Naujienos

Savo upes mes esame pakeitę neatpažįstamai: ar dar galime atitaisyti žalą?

2022-10-03 10:53:39

Upių tinklą galima palyginti su žmogaus kraujo apytaka – užsikimšus kraujagyslei, medžiagos nebegali cirkuliuoti. Šiuo metu Lietuvos upių kraujotaką blokuoja mažiausiai 1,5 tūkst. žmogaus sukurtų betoninių „krešulių“.

Šios užtvankos daugeliu atvejų yra nenaudingos, nebeteikia naudos nei ekonomikai, nei žmonėms, tačiau toliau blokuoja upes ir žaloja gamtą.

Žmonės upes pakeitė neatpažįstamai

Šiemet paskelbtame Dartmuto universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad per pastaruosius 40 metų žmonės sugebėjo didžiausias pasaulio upes pakeisti iki šiol neregėtu greičiu ir sukelti precedento neturinčius pokyčius.

„Masinė XX a. vykusi užtvankų statyba 49 % sumažino upių suspenduotų nuosėdų patekimą į vandenynus. Upių nuosėdos – daugiausia smėlis, dumblas ir molis – vaidina svarbų ekologinį vaidmenį, nes jos yra gyvenamoji aplinka žemupyje ir upių žiotyse gyvenantiems organizmams. Jos taip pat svarbios žmonėms, nes aprūpina užliejamus žemės ūkio paskirties dirvožemius maistinėmis medžiagomis“, – teigia tyrimo autoriai.

Anot tyrėjų, upėse esančių nuosėdų kiekį paprastai lemia natūralūs procesai – pavyzdžiui, lietaus kiekis, grunto struktūra ar augmenija. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais žmogaus veikla sugebėjo užgožti šiuos natūralius procesus.

„Didžiausius pokyčius Lietuvos upių gamtai taip pat padarė žmogus, o daugiausiai žalos pridarė trys veiklos, – teigia dr. Justas Dainys, Gamtos tyrimų centro mokslininkas. Pirma – melioravimas ir upių vagų tiesinimas, kuris praėjusiame amžiuje buvo itin propaguotas, bet laimei, dabar jau mažiau populiarus. Melioraciniai darbai ypač pakeitė mažų upelių kraštovaizdį.“

Antroji veikla – žemės ūkis, dėl kurio į upes patenka labai dideli kiekiai įvairių medžiagų, daugiausiai – azoto ir fosforo. Dėl jų upės ima dumblėti ir vis gausiau apaugti augmenija, stoja vandens tėkmė.

„Ir trečioji, kuri ypač esmingai pakeičia viską, ką tik galima upėje pakeisti, – tai užtvankos. Paversdami upę tvenkiniu, mes pradedame procesus, dėl kurių pakinta visa ekosistema: augalija, žuvų rūšinė sudėtis, dugne gyvenantys organizmai, visa hidrodinamika ir biologija. Pasikeičia net paukščiai, kurie gyvena toje teritorijoje – daug kas nustemba tai išgirdę, nes nemato tiesioginio priežastinio ryšio“, – pastebi J. Dainys.

Tačiau viskas gamtoje labai glaudžiai susiję. Įprasta kalbėti, kad užtvankos padaro žalą migruojančioms žuvims, iš jų atimdamos kelius į nerštavietes. Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad neigiamas jų pasekmes labai tiesiogiai ilgainiui pradeda justi ir patys žmonės – net jeigu jiems aplinkosauga ir gamtos gerovė ne itin rūpi.

Pasekmes galime pajusti kiekvienas

„Kaip tu tiesiogiai pajusi užtvankos daromą žalą, priklauso nuo tavo santykio su vandeniu. Jeigu esi žvejys, iš pradžių gali net apsidžiaugti – štai, sukurtame tvenkinyje atsiranda naujų iki šiol nebuvusių žuvų. Žmogus gaudo sau karpines žuvis ir nepagalvoja, kad visų pirma, joms čia ne vieta, ir antra – galbūt jis galėjo laisvai tekančioje upėje gaudyti upėtakius, o ne karosus dabar esančiame tvenkinyje“, – sako J. Dainys.

