- Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
- Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
- VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
- Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
- Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
- Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
- Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
- Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
- Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.
- Anykščiai – lėtos gyvensenos miestas, atviras idėjoms.
- Televizija Lietuvoje: antžeminė, palydovinė ir naujausios tendencijos.
- Kaip išsirinkti televizorių? Ekspertas įvardijo 5 pagrindinius žingsnius.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS girdės daugiau klausytojų.
- Radijo auditorijos tyrimas 2015 metais.
- Radijo auditorijos tyrimas 2015 m. ruduo.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- RRT įvertino mobiliojo ryšio paslaugų kokybę kaimiškose Lietuvos vietovėse.
- „Bitė“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Kaip išsirinkti monitorių kompiuteriui?
- Kaip išsirinkti stacionarų kompiuterį?
- Kibernetinės atakos prieš verslą: ar debesija gali tapti priešnuodžiu?
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Stipendiją „Mokslo moterims" pirmą kartą gavo ir Lietuvos mokslininkė.
- VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį.
- Ateities technologijos – medžiagų ir nanotechnologijų specialistų rankose?
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Ekranas kur panorėjus: „Samsung“ pristatė įrenginį, kuris nustebins galimybėmis.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Gedimai ir kitos problemos: kaip tinkamai pasirūpinti savo buitine technika.
- Planuojate įsigyti naują miegamojo lovą? Štai, klausimai sau apie jau turimą.
- 8 absurdiški mitai apie skalbinių džiovykles. Kokie jie?
- Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“.
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos.
- Senas žmogus viskuo tiki. Vidutinio amžiaus žmogus viskuo nepasitiki. Jaunas - viską žino.
- Jūs niekada nepasieksite savo tikslo, jei sustosite mesti akmenį į kiekvieną lojantį šunį.
- Apskritai daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie daug žino, kalba mažai.
- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- How much does a TV antenna cost?
- Public and private sectors agreed on actions regarding 5G connection.
- M. Skuodis: The impact of the economic sanctions on Belarus imposed by the EU.
- Aiming at equal EU countries operators’ conditions in third countries.
- Bitė to acquire Telecentras' IPTV business in Lithuania.
Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
2025-10-17 18:23:12Nors vis dar tenka išgirsti, kad gamindami elektrą iš iškastinio kuro už ją mokėtume mažiau, realybė rodo visiškai priešingą situaciją.
Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click
Žaliosios energetikos kryptį pasirinkusioje ir investicijas šioje srityje pastaraisiais metais nuosekliai didinusioje Lietuvoje elektra šiandien kainuoja mažiau nei anglimis ir dujomis daugiausia tebesiremiančioje kaimyninėje Lenkijoje. Ekspertai taip pat pažymi, kad Lietuvos strategija plėtoti saulės ir vėjo energetika kartu stiprina ir energetinę nepriklausomybę bei artina šalį prie žaliojo kurso tikslų.
Praėjusiais metais, palyginti su 2023-iaisiais, elektros gamyba iš atsinaujinančiu šaltinių išaugo daugiau kaip trečdaliu, o iš viso mūsų šalis iš šių šaltinių pasigamino apie 70 proc. visos elektros energijos. Kaimyninėje Lenkijoje šie skaičiai buvo gerokai kuklesni – šioje valstybėje generacija iš atsinaujinančių šaltinių sudarė vos apie 30 proc. visos pagamintos elektros energijos.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ vadovas Valdemar Fiodorovič sako, kad šie skaičiai ne tik atskleidžia skirtingas abiejų valstybių energetikos strategijas, bet ir yra pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai už elektros energiją moka gerokai mažiau nei lenkai, kurių šalies elektros gamybos struktūroje iki šiol dominuoja anglys ir dujos.
Kai kuriais mėnesiais kainos skiriasi dvigubai
„Nord Pool“ elektros biržos duomenimis, nuo praėjusių metų pradžios buvo vos du mėnesiai, kai elektra Lenkijoje buvo pigesnė nei Lietuvoje. Visą kitą laiką už elektrą mažiau mokėjo lietuviai, ir skirtumas nebuvo simbolinis. Pavyzdžiui, praėjusį rugsėjį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 84 Eur/MWh, kai Lenkijoje – 107,5 Eur/MWh. Dar didesnis skirtumas fiksuotas šių metų liepą, kuomet Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina siekė vos 46,3 Eur/MWh, o Lenkijoje – 102,4 Eur/MWh arba beveik 6 ct/kWh brangiau.
