Nuotolinė pacientų stebėsena – žingsnis į skaitmenizuotą medicinos ateitį?

Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo išmaniųjų įrenginių bei informacinių technologijų. Mokslininkai nuolatos ieško būdų, kaip techniką išnaudoti teigiamiems gyvenimo pokyčiams. Kiekvienam žmogui ypatingai aktuali ir rūpima sritis – sveikata.

Užkirsti kelią širdies ir inkstų ligoms padeda tinkamas gyvenimo būdas. Deja, dažnai savo sveikata pradedama rūpintis tik tuomet, kai jau atsiranda ligos. Dabartiniai medikai pasitelkia įvairias priemones, kad į gydymo procesą įtrauktų ir patį pacientą, kuris jaustų atsakomybę už savo sveikatą ir jos gerinimą.

Bendradarbiavimo galimybes tarp medikų ir pacientų išplečia tarptautinis CARRE projektas, kuriame dalyvauja ir VUL Santariškių klinikų medikai bei pacientai. Projekto dalyviai kuria širdies ir inkstų ligomis sergantiems pacientams pritaikytą savistabos bei sprendimų palaikymo sistemą. CARRE – tai pagal FP7 programą ES finansuojamas mokslinis projektas.

„Pastebime, kad visuomenėje paplitęs metabolinis sindromas – tokių būklių kaip hipertenzija, sutrikusi glikemija nevalgius ar antro tipo cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija derinys. Tokios būklės dažnai pasitaiko kartu ir manoma, jog skatina viena kitos progresavimą. Be to, tai yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Pacientai, kuriems jau išsivystęs širdies nepakankamumas ar lėtinė inkstų liga, išlieka ypatingo dėmesio reikalaujanti grupė, nes vieno organo pažeidimas reiškia, jog nesiimant jokių priemonių, išsivystys kitų organų pažeidimai“, – apie pacientus, kuriems bus naudinga tokia savistabos sistema pasakoja VUL Santariškių klinikų Angiologijos ir kardiologijos centro vadovas prof. Audrius Aidietis.

Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Jonas Kizlaitis pabrėžia, jog VUL Santariškių klinikose dėmesys informacinių technologijų ir sveikatos priežiūros sąsajai skiriamas jau gerą dešimtmetį.

„Esame viena iš tų sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, kurioje informacinės technologijos yra neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų dalis. Aktyviai dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose tiek Europos, tiek pasaulio projektuose, kad palengvintume mūsų medikų darbą bei užtikrintume kuo pažangesnes paslaugas mūsų pacientams. Esu tikras, jog telemedicinos priemonės ateityje bus panaudotos tam, kad žmogus galėtų pats stebėti savo sveikatą ir būti už ją atsakingas. Tai rodo ir tokie projektai kaip CARRE. Labai džiaugiuosi, jog šią pažangą supranta bei palaiko Lietuvos verslas. Prie projekto prisijungė „Teo“ ir „Omnitel“, kurie ne pasyviai laukė rezultatų, o pasiūlė technologinį sprendimą, kuris leido sveikatos būklės stebėjimo įrenginius – svarstykles, kraujo spaudimo bei gliukozės matuoklius, ir planšetinį kompiuterį – sujungti į sistemą ir automatiškai perduoti duomenis analizei“, – technologinius projekto akcentus dėsto R.J. Kizlaitis.

„Naujausias „Telia Company“ ir konsultacijų įmonės „Deloitte“ tyrimas rodo, jog informacinių sistemų ir mobiliojo ryšio panaudojimas sveikatos apsaugos sistemoje Lietuvoje per artimiausius penkerius gali padėti išgelbėti 1900 gyvybių ir sutaupyti apie 200 milijonų eurų. Todėl labai svarbu, kad pacientų būklę stebinčią šiuolaikinę įrangą ir medikus jungtų ne tik kokybiškas ir stabilus ryšys, bet ir galimybės realiu laiku apdoroti bei analizuoti surinktus duomenis. Tai yra ne tik mūsų socialinės atsakomybės, bet ir verslo strategijos dalis“, – sako „Teo“ ir „Omnitel“ produktų ir paslaugų padalinio vadovas Edvardas Linkevičius.

„Šiuo metu Santariškių klinikose vykdomas bandomasis tyrimas, kuriame dalyvauja 3 grupės pacientų – tie, kuriems diagnozuotas metabolinis sindromas, pacientai su lėtiniu širdies nepakankamu ir tie, kuriems nustatyta lėtinė inkstų liga. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, yra konsultuojami gydytojų specialistų, o daliai jų išduodama speciali įranga, kuria šie naudojasi namuose ir stebi savo sveikatos rodiklius. Jie pagal gydytojų rekomendacijas reguliariai atlieka kraujospūdžio, svorio, fizinio aktyvumo ir gliukozės kiekio kraujyje matavimus (jei serga cukriniu diabetu). Visi šie duomenys patenka į CARRE platformą. Pacientas gali matyti visos savaitės bei viso mėnesio matavimų kreives (kraujospūdžio, svorio, fizinio aktyvumo, gliukozės kiekio kraujyje), maksimalias bei minimalias matavimų vertes, matavimų pasikeitimus. Duomenys CARRE platformoje yra analizuojami ir pacientas gauna informaciją, komentarus bei patarimus apie savo sveikatos parametrus elektroniniu paštu. Pranešimai apie matavimus padės pasiekti geresnės ligos ar esančių būklių kontrolės. Be viso to, pacientui pateikiama individuali jo sveikatos vizuali analizė – įspėjama apie ateityje gresiančius susirgimus, susijusius su dabartine būkle“, – projekto privalumus vardija VUL Santariškių klinikų CARRE projekto vadovas. gyd. Domantas Stundys.

CARRE projekto mokslinių tyrimų duomenimis, maždaug 9-16 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų serga arba rizikuoja susirgti chroniškomis širdies ir inkstų ligomis. Tuo tarpu šiomis ligomis sergančių pacientų gydymui skiriamos lėšos vidutiniškai sudaro 1-2 proc. viso sveikatos apsaugai skiriamo biudžeto.

Įdomybės:

30 proc. visų mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Iš visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų – daugiau nei 75 proc. žmonių miršta mažų ir vidutinių pajamų šalyse.

Apie 25 proc. visų suaugusiųjų serga metaboliniu sindromu. Tai padidina jų mirties riziką 2 kartus. Jie 3 kartus dažniau gali susirgti infarktu ar insultu ir 5 kartus dažniau – cukriniu diabetu.

Širdies nepakankamumu serga daugiau nei 10 proc. žmonių, vyresnių nei 70 metų. Pusė šių ligonių miršta per pirmus 5 metus. Vyresnių nei 55 m. žmonių rizika susirgti širdies nepakankamumu išauga iki 28-33 proc. priklausomai nuo lyties.

Apie 10 proc. žmonių serga lėtine inkstų liga. 1 iš 5 vyrų ir 1 iš 4 moterų 65 – 74 m. amžiaus bei pusė visų vyresnių nei 75 m. amžiaus serga lėtine inkstų liga. Lėtinė inkstų liga didina infarkto ir insulto riziką.

Apie 45 – 63 proc. pacientu, sergančių širdies nepakankamumu, serga ir lėtine inkstų liga.

Parengta pagal WHO, ESC 2016m. gaires, IDF, National kidney association.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148