Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?

8 iš 10 žmonių šiandien gyvena miestuose. Skaitmeniniame ir urbanizuotame pasaulyje žmogaus ryšys su gamta sparčiai silpsta. 1800–2020 m. jis sumažėjo net 60 proc., rodo naujausias Derbio universiteto (JK) tyrimas.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Jei niekas nesikeis, ši tendencija tik stiprės, tačiau jei veiksmų imsimės šiandien, iki 2050 m. galime viską pakeisti.

„Patalpų karta“: 4 minutės gamtoje per dieną

Per du šimtmečius urbanizacija pasaulyje išaugo iki maždaug 83 proc. – daugiau nei aštuoni iš dešimties žmonių šiandien gyvena miestuose. Kartu reikšmingai sumažėjo natūralių gamtinių teritorijų, o tai tiesiogiai mažina kasdienį kontaktą su gyva aplinka.

Be to, 2025 m. Derbio universiteto atlikto tyrimo duomenimis, šiuolaikinis žmogus net 92 proc. savo gyvenimo praleidžia patalpose ar transporto priemonėse. Tik 7 proc. laiko – lauke, o vos pusė šios dalies tenka tikrai gamtinei aplinkai: miškams, parkams, vandens telkiniams. Vidutiniškai žaliosiose erdvėse praleidžiame vos 4 minutes ir 36 sekundes per dieną. Likęs „buvimas lauke“ – asfaltas, gatvės, kiemai.

Kaip primena Lauko biuro kultūros iniciatorė ir Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje Sandra Galdikaitė, gamta nėra tik žmogaus kasdienybės fonas. Joje vyksta procesai, nuo kurių priklauso mūsų kūnas ir psichika.

„Mes patys irgi esame gamta, jei kaip gamtą įvardijame viską, kas yra gyva, organiška. Pavyzdžiui, leisdami laiką gamtoje, įkvėpdami ne tik gryną orą, bet ir augalų išskiriamas fitoncidų molekules, stipriname savo imunitetą, o gamtos raštai ir garsai sureguliuoja mūsų emocijas“, – sako ji.

Vis dėlto, realybėje vis dažniau renkamės ne lauką, o biurą, prekybos centrą ar automobilį. Daugelio biurų ir namų patalpose dažnai yra daugybė cheminių medžiagų – jas skleidžia baldai, elektronika, tekstilė, plastikas, šildymo ir vėdinimo sistemos. Jas dar labiau suintensyvina ir šildymo bei vėdinimo sistemos, informuoja KTU Aplinkos inžinerijos institutas. Tai siejama su galvos skausmais, nuovargiu, miego sutrikimais, alergijomis ir emociniu diskomfortu. Be to, žmogus vis mažiau juda: beveik pusė Europos Sąjungos (ES) gyventojų (45 proc.) niekada nesportuoja, o dalis (11 proc.) kasdien sėdi ilgiau nei 8,5 valandos.

Silpnas tėvų ryšys su gamta perduodamas vaikams

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad vaikų ryšį su gamta labiausiai lemia tėvų pavyzdys. Tėvų ryšys su gamta yra apie 80 proc. svarbesnis nei vien aplinkos veiksniai. Jei suaugusieji patys nelaiko gamtos savo gyvenimo dalimi, šį požiūrį jie perduoda savo vaikams. Anot S. Galdikaitės, silpnas tėvų ryšys su gamta sukuria ilgalaikę kultūrinę inerciją – net jei miestuose atsiranda daugiau parkų ar žaliųjų erdvių, žmonės tiesiog nepastebi šių galimybių ir jomis nesinaudoja.

„Tam, kad iki 2050 m. žmogaus ryšys su gamta pasikeistų, reikia didinti gamtos prieinamumą ir stiprinti vaikų ryšį su gamta. Prieinamumas šiuo atveju reiškia ne tik žaliųjų plotų įrengimą, bet ir sąmoningą laiką juose. Tai yra, dėmesį nukreipus ne į telefoną ar kitus sensorinius dirgiklius, bet į savo kūną ir mintis“, – sako ji.