„Lenkija pati kasą anglis, todėl ilgą laiką šioje šalyje tai atrodė kaip pigus ir patikimas energijos šaltinis. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė – iškastinio kuro kainos tapo nepastovios, o taršos mokesčiai auga – tai reiškia, kad kiekviena tokiu būdu pagaminta elektros kilovatvalandė papildomai brangsta. Baltijos šalys eina kitu keliu. Mes vis daugiau energijos gaminame iš saulės ir vėjo, todėl tampame atsparesni tiek žaliavų, tiek taršos mokesčių šuoliams. Tad tai ne tik ekologiškas, bet ir ekonomiškai naudingas pasirinkimas“, – akcentuoja V. Fiodorovič.
Europos Sąjungoje veikia apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri reiškia, kad kuo daugiau anglies dioksido išmeta elektrinė, tuo daugiau ji turi sumokėti už teisę tai daryti. Anglys yra vienas taršiausių energijos šaltinių, todėl jomis kūrenamų elektrinių gaminama elektra galutiniams vartotojams kainuoja žymiai brangiau. Tad Lietuvos strategija judėti atsinaujinančios energetikos kryptimi ne tik atitinka žaliuosius ES tikslus, bet ir mažina elektros kainas.
„Naujausiais Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje CO2 emisija vienam gyventojui yra maždaug trečdaliu mažesnė nei Lenkijoje. Mūsų kaimynai už tai susimoka, jau nekalbant apie aplinkosauginį aspektą“, – pažymi „Enefit“ vadovas.
Žalioji energija – daugiau stabilumo
V. Fiodorovič teigimu, nors kartais galvojama, kad atsinaujinantys šaltiniai negali užtikrinti tokio kainų stabilumo kaip iškastinis kuras, tačiau būtent atsinaujinančios energetikos plėtra Baltijos šalyse tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl mūsų regiono kainos ilgainiui tampa stabilesnės.
Nors trumpalaikius svyravimus vis dar lemia oro sąlygos ar elektros jungčių gedimai, ilgalaikė tendencija aiški – pasiekus tam tikrą investicijų lygį atsinaujinantys šaltiniai pasižymi didesniu stabilumu nei žaliavų rinkos.
„Nepalankus oras gali paveikti kainas kelioms dienoms, tačiau ilguoju laikotarpiu atsinaujinantys šaltiniai užtikrina mažesnes kaina vartotojams. Tad nors dar prieš keletą metų netrūko skeptiškų atsinaujinančios energetikos vertinimų, dabar matome, kad būtent šis kelias yra teisingas ir jau duoda apčiuopiamų rezultatų“, – sako V. Fiodorovič.
Jis pažymi, kad Lietuvos atveju investicijos į atsinaujinančių išteklių energetiką yra nacionalinio saugumo garantas, nes mūsų šaliai ir visam Baltijos regionui, neturinčiai didelių nuosavų iškastinio kuro resursų, tik žalioji energija gali užtikrinti energetinę nepriklausomybę.
„Žinoma, sėkminga žaliosios energetikos plėtra kelia ir naujų iššūkių, prie kurių reikės prisitaikyti. Vis daugiau atsinaujinančios energijos elektros sistemoje reiškia, kad infrastruktūra turi gebėti valdyti gamybos svyravimus. Šiandien vienas svarbiausių uždavinių – energijos kaupimo sistemų plėtra. Reikia investuoti į infrastruktūrą, kuri ne tik galėtų kaupti perteklinę energiją, bet ir būtų integruota su pažangiomis valdymo technologijomis, kurios leistų balansuoti sistemą ir efektyviai dalyvauti elektros rinkose“, – teigia V. Fiodorovič.
„Enefit“ vadovas taip pat akcentuoja, kad būtina toliau stiprinti elektros jungtis su Vakarų Europa, todėl elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ planai didinti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ pralaidumus taip pat sukurs geresnes sąlygas tolimesnei atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai.

Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė
Atnaujinate buitinę techniką ir norite, kad naujieji pirkiniai ne tik puikiai veiktų, bet ir padėtų sutaupyti? Vienas svarbiausių jūsų gidų – energijos vartojimo efektyvumo etiketė.VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas
VERT šiandien patvirtino keletą kitų metų elektros energijos kainos dedamųjų – 2026 m. elektros paslaugų kainų viršutines ribas. Jos turės tiesioginės įtakos galutinėms vartotojų kainoms, kurios turi būti nustatytos ir paskelbtos iki lapkričio pabaigos.Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems
Kasmet, kai pradedame diskusijas apie valstybės biudžetą, kyla tas pats jausmas – kalbame ne nuo to galo. Daug ginčų dėl to, kaip išleisti, bet mažai – ką pasieksime. Idėjų, kur skirti lėšas, netrūksta.Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą
Plačiai paplitusi nuomonė teigia, kad per dieną būtina nueiti 10 tūkstančių žingsnių. Tačiau sveikatai naudingas net ir mažesnis žingsnių skaičius. Nustatyta, kad 6 – 9 tūkst. žingsnių per dieną perpus sumažina pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas
Rugsėjo pabaigoje atvėsus orams, netrukus savivaldybės pradėjo skelbti šildymo sezono pradžią. Tai signalas ir individualių namų savininkams – metas įvertinti, ar šildymo sistema pasiruošusi artėjančiam sezonui.Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
Spalio 14-ąją minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena, kurios tikslas – skatinti atsakingai tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei didinti visuomenės informuotumą apie šių atliekų tvarkymo būdus ir būtinybę.Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą
Europos Sąjungos ITT infrastruktūros plėtros organizacijai „EuroHPC Joint Undertaking“ patvirtinus finansavimą nacionaliniam dirbtinio intelekto (DI) vystymo centrui „LitAI“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pradeda šio centro techninės infrastruktūros – vadinamosios DI gamyklos – įrengimo projektą.Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę
Energetinė nepriklausomybė Lietuvai – svarbus tikslas, tačiau jos įgyvendinimą stabdo keli esminiai iššūkiai. Didžiausi energijos kiekiai sunaudojami pastatų šildymui ir vėsinimui, o transporto sektorius iki šiol išlieka energijos vartojimo lyderiu.Anykščiai – lėtos gyvensenos miestas, atviras idėjoms
Anykščius, kuriuose darniai sąveikauja gamta ir kultūra, jau seniai atrado kultūrinio turizmo mėgėjai iš Lietuvos ir užsienio. Šis lėtojo gyvenimo būdo miestas – ramus, bet atviras idėjoms, bendradarbiavimui ir tvarioms investicijoms.Auga nauja buitinės technikos kategorija – išmanieji automatiniai kačių tualetai
Auginti katę namuose nebereiškia nemalonaus kraiko dėžės valymo – į pagalbą kačių mylėtojams vis dažniau stoja išmanieji automatiniai kačių tualetai. Sparčiai augant šių prietaisų rinkai, kuri pernai užaugo iki 660,6 mln. JAV dolerių, išmanieji kačių tualetai vis labiau prigyja ir Lietuvoje.Nuo saldumynų iki svajonių pirkinių – kaip vaikai leidžia, taupo savo pinigus?
Tėvai vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ir taupymui didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams.Konservuoti, fermentuoti, šaldyti: kaip pasirūpinti sveikata rudenį
Ruduo – metas, kai virtuvė vėl kvepia obuoliais, prieskoniais ir ką tik iš daržo parneštomis daržovėmis. Kol gamta ruošiasi poilsiui, mes ruošiamės žiemai – pildome lentynas stiklainiais, o šaldiklius – vasaros gėrybėmis.Daugėja gaisrų, kuriuos sukelia užsiliepsnojusios baterijos
Didėjant elektronikos prietaisų su ličio jonų baterijomis populiarumui, kartu auga ir su jomis susijusių gaisrų statistika. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ličio jonų baterijos gali užsidegti dėl įvairių priežasčių.Nuo plytų dėžės iki dirbtinio intelekto: kaip bėgant keitėsi sukčių taktikos?
Per daugiau nei šimtmetį sukčiai atrado daugybę būdų, kaip pasipelnyti kitų sąskaita. Nuo padirbtų pinigų XIX a. iki šiandienos „phishingo“, taktikos kito, bet esmė išliko ta pati: pasinaudoti žmonių pasitikėjimu.Nutukimas ir psichikos sveikata susiję stipriau, nei daug kas įsivaizduoja
Nors apie psichinę sveikatą kalbame vis atviriau, retai susimąstome, kaip stipriai ji susijusi su kūno svoriu. Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena primena, kad nutukimas yra ne tik fizinė, bet ir emocinę būklę veikianti liga.Lytiškumo ugdymas. Ką žino mūsų vaikai?