Didelė dalis užtvankų Lietuvoje tarnauja rekreaciniais tikslais – sukurti tvenkiniai, kuriuose galima maudytis, prie jų poilsiauti. Tačiau mokslininkas atkreipia dėmesį, kad toks malonumas turi galiojimo laiką.

„Švarūs ir prižiūrėti sukurti tvenkiniai yra greičiau išimtis, o ne taisyklė Lietuvoje. Didelė dalis jų metams bėgant tampa neprižiūrimi, nes šis darbas reikalauja ir daug laiko, ir pinigų. Kas nutinka? Vandens telkinys pradeda dumblėti, apaugti makrofitais – gausia augalija – tiek pakrantėje, tiek vandenyje. Vietoj švarios ir gražios tekančios upės vietos bendruomenė gauna dumbliną balą, kurioje jau nebegalima maudytis, o jeigu galima – tai būna jau nebemalonu“.

Galiausiai, pasekmes pajusti netrunka ir tie, kurie nei žvejoja, nei maudosi tvenkinyje, mat keičiasi visas kraštovaizdis. Upę užtvenkus ir pakėlus vandens lygį, teritorijos aplink užtvanką būna užmirksta, ima pelkėti, o augalija – keistis. Vietoj buvusių krūmų ir medžių įsivyrauja šlapiamėgiai, kurie krašto vaizdą labai akivaizdžiai pakeičia.

Naudos nemato jokios

Praėjusiame amžiuje nebuvo įprasta galvoti apie ekologiją ir žmogaus veiklos įtaką gamtai, todėl užtvankos buvo statomos žiūrint tik į ekonominę ir sociokultūrinę prasmę. Dabar žinome, kad jų įrengimas ant upės turi daugybę neigiamų padarinių, tad J. Dainiui sunku sugalvoti, kokią naudą užtvankos vis dar gali duoti.

„Skandinavijos šalyse jos generuoja pakankamai didelius elektros energijos kiekius. Užsitvenkę vieną fjordą, skandinavai vandenį pasikelia daug metrų į viršų, ir labai daug jėgos turėdamas krentantis vanduo generuoja daug energijos. Lietuvoje absoliučiai visos upės yra lygumų, o tai reiškia, kad jos neturi jokios reikšmingesnės kinetinės energijos. Jų generuojamas elektros kiekis yra apgailėtinai mažas palyginus su tuo, kokia žala yra daroma gamtai“, – įsitikinęs mokslininkas.

„Kitas argumentas – užtvankos statomos kaip priemonė reguliuoti vandens lygį, tai aktualu apsisaugant nuo potvynių. Tačiau aš nė vienos tokios užtvankos Lietuvoje nežinau. Pas mus tokių potvynių, kuriems reguliuoti reikia užtvankų, arba užtvankų, kurios galėtų reguliuoti potvynio vandens lygį, iš principo nėra. Užtvankų rezervuarai pas mus nėra dideli, jie prisipildytų per gana trumpą laiką ir savo funkcijos neatliktų“, – aiškina Gamtos tyrimų centro ekspertas.

Neseniai lankęsis Čekijoje, J. Dainys ten su kolegomis iš kitų šalių diskutavo apie užtvankų prasmę ir išgirdo svarių čekų įvardytų priežasčių dėl jų naudos. Pavyzdžiui, visoje Čekijoje yra vos 6 natūralūs ežerai, o ir šie – kalnuose, tad be užtvankų šalyje iš esmės visi vandens telkiniai būtų tik upės. Dar svarbesnė priežastis – užtvankos Čekijoje yra gyvybiškai būtinos geriamojo vandens saugyklos.

Tuo tarpu Lietuvoje, mokslininkas pastebi, turime ir gausų kiekį ežerų, ir geriamojo vandens kaupimo funkcija užtvankose mums yra neaktuali – mes naudojame požeminius gręžinius ir problemų su geriamo vandens trūkumu neturime.

