali padėti užmegzti geresnius santykius su šeimos nariais, ypač su vaiku. Jeigu vaikas kompiuterinius žaidimus žais komandoje su kitais šeimos nariais, tikėtina, kad jis bus labiau linkęs dalintis patyrimais, jausis drąsesnis, todėl kompiuteriniai žaidimai tampa dar viena tema tarpusavio pašnekesiams“, – sakė A. Rumiancevas.

Kompiuteriniai žaidimai ugdo socialinius įgūdžius?

Kompiuteriniai žaidimai moko ne tik vadovėlinių tiesų – jie taip pat skatina pasisemti gyvenimiškos patirties.

„Vaikus įprasta mokyti įvairių žaidimų pagalba – lėktuvėliai, eilėrasčiai, garsų ar judesių pamėgdžiojimai. O kompiuteriniai žaidimai – dar viena mokymosi forma, tik perkelta į virtualųjį pasaulį“, – teigė pašnekovas.

„Kompiuterinių žaidimų srityje kasmet atliekama daugybė tyrimų. Naujausi duomenys, spausdinami paskutiniame „Scientific American“ numeryje, rodo, kad kompiuteriniai žaidimai gerina vaikų bendruosius kognityvinius gebėjimus: žodžių, teksto įsiminimą, vaizdų atpažinimą, loginį mąstymą, informacijos supratimą, greičiau priimamos naujos idėjos. Jie lavina netgi daugiau nei specialiai sukurti mąstymą lavinantys žaidimai“, – sakė Valentina Dagienė, profesorė, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto dėstytoja.

A. Rumiancevas atkreipia dėmesį – stereotipus, kad kompiuteriniai žaidimai – tik pasyvus sėdėjimas prie monitoriaus, taip pat būtina laužyti. „Gimnastikos ar jogos kompiuteriniai žaidimai skatina vaiko fizinį aktyvumą, o jei grojimas virtualia gitara lavina muzikinius gebėjimus, – sakė jis. – Komandiniai kompiuteriniai žaidimai puikiai moko, kaip elgtis komandoje, kaip siekti pergalės ne individualiai, bet su kitais komandos nariais, moko bendravimo ir kantrybės. Žaidimai taip pat gali įkvėpti mokytis – pasirinkus istorinį žaidimą, kurio veiksmas vyksta Senovės Romoje, vaikas įgaus tikrų istorinių žinių.“

Tėvų pareiga – moderuoti turinį

Anot A. Rumiancevo, noras atsirinkti vaikui ir jo amžiui tinkamus kompiuterinius žaidimus pareikalaus šiek tiek laisvo laiko.

„Kiekvienas gali rasti sau ar šeimai tinkantį žaidimą – pagal amžių, tematiką, šeimos viziją. Pirmasis orientyras renkantis žaidimus yra amžiaus nuoroda – septynmečiui tikrai nebus tinkamas žaidimas, ant kurio nurodytas PEGI 18 reitingas, nes toks reitingas suteikiamas tik žaidimams su grafinėmis, smurtinėmis scenomis, ar necenzūrine kalba. Tačiau tai nereiškia, kad septynmetis negali žaisti PEGI 12 žaidimo. PEGI reitingai yra rekomendacinio pobūdžio, o kiekvienas jų yra iliustruojamas pagalbiniais ženklais, tad tėvai iš pirmo žvilgsnio gali nuspręsti, ar turinys tinkamas jų atžalai. Jokiu būdu negalime sumenkinti tėvų rolės ar atsakomybės sprendžiant, kokioje aplinkoje jų atžala leidžia savo laisvalaikį,“ – apie žaidimų reitingavimą pasakojo A. Rumiancevas.

Tačiau pašnekovas tikina – amžiaus nuorodos nereikėtų pervertinti. „Jeigu vaiko amžius atitinka nurodytą kompiuterinio žaidimo ženklelyje, tačiau rodomos scenos nejaukios net ir suaugusiam žmogui – vaikui tikrai reikės palūkėti ir subręsti“.

O toliau, anot A. Rumiancevo, reikėtų skirti bent pusė valandos stebėjimui, kaip vaikas žaidžia pasirinktą žaidimą – taip bus galima įvertinti, kiek turinys yra tinkamas vaikui, šeimos auklėjimui. O kai bus nuspręsta – tegul vaikas žaidžia be tėvų priežiūros.

Apie kompiuterinių žaidimų svarbą asmenybės ugdyme daugiau sužinosite jau rugsėjo 8–9 d. Vilniuje, „Litexpo“, vyksiančiame antrajame didžiausiame Baltijos regione modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!.

• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148