„Jei moteriai į vidų vienu metu pabaigia trys vyrai, tai kuris yra tėtis?“ – tokie klausimai lytiškumo ugdymo pamokose nebe retenybė. Anot lytiškumo ekspertų, vaikai šiandien skęsta informacijos pertekliuje ir dažnai nebežino, kuo tikėti.Kodėl kai kurie puikūs specialistai taip ir nesulaukia paaukštinimo?
Dirbi atsakingai, sprendimus priimi greitai, užduotis atlieki tiksliai, bet karjeros laiptai primena eskalatorių, važiuojantį į priešingą pusę. Taip yra todėl, kad produktinėje organizacijoje gerai atliktas darbas dar nereiškia sukurto rezultato.Kupiškio rajonas – ambicingas Šiaurės rytų Lietuvos perlas
Manoma, kad žmonių Kupiškio rajone gyventa jau III-II tūkstantmečiai prieš Kristų. Dėl to šiame Aukštaitijos regiono krašte gausu archajiškų gyvenviečių, piliakalnių, senų dvarų.Ar (kaip) dirbtinis intelektas pakeis marketingo specialistą?
Ko verslas tikisi iš savo marketingo komandos šiandien? Kokios kompetencijos būtinos dirbtinio intelekto pasaulyje? Skaitmeninių įgūdžių svarba moderniose organizacijose yra nenuginčijama, o specialistai, gebantys išnaudoti naujus įrankius – neįkainojami.Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų
Padangų keitimo sezonas kai kuriems vairuotojams taip susuka galvas, kad jie pradeda elgtis neracionaliai ir senas bei naudoti netinkamas meta bet kur, tik ne ten, kur reikia.Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis
Konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas laimėjo Martynas Budraitis, dabartinis šio teatro vadovas.Vaistinėlė prieš gimdymą: ką turėti mamai ir naujagimiui pirmosioms savaitėms
Laukimas dažnai lydimas didelio džiaugsmo, tačiau pirmosios dienos su naujagimiu gali tapti išbandymu – ypač jei trūksta būtiniausių priemonių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad iš anksto paruošta vaistinėlė padeda sumažinti stresą.Biržoje fiksuojami elektros kainų šuoliai viršija net 1 eurą už kilovatvalandę
Pasikeitus elektros prekybos „Nord Pool” biržoje tvarkai ir perėjus prie 15 minučių prekybos ir apskaitos intervalo, rinkoje fiksuojami dideli kainų svyravimai. Per pirmąsias dienas užfiksuoti atvejai, kai elektros kaina šoktelėjo net du kartus.Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas
Keistas jausmas apima, kai galvoji ką norėtum pasakyti ir staiga tavo mintis garsiai įvardina asmuo, kurio balsą Lietuva puikiai pažįsta ir turėtų išgirsti. Taip įvyko, kai, pasibaigus MKČ „Jūrai“, VU Didžiajame kieme į sceną pakilo dainininkas Andrius Mamontovas.ICAO pasmerkė Rusiją dėl keliamų GPS trikdžių
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) penktadienį priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusiją dėl jos vykdomo GPS signalų trikdymo Europoje, Baltijos jūros regione.Kai atstumas išnyksta: kaip bevielio ryšio technologija pranoko Teslos viziją?
Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė.VPN – ant bangos, tačiau daugelis nežino, kokia yra tikroji funkcija
Nuotolinis darbas, kelionės ir prisijungimai prie viešųjų belaidžių tinklų atveria patogias galimybes, tačiau kartu kelia ir didesnę riziką mūsų duomenims. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu VPN paslaugos tapo itin populiarios.Kasdien persekioja baimė. Kaip tai ištverti?
Gyvenimas ieškant įsivaizduojamų ligų savo kūne. Nuolatinė baimė, kad paliks mylimasis, neteksite darbo ir taip toliau. Ką daryti, kai gyvenimo ritmui diriguoji ne pats, o baimė?Viena bulvė: trys gardūs, sotūs ir pigūs receptai – už mažiau nei 3 eurus
Būna dienų, kai nesinori per daug laiko praleisti virtuvėje, bet norisi kažko skanaus, sotaus ir šildančio, ypač vėsiais rudens vakarais. Į pagalbą kiekvienam virtuvės šeimininkui ateis jos didenybė bulvė.- Elektros biržoje – staigūs kainos šuoliai: rytoj ryte ir vakare.