Skeptiškai jis vertina ir rekreacinę užtvankų prasmę – pasak J. Dainio, skonio reikalas, ar žmonės nori ilgainiui apdumblėjančio ir blogą kvapą skleisti pradedančio tvenkinio, ar švaraus tekančio vandens.

Lietuvoje populiarėjant industriniam turizmui, užtvankos kartais pavadinamos ir kultūros paveldo pavyzdžiais, tačiau šiuo klausimu J. Dainys kategoriškas – kad būtų tokiomis vadinamos, jos iš tiesų turėtų būti paveldas.

„Prisiminkime, kokia diskusija buvo kilusi Belmonto užtvankos atveju. Ji iš tiesų kažkada buvo paveldo objektas – tačiau tada, kai užtvanka buvo medinė. Vėliau tas paveldas buvo permontuotas betoniniais blokais, ir jiems išgriuvus, vėl buvo pradėta kalbėti apie neva tebeesančią istorinę, kultūrinę vertę. Bet juk jos nebeliko tada, kai buvo sumontuoti betoniniai blokai“, – sako mokslininkas.

„Toji užtvanka – toks pats kultūros paveldas, koks būtų nugriovus Gedimino pilį ir pastačius vietoj jos stiklinę. Ar galėtumėm sakyti, kad čia – mūsų paveldas? Viskas tvarkoje, jeigu objektas yra iš tiesų prasmingas paveldo prasme, tačiau dauguma užtvankų neturi visiškai jokios vertės šiuo klausimu“, – teigia J. Dainys.

Ar reikia griauti visas?

Tad kokia išeitis – visas užtvankas Lietuvoje nugriauti? 2020 m. pirmoji jau griuvo – buvo pašalintas Bražuolės upę užtvenkęs statinys, trukdęs natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui.

Idealiame pasaulyje, pasak J. Dainio, turėtų griūti ir visos kitos, tačiau jis pripažįsta, kad tai – utopija.

„Svarbu dabar nesustoti ir palengva atlaisvinti kuo daugiau upių ar jų ruožų. Yra nemažai užtvankų, kurios stovi tik todėl, kad buvo kažkada pastatytos, ir neatlieka jokios funkcijos, yra niekam nereikalingos, apleistos ir net avarinės būklės. Dėl jų net nekiltų daug aistrų – tad pradėkime nuo tokių šalinimo“, – siūlo mokslininkas.

Pasak jo, būtina atlikti analizę, kurias užtvankas būtina neatidėliojant griauti, kurias – su laiko perspektyva, nedarant to išdegusiomis akimis. Prie tų, kurias būtų nuspręsta palikti, reikėtų bent jau įrengti žuvitakius, kurie palengvintų migracinius kelius žuvims.

Gamta grįžtų į buvusias vėžes

Ar užtvankomis padarytą žalą dar galima atitaisyti? J. Dainys įsitikinęs – gamta labai smarkiai priešinasi žmogaus veiklai, tad jeigu ją paliekame ramybėje, ji greitai perima iniciatyvą. Galima pažvelgti į Černobylį: ten, kur buvo miestai, dabar jau kone ošia miškai, o namų betoną ardo dygstantys medžiai.

Lygiai taip ir su upėmis – jeigu nugriausime užtvanką, ji ilgainiui atstatys savo ekosistemą daugmaž į tokią, kokia būtų būdinga upei be žmogaus invazijos. Kad tai įvyktų greičiau, galėtume padėti ir mes – žmogaus veikla gamtoje nebūtinai daro tik neigiamą įtaką. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau buvo dirbtinai ištiesinta upės vaga, dabar įrengę vandens srovės nukreiptuvus upei padėtume ją atstatyti greičiau.

