Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata

Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją – lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių finansinei apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų, sunkių sužalojimų ar ligų.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ekspertė atskleidžia, kad tai yra kone įprasta praktika – gyventojai prioritetą teikia savo turtui.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad pernai KASKO automobilio draudimas sudarė beveik ketvirtį visos draudimo rinkos – 25,8 proc. Toks rezultatas gerokai viršija pinigų sumas, kurias gyventojai skiria savo finansiniam saugumui po nelaimingų atsitikimų. Pastaroji dalis rinkoje sudaro vos 7,7 proc.

Vis dėlto privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas išliko didžiausia draudimo rūšimi, sudarydamas 33,2 proc. rinkos. Tai reiškia, kad kas trečias draudimo euras buvo skirtas užtikrinti, jog eismo įvykio metu būtų padengti tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai.

Situacija keičiasi

Duomenys rodo, kad tendencijos Lietuvoje po truputį ima keistis. Nors gyventojai vis dar teikia didesnį prioritetą automobilių KASKO draudimui, tačiau asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tapo dažnesniu ir gerai apgalvotu pasirinkimu.

Draudimo bendrovės BTA Draudimo rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė teigia pastebinti besikeičiančias tendencijas. Vis dėlto, anot jos, lietuviai ir toliau yra linkę užsitikrinti transporto priemonės saugumą dažniau nei savęs pačių.

„2024 m. nuo nelaimingų atsitikimų mes apdraudėme apie 60 tūkst. klientų, o KASKO draudimu buvo apdrausta apie 35 tūkst. automobilių. Nors iš pirmo žvilgsnio laimi žmogaus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, Lietuvoje turime apie 2,9 mln. gyventojų ir apie 800 tūkst. fiziniams asmenims priklausančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemaža dalis jau gana seni.

Vertinant proporciją išlieka akivaizdu, kad renkantis tarp automobilio ir asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų Lietuvoje vis dar laimi automobilis“, – pabrėžia BTA draudimo ekspertė.

Nevertina kol kažkas nenutinka

Ekspertės teigimu, gyventojai yra linkę labiau vertinti turtą, už kurį jau yra patyrę nuostolį, t.y. nusipirkus automobilį atsiranda suvokimas, kad atsitikus eismo įvykiui antram tokiam pačiam lėšų nebus.

Anot A. Variakojienės, nemaža dalis klientų vis dar painioja draudimą nuo nelaimingų atsitikimų su sveikatos ar gyvybės draudimo produktais. Tai kartais lemia gyventojų nepasitikėjimą produktu – apsidraudęs gyvybės draudimu žmogus nusivilia negavęs žalos atlyginimo už prakirstą antakį ar lūžusią koją. Taip, pasak jos, tik sustiprinamas mitas, kad iš draudimo naudos yra mažai.

A. Variakojienė priduria, kad ne visada gyventojai įvertina nelaimės ar traumos sukeltus finansinius nuostolius.

„Žmogui daug paprasčiau suprasti galimą nuostolį sudaužius automobilį, negu įvertinti galimą pajamų praradimą traumos, sunkaus sužalojimo ar ligos atveju“, – tikina ji.

• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
• 5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos.
• Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
• Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
• Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
• Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
• RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
• Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
• Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
• Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
• Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
• 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
• KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
• 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
• Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9