- Grėsmė ar galimybė? Patarė, kaip neperlenkti lazdos su technologijomis.
- Sotūs ir taupūs bulvių apkepo receptai, kuriuos pavyks pasigaminti kiekvienam.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- Ekspertai įspėja: rudenį fiksuojamas erkinių ligų pikas – kaip apsisaugoti?
- 7 dažnos klaidos įmonėms apskaitą vedant savarankiškai.
- Senjorai – lengvas grobis internete? Patarė, kaip apsaugoti artimuosius.
- Nuo trečiadienio – pokyčiai elektros biržoje: ką būtina žinoti gyventojams?
- Skambutis mamai iš lėktuvo? Atsakė, kada galėsime skambinti skrydžio metu.
- Asmeniniai finansai rudenį: protarpiais gali palyti.
- 5 receptai, kurie pakeis jūsų rytus: nustebsite, kiek daug gali viena daržovė.
- Švara po variklio dangčiu: kodėl tai svarbu?
- Įtariami pirmieji Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos atvejai: žmonėms nepavojinga.
- Nėštumo ir ovuliacijos testai: ką būtina žinoti prieš patikint atsakymu.
- Kardiologė apie nutukimą: „Tai ne grožio, o gyvybės klausimas“.
- Susirgote? Nepamirškite kreiptis ir į „Sodrą“ – ligos išmoka pateikus prašymą.
- Kodėl maisto kainos Lietuvoje ir vėl sparčiai auga?
- Elektromobilių įperkamumas – rekordinis, bet lietuviai nori išbandyti hibridus.
- Grybai – gamtos dovana mūsų organizmui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Uoga, kuri nustebins: trys socialinių tinklų įkvėpti receptai su vynuogėmis.
- Ekspertas pataria, kaip tinkamai paruošti motociklą žiemai ir išsaugoti jo vertę.
- Alzheimerio liga: pirmieji simptomai, kuriuos svarbu pastebėti.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- ESO iki 1 kW padidino leistiną generuoti galią, saulės elektrinėms.
- Lietuvos senjorai: mokytis niekada nevėlu.
- Kaip dirbtinis intelektas perrašo solo verslininkų sėkmės taisykles.
- Gaminančių vartotojų skaičius toliau auga – jau pasiekė beveik 160 tūkstančių.
- Vaikai praranda ryšį su gamta: kokią įtaką tai daro jų raidai ir sveikatai?
- Lengviau nei tinginių balandėliai – šią pigią sriubą virsite kas savaitę.
- Neurochirurgija – ne tik rankų, bet ir širdies mokslas: pokalbis su gydytoju.
- Vitamino D daugeliui trūksta ištisus metus: staigių simptomų nepajusite.
- 7 dažnos klaidos įmonėms apskaitą vedant savarankiškai.
- Kelias į pirmąjį būstą: ekspertas pataria, kaip sukaupti pradiniam įnašui.
- Ne tik į sriubą, bet ir į pyragą: taupiems desertams naudokite moliūgą.
- Norite pasirūpinti savo psichikos sveikata? Vertinkite savo laiką bei energiją.
- 4 priežastys, kodėl jūsų CV nesulaukia darbdavių dėmesio?
- Ar parduotumėte savo duomenis už 100 eurų? Skaitmeninė tapatybė kainuoja daugiau.
- VK: laikinas pajamų šuolis nėra pagrindas ilgalaikiams įsipareigojimams.
- RRT išdavė leidimą eksperimentiniam privataus 5G tinklo diegimui.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1927-09-25Prasidėjo siunčiamosios Vilniaus radijo stoties Žvėryne statyba.
- 1896-11-14Pradeda veikti Niagaros krioklių elektrinė.
- 1975-03-01Spalvotosios televizijos pradžia Australijoje
- 1999-01-01Vienuolika Europos šalių pradeda naudoti bendrą valiutą - Eurą: Austrija, Belgija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija ir Ispanija.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui.
- Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
- VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
- ESO iki 1 kW padidino leistiną generuoti galią, saulės elektrinėms.
- Savarankiško gyvenimo pradžia: kaip vartoti elektrą, kad pinigų liktų daugiau?
- Kylant elektros kainoms – ekspertų žvilgsnis į rudenį: ko tikėtis.
- Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršijo 150 tūkstančių.