„Dabar Vakarų Europoje tokiai pagalbai gamtai skiriami milžiniški pinigai, nes klaidos brangiai kainuoja. Kadaise buvo skiriami daug lėšų upių ištiesinimui. Ištiesinom ir pamatėm, kad tai sukelia daugiau problemų nei duoda naudos. Tad dabar tenka žalą taisyti ir upių, upelių vagas kreivinti. Tai jau vyksta ir Lietuvoje“, – pažymi J. Dainys.

2021 m. Europoje buvo nugriautas rekordinis užtvankų skaičius. Stiprėjant judėjimui išlaisvinti upes, 17-oje Europos šalių buvo panaikintos mažiausiai 239 jų – tarp jų ir Norvegijoje, kur daugiau nei 100 metų Tromsos upėje stovėjusi užtvanka buvo susprogdinta.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje priskaičiuojama daugiau nei 1,5 tūkst. užtvankų, dalis jų – bešeimininkės ir avarinės būklės. Norint atkurti upių vientisumą, šių metų birželio mėnesį buvo priimtas Vandens įstatymo pakeitimas: nuo 2024 metų reikalaujama šalinti funkcijų neturinčias ir neekonomiškas užtvankas.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-10-03 10:49:25

Į Klaipėdos uostą atplukdytas penktadalis sostinės šildymui mažasierio mazuto

Į Klaipėdos uostą atplaukė tanklaivis, kuris į AB „Klaipėdos nafta“ (KN) talpyklas atgabeno penktadalį Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) įsigyto mažasierio mazuto, kuriuo planuojama iš dalies pakeisti drastiškai rinkoje pabrangusias gamtines dujas.
       2022-10-03 10:33:15

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo.
       2022-10-03 10:30:02

Nuosavi duomenų centrai verslus verčia elektros kainų įkaitais

Augančios elektros energijos kainos verčia už galvų griebtis nuosavą IT infrastruktūrą turinčius verslus. Anksčiau už nedidelio vietinio serverio suvartotą elektrą mokėję keliasdešimt eurų per mėnesį,
       2022-10-03 10:25:47

Advokatas: norint nutraukti santuoką, neužtenka faktiškai išsikraustyti iš namų

Šiandien, sudėtingos ekonominės situacijos akivaizdoje dažnėjant ginčų šeimose, po truputį auga ir skyrybų skaičius. Santuokos nutraukimas dažniausiai – labai nemalonus procesas, todėl tikrai neretai pasitaiko atvejų, kai skyrybas inicijuoja tik vienas iš sutuoktinių, žinodamas, kad lengvai prieiti bendro susitarimo nepavyks.
       2022-10-03 10:20:44

Elektros kainos ir verslo ateitis: kaip išgyventi audros metu?

Iki neregėtų aukštumų išaugusios sąnaudos energetikai daugelį Lietuvos verslo savininkų ir vadovų verčia neužmigti naktimis. Įmonėms skaičiuojant, kad sąskaitos už elektrą auga po 2-4 kartus ir daugiau, reikia nedelsiant priimti sprendimus, kurie padės išgyventi ilguoju periodu.
       2022-10-03 10:14:55

8 pagrindiniai darbai prieš žiemą – pasitikrinkite, ar nieko nepraleidote

Rudeniui įgavus pagreitį, sparčiai artėja šildymo, pirmųjų šalnų ir žiemos sezonas. Kuo svarbu nepamiršti pasirūpinti namuose, kad neužkluptų nelaukti netikėtumai? „MOKI VEŽI“ ekspertai dalinasi 8 namų darbais.
       2022-10-01 18:54:55

Lietuvė įveikė Gineso rekordo žygį: su ramentais nuėjo beveik 15 km

Šį šeštadienį, prieš vidurdienį Gineso rekordo siekianti lietuvė Ajana Lolat įgyvendino savo svajonę – naktį pradėjusi žygį Verkių regioniniame parke ji nuėjo apie 15 kilometrų. Tai – ilgiausias atstumas, kurį žmogus su ramentais, įveikė per mažiau nei 10 valandų.
       2022-10-01 17:39:50

