Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?

Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Įvedamas griežtas reklamos draudimas. Kodėl tai padaryta? Lošimų populiarumas ypatingai išaugo tarp jaunų žmonių ir sukėlė nemažai ypatingai stiprių priklausomybių bei skaudžių pasekmių. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkės Karolinos Briliūtės, šie pokyčiai – ne tik teisinė naujovė, bet ir svarbus signalas visai visuomenei.

Pagal statistiką Lietuvoje sparčiai auga azartinių lošimų dalyvių skaičius, ypač tarp 18–24 metų amžiaus asmenų. Priklausomybė nuo lošimų dažnai atsiranda per nuolatinį susidūrimą su reklama, kuri formuoja klaidingą įspūdį apie lengvą laimėjimą ir praturtėjimą, arba tiesiog nekaltą laiko praleidimą.

„Įstatymo pakeitimai ne tik užkerta kelią manipuliatyviai reklamai, bet ir siunčia aiškią žinutę visuomenei: lošimai yra rizikinga veikla, kuri turi būti griežtai kontroliuojama. Griežtesnis reguliavimas Lietuvoje taip pat atitinka Europos Sąjungos valstybių tendencijas: vis daugiau šalių įveda apribojimus ar draudimus lošimų reklamai, ypač siekdamos apsaugoti nepilnamečius ir kitus pažeidžiamus vartotojus“, - pabrėžia teisininkė.

Dabartinis reglamentavimas

Šiuo metu azartinių lošimų reklama reglamentuojama pagal Azartinių lošimų įstatymą, kuriame azartinių lošimų reklama draudžiama išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Reklama negali būti nukreipta į nepilnamečius ar pažeidžiamas asmenų grupes.

„Tačiau praktikoje lošimų organizatoriai randa būdų šiuos draudimus apeiti, panaudodami kitokias reklamos formas, pavyzdžiui, per nuomonės formuotojus, socialinius tinklus, rėmimo sutartis ar reklaminius žaidimus, kuriuose dalyvavimas netiesiogiai skatino lošimą“, - pastebi Karolina Briliūtė.

2025 m. liepos 1 d. – naujos taisyklės

AVOCAD teisininkė atkreipia dėmesį, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalios naujos, gerokai griežtesnės lošimų reklamos taisyklės. Bus ribojama ne tik reklamos pateikimo vieta, bet ir jos turinys, trukmė bei forma. „Tai – tik pirmasis žingsnis: pereinamuoju laikotarpiu paliekama laiko prisitaikyti, tačiau nuo 2028 m. sausio 1 d. laukia dar griežtesni apribojimai. Numatytos tik kelios išimtys – pavyzdžiui, reklama galės pasirodyti tik lošimų organizatorių svetainėse ar pačiose lošimų vietose, ir tik laikantis griežtų reikalavimų. Taip pat bus visiškai uždraustas bet kokių viešų renginių, veiklų ar net juridinių ir fizinių asmenų rėmimas lošimų bendrovių vardu. Pokyčiai reikšmingi – verta pasiruošti iš anksto“, - įspėja K. Briliūtė.

Kiek kainuos taisyklių nepaisymas?

Šiuo metu už neteisėtą azartinių lošimų reklamą gali būti skiriama bauda nuo 0,1 iki 1 proc. įmonės praėjusių metų pajamų (skaičiuojama nuo statymų sumos atėmus išmokėtus laimėjimusi). Tačiau suma negali būti mažesnė nei 6 000 Eur ir didesnė nei 25 000 Eur. Jei pažeidimas kartojasi per metus – bauda padvigubėja: nuo 12 000 Eur iki 50 000 Eur.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalios dar griežtesnės sankcijos – baudos didės iki 3–5 proc. metinių pajamų. Tad rizika reklamuoti lošimus ne pagal taisykles taps dar brangesnė.

Lietuva Europos Sąjungos kontekste

Europos Sąjungoje nėra vieningo teisės akto, kuris reguliuotų azartinių lošimų reklamą, todėl kiekviena šalis taiko savus ribojimus, remdamasi ES nuostatomis dėl visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos.

Štai keli pavyzdžiai:

- Italija nuo 2019 m. pagal „Dignity Decree“ visiškai uždraudė bet kokią lošimų reklamą;
- Ispanijoje reklama galima tik naktį – nuo 1 iki 5 val. ryto;
- Belgijoje nuo 2023 m. beveik visiškai uždrausta lošimų reklama, o nuo 2025 m. jos neliks ir stadionuose bei sporto renginiuose.

Nauji Lietuvos įstatymo pakeitimai perkelia šalį į griežčiausiai lošimų reklamą ribojančių ES valstybių gretas. „Tai ne tik siekis lygiuotis į pažangiausius pavyzdžius, bet ir stiprus žingsnis socialinės atsakomybės link. Lietuva išsiskiria ne tik ribojimų apimtimi, bet ir numatytomis griežtomis atsakomybės priemonėmis“, - sako teisininkė.

Kaip pasiruošti verslui?

Lošimų organizatoriams ir su šia veikla susijusiems verslams AVOCAD teisininkė Karolina Briliūtė pataria imtis aktyvių veiksmų, kad laiku prisitaikytų prie naujo teisinio reguliavimo:

- Peržiūrėti visas sutartis su reklamos agentūromis, nuomonės formuotojais, rėmimo partneriais ir kitais turinio kūrėjais. Įsitikinti, kad jose nėra sąlygų, kurios po 2025 m. liepos 1 d. būtų laikomos neteisėtomis.
- Nutraukti arba modifikuoti kampanijas, kurios galėtų būti laikomos lošimų reklama, net jei jos pateikiamos kaip „informacinio pobūdžio“.
- Pasitarti su teisininkais dėl rizikos vertinimo ir atitikties, ypač jei naudojami netiesioginiai reklamos kanalai (prekių ženklai, partnerystės ir pan.).
- Komunikuoti aiškiai su darbuotojais ir partneriais apie naują teisinį reguliavimą bei galimas pasekmes už jo nesilaikymą.
- Investuoti į atsakingo lošimo priemones, kurios galėtų būti pristatomos ne kaip reklama, o kaip švietėjiškas turinys apie priklausomybės prevenciją, jei tai neprieštarauja naujam reglamentavimui.

Pasak Karolinos Briliūtės, šie veiksmai ne tik padės išvengti teisinių pasekmių, bet ir sustiprins įmonės reputaciją kaip socialiai atsakingo rinkos dalyvio.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios pereinamasis laikotarpis, truksiantis iki 2028 m. sausio 1 d. nuo kurio bus pradedami taikyti dar griežtesni ribojimai. Tai ženklus žingsnis siekiant stiprinti visuomenės sveikatos apsaugą ir mažinti priklausomybės nuo lošimų riziką. Nors verslui šie pokyčiai gali reikšti papildomų iššūkių, jie yra būtini siekiant ilgalaikės visuomenės gerovės. Visuomenė, ypač jaunoji karta, turėtų būti apsaugota nuo rizikingo vartojimo įpročių formavimo, o lošimai neturėtų būti pristatomi kaip pramoga be pasekmių.

• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
• 5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos.
• Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
• Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9