- Vėjo energetika be mitų: ekspertinis žvilgsnis į dažniausius nuogąstavimus.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- Atgal į mokyklą: kaip išsirinkti kompiuterį mokinio ir studento poreikiams?
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Psichologė atskleidė, kas padės abiturientams užmiršti egzaminų stresą.
- Ekspertai įspėja: rudenį fiksuojamas erkinių ligų pikas – kaip apsisaugoti?
- Nėštumo ir ovuliacijos testai: ką būtina žinoti prieš patikint atsakymu.
- Neurochirurgija – ne tik rankų, bet ir širdies mokslas: pokalbis su gydytoju.
- Vitamino D daugeliui trūksta ištisus metus: staigių simptomų nepajusite.
- Liūdnas reikalas: apie seksą nesinori net pagalvoti.
- Valstybinė širdies prevencijos programa – ar tu joje?
- Miškais ateina ruduo: papasakojo, kaip prisijaukinti permainų sezoną.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- 5 receptai, kurie pakeis jūsų rytus: nustebsite, kiek daug gali viena daržovė.
- Uoga, kuri nustebins: trys socialinių tinklų įkvėpti receptai su vynuogėmis.
- Lengviau nei tinginių balandėliai – šią pigią sriubą virsite kas savaitę.
- Nuo prancūziškos sriubos – iki gurmaniško džemo: nebrangios idėjos iš svogūnų.
- Baravykai: Lietuvos miškų karaliai.
- Gardžiai ir taupiai: kaip paruošti kiaulieną, kad netektų išlaidauti.
- Šiltas ruduo kviečia vakarieniauti lauke: pigūs ir gardūs patiekalai ant grilio.
- Raudonikiai: spalvingi miško gyventojai.
- Melionius skanaukite ne tik su kumpiu – 5 tiesiog neatsivalgomi deriniai.
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Šuo – ne vienkartinė investicija: tinkamai rūpindamiesi augintiniu sutaupysite.
- Vaisiai ir daržovės naudingi ir šunims: kuriuos siūlyti, o kurių neduoti.
- Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
- Taujėnų dvare varžėsi gražiausi Europos samojedai.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- 9 įdomūs faktai apie laivų krikštijimą: nuo žiaurių tradicijų iki šampano.
- Justinas komentavo: Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę. Valstybė viena ranka duoda, o kita ranka (ESO) atima trečdalį ir jiems dar ne gana. Taip toli nenueisim. Juolab, kad vis kalbama gaminančius vartotojus dar apmokestinti. Vien tokios kalbos stabdo energetikos plėtrą.
- Marius komentavo: Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas. Kiek bebandau ieškoti spaudoje, tai nerandu nei Prezidento, nei Premjerės, nei LSDP Pirmininko...
- Adomas komentavo: Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršijo 150 tūkstančių. Netrukus plėtra sumažės. Vėl kalbos, kad GV neša nuostolį elektros tiekėjams. Jau ir taip ESO pasiima 35% pagamintos elektros kaip kompensaciją. Dar Mažai? Negali pasidalinti su tiekėjais? Norisi papildomų pinigų? Žinoma, kai valstybė n
- Vytautas komentavo: LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą. Remigijus Žemaitaitis jau grasina protestuotojams. Ar mes dar gyvename laisvoje demokratinėje valstybėje?
- Uraganas, didesnis nei 5 kategorijos, per vieną dieną generuoja tiek energijos, kiek visa žmonija sunaudotų per 70 metų.
- Kinų kalboje hieroglifas „sunkumai, problemos“ vaizduojamas kaip dvi moterys po vienu stogu.
- Vyrai viešbučio kambarius palieka švaresnius negu moterys.
- Kiekvienas gyvūno šeimininkas yra matęs savo miegančio augintinio nerimą, tačiau tik visai neseniai mokslininkams pavyko įrodyti, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, miegodami sapnuoja.
- Ruda spalva – suteikia stabilumo ir saugumo jausmą.
- Autobusas - žudikas. Stotelėje mirtinai sušaldė 30 žmonių. Nors jo ten visai nebuvo.
- Jei į galvą lenda visokios nesąmonės, tikriausiai ten jų lizdas.
- Žuvies skyriuje:
– Duokite man, prašau, dvi vadovaujančias silkes.
– Kaip suprasti - "vadovaujančias"? Nėra pas mus tokių.
– Kaip tai nėra? O, va ten tos, riebios ir be galvų?
Jūsų komentaras