„Turime kovoti su aukštų energijos kainų priežastimis, o ne pasekmėmis“

Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai šiandien pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymams, siekiant suvaldyti aukštas energijos kainas Europoje.
       2022-10-01 14:02:21

„Rusai, kurie nenori kariauti, turėtų likti savo šalyje ir protestuoti“

Finansų ministrė Gintarė Skaistė vienam didžiausių Ispanijos žiniasklaidos leidinių „El País“ davė interviu, pažymėdama, jog šiandien nuo mobilizacijos bėgančius rusijos piliečius reikia vertinti kritiškai ir neskubėti įsileisti į Europą humanitariniais pagrindais.
       2022-10-01 11:46:50

Depresija Lietuvoje ‒ sergančiųjų kasmet daugėja ir ateityje daugės

Kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. Pernai tokią diagnozę išgirdo 65 879 žmonės. Spalio 1 d. Europoje minima depresijos diena.
       2022-09-30 16:49:34

Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ atnaujina savo prisistatymą pritraukiant reikalingus specialistus. Besidomintiems darbo galimybėmis įmonė pristato naują šūkį „Jauskis kaip žuvis vandenyje“.
       2022-09-30 14:17:57

Sukčiavimas pavedimais – kaip pinigų sukčiams neatiduoti savomis rankomis?

Sukčiams niekuomet netrūko išmonės ir išradingumo. Visgi šiandien vienas labiausiai paplitusių apgaulės būdų yra stebėtinai paprastas – ant nusikaltėlių kabliuko užkibę gyventojai ar verslai paprasčiausiai patys perveda pinigus į apgavikų nurodytą sąskaitą.
       2022-09-29 20:56:19

„Teltonika“ pradėjo masinę elektromobilių įkrovimo stotelių gamybą

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupei „Teltonika“ priklausanti bendrovė „Teltonika Energy“ Vilniuje pradėjo masinę elektromobilių įkrovimo stotelių „TeltoCharge“ gamybą.
       2022-09-29 20:45:26

Ką pasauliui atnešė kiekviena mobiliojo ryšio karta ir ko tikėtis iš 6G?

Lietuvos gyventojų išmaniuosiuose telefonuose 4G ženkliukui pamažu keičiantis į 5G, vis labiau susimąstoma, ką tiksliai koduoja šie simboliai.
       2022-09-29 20:42:29

Mygtukinių telefonų parduodama tūkstančiais. Kodėl jie nepraranda populiarumo?

Daugelio pirmieji nešiojamieji telefonai buvo mygtukiniai, tačiau ilgainiui juos pakeitėme išmaniaisiais liečiamu ekranu. Nors šie išmanieji suteikia daugiau galimybių, ir šiandien dar yra žmonių besinaudojančių mygtukiniais telefonais. Kas juos žavi?
       2022-09-29 20:38:31

Elektronikos atliekų Lietuvoje vis daugėja: 3 būdai sumažinti jų kiekį

Kasmet Lietuvoje vis daugėja elektronikos atliekų: nuo išsikrovusių elementų iki šaldytuvų ar skalbimo mašinų. Tokios atliekos yra laikomos pavojingomis, todėl, siekiant tvaresnės ir darnesnės ateities, būtina pasirūpinti tinkamu jų atsikratymu ir perdirbimu.
       2022-09-29 20:32:36

5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų

Susisiekimo ministerija sveikina telekomunikacijų bendroves „Telia“ ir „Tele2“, pradėjusias masinę penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą. Šią savaitę 65 proc. Lietuvos ploto padengęs ryšys pasiekė apie 80 proc. šalies gyventojų.
       2022-09-28 17:52:47

Gerbėjams pristatytas atsinaujinęs „Žalgiris“: įvertinta komandos sudėtis

Kauno „Akropolyje“ krepšinio aistruoliams pirmą kartą oficialiai pristatyta naujos sudėties Kauno „Žalgirio“ komanda. 2022–2023 m. sezonui pasiruošę žalgiriečiai savo gerbėjus pasitiko gerokai atsinaujinę – prie ekipos prisijungė net dešimt naujokų.
       2022-09-28 16:39:24