Tai reiškia, kad sprendimų turi ieškoti ne tik aplinkosaugos institucijos, bet ir švietimo sistema, savivaldybės, sveikatos sektorius, darbdaviai: nuo žaliųjų kiemų ir parkų planavimo iki „žaliųjų pertraukų“ politikos mokyklose, gamtos integravimo į ugdymo programas, darbų organizavimo taip, kad bent valandą per dieną žmonės praleistų lauke.

Laikas gamtoje – nauda ne tik savijautai, bet ir ekonomikai

Apie laiką gamtoje dažnai kalbame kaip apie „malonų laisvalaikį“, tačiau jis turi ir labai apčiuopiamą finansinę naudą – tiek žmonėms, tiek darbdaviams, tiek valstybei. Žaliųjų finansų instituto ekspertė ir Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje Nora Laurinaitytė teigia, kad pasauliniai tyrimai parodo: investicijos į gamtos prieinamumą atsiperka sumažėjusiomis sveikatos išlaidomis ir didesniu produktyvumu.

„Finansinė laiko gamtoje nauda matuojama įvairiai – pradedant sutaupytomis išlaidomis sveikatos apsaugai, nes dažniau laiką leidžiantys gamtoje žmonės statistiškai yra fiziškai aktyvesni ir rečiau serga, baigiant produktyvumo pokyčiais, nes laikas gamtoje stimuliuoja smegenis ir didina kūrybingumą“, – sako N. Laurinaitytė.

2020 m. Jungtinėje Karalystėje apskaičiuota, kad kiekvienas reguliariai gamtoje sportuojantis žmogus per metus JK sveikatos sistemai sutaupo 10,4 tūkst. svarų. Be to, net 310 svarų sutaupo ir vaistams, terapijai bei panašioms išlaidoms.

Įmonių lygmeniu laikas gamtoje taip pat atsiperka: vertinama, kad biuro pastatas, iš kurio atsiveria vaizdas į gamtą, įmonei gali sutaupyti daugiau nei 2 tūkst. eurų per metus vienam darbuotojui dėl didesnio produktyvumo, mažesnio „ligadienių“ skaičiaus, didesnio pasitenkinimo darboviete bei mažesnės darbuotojų kaitos.

Ką galime padaryti jau šiandien?

Nors tyrimo modeliai kalba apie dešimtmečius ir kartas, dalis pokyčių prasideda nuo labai paprastų kasdienių sprendimų. Anot S. Galdikaitės, paprasčiausias būdas prisidėti prie teigiamo pokyčio – jau šiandien bent 1 val. dėmesingai praleisti lauke, kuo mažiau taršioje gamtos vietoje.

„Tamsiuoju metų laiku išeiname su tamsa rytais ir grįžtame su tamsa vakarais, o mums gyvybiškai svarbi dienos šviesa. Todėl pasitelkime savo kūrybiškumą ir sugalvokime, kaip praleisti laiko lauke. Jei dirbate ofise – po pietų išeikite pasivaikščioti, apsukite ratą parke. Vietoje pokalbio apie projektą su kolega kabinete pasikvieskite jį į lauką, vietoje automobilio – rinkitės eiti pėsčiomis“, – siūlo pašnekovė.

Tie, kuriems trūksta motyvacijos, gali prisijungti prie grupinių užsiėmimų gamtoje – miško maudynių, lėtų žygių, sąmoningo buvimo praktikos. Bendruomenės, verslai ir savivaldybių atstovai gali inicijuoti žaliųjų plotų kūrimą bei inicijuoti darbo kultūros pokyčius, pavyzdžiui, nustatyti, kad bent dalis darbo dienos būtų praleidžiama lauke.