Neuromokslininkė: išmokti galime viską, svarbu žinoti, kaip mokytis

Kartais girdime sakant, kad humanitarams tikslieji mokslai yra „tamsus miškas“. Ar iš tikrųjų taip yra, o gal tai tiesiog eilinis stereotipas, įaugęs į mąstymą? Kaip veikia žmogaus smegenys, kas jose vyksta mokantis ir ką reikėtų daryti, kad mokymosi procesas keltų mažiau streso, atsako neuromokslininkė.
       2022-09-27 14:27:25

JAE fenomenas – bekraštė dykuma virto viena turtingiausių pasaulio šalių

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) daugeliui asocijuojasi su Dubajaus vaizdais: moderni architektūra, palmių formos salos, prabangūs pajūrio kurortai.
       2022-09-26 21:11:52

Jūros ešerys – greitai, lengvai ir paprastai: vienas paruošimo būdas

Norint pasigaminti maistingą ir skanų žuvies patiekalą daug fantazijos nereikia. Neveltui sakoma, kad klasika – nesensta. Prie įvairios rūšies žuvies, pavyzdžiui, jūrinio ešerio, priderinę klasikinius prieskonius ir ingredientus pro šalį niekada neprašausite.
       2022-09-23 22:52:05

Lietuva sieks penktadaliu padidinti žuvies vartojimą

Lietuviai turėtų valgyti penktadaliu daugiau žuvies, o didesnė jos dalis turėtų būti užauginta tvariai akvakultūros fermose, o ne sužvejota jūroje. Tam artimiausiais metais iš viso planuojama skirti daugiau kaip 87 mln. eurų.
       2022-09-23 19:28:28

Žaliosios energetikos lygtis arba kaip sumažinti elektros kainas

Šių metų rugpjūčio 17 d. nuo kelių šimtų eurų iki maksimalios ribos – 4 tūkst. Eur už megavatvalandę (MWh) – per naktį šoktelėjusi elektros kaina vos nesukėlė infarkto pramonininkams ir energetikos ministrui Dainiui Kreiviui.
       2022-09-23 17:33:08

Automobilio variklio priežiūros ABC: kada ir kodėl verta plauti variklį?

Rūpintis automobilio išorės ir salono švara yra įprasta, tačiau švaros paslaugų ekspertai primena ir po kapotu besislepiančio variklio priežiūros svarbą – neplaunant jo didėja rizika laiku nepastebėti rimtų gedimų ir užbėgti jiems už akių, susidurti su aušinimo problemomis ir į saloną sklindančiais nemaloniais kvapais.
       2022-09-23 17:00:56

5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?

Šalies ekonomistai prognozuoja, kad situacija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje netrukus stabilizuosis – kainos turėtų išsilyginti, o naujų butų pasiūla pradėti augti.
       2022-09-23 16:45:32

Veterinarijos ekspertė: fejerverkai kelia stresą ir pavojų gyvūnų sveikatai

Savaitgalį Vilniuje vyksiantis tarptautinis fejerverkų festivalis gali tapti tikru išbandymu arčiau renginio vietos būsiantiems augintiniams. Veterinarijos specialistė Justina Maniušienė sako, kad šunų ir kačių klausa yra daug jautresnė nei žmogaus.
       2022-09-23 16:35:46

Parama elektros energijos kaupikliams rezervuota per vieną dieną

Gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą visai skirtai sumai – 1 mln. eurui pateikė per vieną dieną.
       2022-09-22 17:52:36

Pritarta: numatoma nulinį PVM tarifą šildymui taikyti dar du sezonus

Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma laikinai, du artimiausius šildymo sezonus, kompensuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
       2022-09-22 17:52:36

Saulės elektrinių savininkams galimybė įsigyti elektros energijos kaupiklius

Nuo šiandien gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, galės teikti paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą. Tokia parama suplanuota pirmą kartą, o 2022 m. šiai priemonei skirta 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.