Nuo to, kiek gamtos yra mūsų kasdienybėje, priklauso ne tik mūsų fizinė, emocinė savijauta, bet ir ekonomika, socialiniai ryšiai bei tai, kokį pasaulį paliksime ateities kartoms. Jei sieksime, kad gamta taptų mums artima, 2050-uosius galime pasitikti ne su nusilpusiu, o atgimusiu ir klestinčiu ryšiu su ja.

Europos Komisijos inicijuotas Klimato paktas yra Europos žaliojo susitarimo dalis. Tai judėjimas, vienijamas bendros misijos kurti tvaresnę Europą ir padėti Europos Sąjungai iki 2050 m. tapti neutralia klimato atžvilgiu.

• Sprendimai dėl elektrinių su maža leistina generuoti galia pasiteisino.
• Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
• Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį: augantys krūmai.
• Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
• Kėniai: 5 dalykai, kad namuose jų spygliai nenubyrėtų iki Kalėdų.
• Bulvės – stalo puošmena: išbandykite Graikijos citrininių bulvių receptą.
• Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
• Paruošta LRT tarybos depolitizavimo pataisa.
• Patalinės blakės – keliautojų košmaras: kaip apsisaugoti ir ką daryti jas radus?
• „Juodojo penktadienio“ pirkiniai: ar galiu grąžinti?
• 5 pigūs receptai su žuvimi, kuriuos nuolat kartosite dar iki Kūčių.
• Automobilis apgadintas, tačiau kaltininko – nė kvapo? Štai, ką turite daryti.
• Ar algoritmų rekomendacijos užkerta kelią muzikos įvairovei?
• Socialdemokratai tolsta nuo teisinės valstybės principų.
• Įvardijo 3 faktorius, kurie darys įtaką elektros kainoms gruodį.
• Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
• ŠALIN RANKAS! Gruodžio 9 d. protestas prieš LRT užvaldymą ir protesto savaitė.
• Juodasis penktadienis be juodų emocijų: kaip išvengti sukčių.
• Išskirtinis receptas: šventiškos salotos su antiena ir žiemos vaisiais.
• Kur skristi slidinėti ir ką pasiimti? Pravers patarimai ir krypčių žemėlapis.
• Patvirtinti 2026 m. pirmojo pusmečio visuomeninio elektros tiekimo tarifai.
• Patvirtinti galutiniai 2026 m. pirmojo pusmečio gamtinių dujų tiekimo tarifai.
• VERT patvirtino elektrą gaminančių vartotojų naudojimosi tinklais kainas.
• Nuo buto Lietuvoje iki būsto Alikantės regione: finansiniai scenarijai pensijai.
• Parlamentaras siūlo išlaikyti aukštesnį standartą LRT nepriklausomumui.
• Valdantiesiems nesiseka: tai prisimeluoja, tai kultūrininkų apgauti nepavyksta.
• „Cloudflare“ sutrikimas atskleidė interneto svetainių atsparumo ribas.
• Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
• Lietuva imsis priemonių dėl EK nustatytų pažeidimų mažinant oro taršą.
• Pramogos keliasi į namus: kaip technologijos pakeitė žmonių laisvalaikį.
• Egzotiškas vaisius, kuris tinka ne tik desertams: su kuo derinti ličius?
• Jūrinio vėjo parko fiasko: 4 mln. eurų už laivų „pasiplaukiojimą“.
• Naujos kartos „Gemini 3“ – didžiausias „Google“ dirbtinio intelekto šuolis.
• Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
• Fiskalinė institucija: valstybės skola artėja prie pusės BVP.
• Vyrų bėda: vengia tikrintis sveikatą ir į gydytojus kreipiasi per retai.
• Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
• „Cloudflare“ sutrikimas neleidžia pasiekti tinklapių internete.
• Tradicinė balta mišrainė kitaip: nebrangūs receptai, kurie nustebins skoniu.
• LRTK skyrė didžiulę baudą už ES sankcijų pažeidimą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63